Sekmadienį Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje prie Lukiškių aikštės bus iškilmingai atidengta ir pašventinta restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona.
Stebuklinga laikoma Lukiškių Dievo Motinos ikona, pasak meno istorikų, yra seniausias mūsų laikus pasiekęs kilnojamojo sakralinio paveldo kūrinys Lietuvoje. Prieš 500 metų nutapytas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, stebuklingai išlikęs po visų Vilniaus gaisrų ir karų, bažnyčioje bus saugomas ir garbinamas specialiai pagal šiuolaikines technologijas įrengtame altoriuje.
Paveikslo sugrįžimo proga Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje pirmą kartą skambės kompozitoriaus Donato Zakaro kūrinys "Rorate Caeli Desuper" ("Rasokite, dangūs, iš aukštybių") solistei, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui. Kūrinį atliks dainininkė Ieva Prudnikovaitė, Valstybinis choras "Vilnius" ir varinių pučiamųjų kvintetas.
Praėjusių metų pabaigoje ikona baigta restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atsakingas ir rizikingas ikonos restauravimo darbas teko aukščiausios kategorijos tapybos restauratorei Janei Bilotienei.
Po tyrimo ir restauravimo darbų buvo atidengta pirminė autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.
Penkerius metus restauratorių rankose buvusi XV a. pabaigos - XVI a. pradžios ikona pernai buvo oficialiai perduota broliams dominikonams ir iki grįžimo į bažnyčią eksponuota Bažnytinio paveldo muziejuje kartu su visa dokumentine ir informacine medžiaga.
Unikalią ikoną daug metų tyrinėjusi menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė teigia, kad Lietuvos katalikų bažnyčių paveikslais yra tapę nemažai atvežtinių ikonų - katalikai savo bažnyčiose tas ikonas priimdavo labai tolerantiškai, jos dažnai tapdavo maloningomis arba laikomos kultinėmis.
Muziejininkų teigimu, bizantiško stiliaus, Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo ikona yra unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros istorijos vertybė, seniausias išlikęs molbertinės tapybos kūrinys ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios LDK teritorijoje.
Bizantinės tapybos stiliumi nutapytą Lukiškių Dievo Motinos ikoną kaip karų su Maskva grobį XVII a. parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui. Nuo tada pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas". Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Iki šiol nesurastas ypatingos vertės gryno sidabro ikonos aptaisas, dingęs be pėdsako.
