respublika.lt

Lietuvos moterys, išsikovojusios rinkimų teisęnuotraukos

2019 gegužės mėn. 14 d. 09:18:30
Ramunė Trakymienė

Nors apie Lietuvos moterų iškovotos rinkimų teisės 100-metį imta kalbėti šiemet, iš tiesų balsavimo teisė moterims įtvirtinta Lietuvoje 1918 m. lapkričio 2 d. priimtoje Laikinojoje Konstitucijoje. Bet kodėl kalbame apie šimtmetį būtent 2019-aisiais? Ogi todėl, kad Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, įsigaliojusį nuo paskelbimo Laikinosios vyriausybės žiniose, Lietuvos Valstybės Taryba priėmė 1919 m. spalio 30 d.

 

Verta priminti, kad Lietuva buvo viena tų šalių, kurių moterims balsavimo teisė suteikta anksčiausiai. Anksčiau šią teisę buvo išsikovojusios moterys Naujojoje Zelandijoje (1893 m.), Australijoje (1902 m.), carinės Rusijos sudėtyje buvusioje Suomijoje (1906 m.), Norvegijoje (1913 m.), Islandijoje ir Danijoje (1915 m.). Tais pačiais metais, kaip Lietuva, šią teisę įtvirtino Didžioji Britanija ir Latvija. Dar po metų, 1919 m. - JAV, Austrija , Švedija, Estija, 1931 m. - Ispanija, 1944 m. - Prancūzija, 1945 m. - Italija, 1947 m. - Kinija, 1949 m. - Indija.

Tik 1971 m. savo moterims leido balsuoti Šveicarija, 1976 m. - Portugalija, 2005 m. - Kuveitas, 2011 m. - Saudo Arabija, o moterys JAE ir Brunėjuje šios teisės neturi iki šiol.

Nors, vertinant pasaulio mastu, teisę rinkti ir būti renkamos, lietuvių moterys gavo labai anksti, realiai jos šią teisę praktikavo gerokai anksčiau. Bet istoriografija negailestinga: nėra valstybės - nėra jos įstatymų, apsprendžiančių piliečių ar gyventojų teises.

Kodėl ankstyva balsavimo teisė lietuvėms atiteko be audrų, manifestų, pasipriešinimo, be aukų, kaip, pvz., Britanijoje ar JAV.

Lietuvės moterys nuo viduramžių turėjo labai daug teisių, ko negalėjo įsivaizduoti ne tik Europos valstybių, bet ir kitų pasaulio, kraštų moterys.

Visuose Lietuvos statutuose (1529, 1566, 1588) buvo įtvirtinta moterų teisė į paveldėjimą. Už moters, net valstietės, sužalojimą ar nužudymą net aukštesnio luomo asmeniui buvo skiriama dukart didesnė bausmė nei už tą patį, padarytą vyrui. Tai buvo negirdėta Europoje. Pvz., tam tikromis aplinkybėmis disponuoti savo turtu britės įgavo teisę tik 1870 m.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795-aisiais Lietuva pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Statutai nebegaliojo. Buvo apribotos ir moterų teisės.

Lietuvos moterų judėjimas prasidėjo XIX a. pabaigoje kartu su tautiniu judėjimu. Carinei Rusijai Lietuvoje vykdant nutautinimo politiką, moterys platino slaptą spaudą, organizavo slaptų mokyklų veiklą, gabių, bet neturtingų mokinių šelpimą, kovojo už katalikiškų bažnyčių išsaugojimą Lietuvoje.

Caro vyriausybei žadant sušaukti Rusijos Valstybės Dūmą, keitėsi vidaus padėtis ir Lietuvoje. Išsilavinusios moterys, daugiausiai tuomet veikusių Socialdemokratų ir Demokratų partijų narės, veikiamos visuomenės aktyvėjimo ir 1905 m. Vasario revoliucijos bei Rusijos bei Lenkijos moterų judėjimo, jau 1905 m. pavasarį pradėjo organizuoti susirinkimus. 1905 m. birželio 13 d. Šiauliuose susirinkime dalyvavo 50 moterų inteligenčių. Susirinkimo dalyvės nutarė kurti Informacinį centrą, kuris rinktų ir platintų medžiagą apie moterų judėjimus kitose valstybėse bei parengtų moterų organizacijos įstatų projektą.

1905 m. rugpjūčio 6 d. išėjo Valstybės Dūmos rinkimų įstatymas, bet moterys balsavimo teisės negavo. Nepasitenkinimą palaikė abi Socialdemokratų ir Darbo partijos. Lietuvos socialdemokratai 1905 m. rugsėjo mėnesį išplatintame partijos manifeste nurodė: „Visas mūsų kraštas Lietuva būtų rėdomas pilnai savarankiškai. Tam tikslui visi suaugę Lietuvos gyventojai, vyrai ir moterys, neskiriant tautos, tikėjimo ir lyties, renka visuotiniu, tiesiu, lygiu ir slaptu balsavimu savo Seiman atstovus“. Abi partijos deklaravo būsimą abiejų lyčių politinį lygiateisiškumą, nors socialdemokratai tai paskelbė dar 1896 metais pirmoje partijos programoje.

1905 metų vasarą Vilniuje vyko Tarptautinis moterų susirinkimas. Susirinkimo metu buvo galvota parengti bendrą Dūmos rinkimų įstatymo projektą - tam tikrą protestą prieš caro Valstybės Dūmos paskelbtą rinkimų įstatymą. Lietuvės savo projekte nurodė, kad negali sutikti su Dūmos rinkimų įstatymu ir kad „mūsų tauta gali užsiganėdinti, jei turės autonomiją Lietuvos etnografinėse ribose su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, slaptu, lygiu ir betarpišku balsavimu“. Lenkės, dalyvavusios susirinkime, neišdėstė savo projekto kaip ir žydės, tačiau pareiškė, kad jos niekada nesutiks su Lietuvos autonomija etnografinėse ribose, nes tai prieštarauja Lenkijos kultūriniams interesams. Nepriėmus bendro sprendimo, kiekvienos tautos moterys parengė protestus, po kuriais krašte rinko parašus. Vilnietės lietuvės surinko daugiau kaip 230 parašų ir nusiuntė į Maskvą Rusijos moterų lygiateisiškumo sąjungai.

Maskvietės 1905 m., susibūrusios į Rusijos Moterų lygiateisiškumo sąjungą, reikalavo politinio lygiateisiškumo, ir, norėdamos palaikyti glaudžius santykius su Lietuvos moterų judėjimu, pakvietė vilnietes inteligentes dalyvauti spalio mėnesį I Rusijos moterų suvažiavime. Vilnietės, siekdamos išplėsti savo veiklą krašte ir suburti moteris į organizaciją bei pasiųsti savo atstoves į I Rusijos moterų suvažiavimą, sukvietė Vilniuje 1905 m. rugsėjo 22-23 d. moterų susirinkimą. Susirinkime buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas, išrinkta valdyba: Felicija Bortkevičienė, Ona Pleirytė-Puidienė ir Stanislava Landsbergaitė. Į I Rusijos moterų suvažiavimą susivienijimo įgaliota vyko Ona Brazauskaitė-Mašiotienė. Lietuvos Moterų susivienijimas įkūrė nemaža kuopelių provincijoje, užmezgė ryšius su Rusijos moterų draugijomis.

Susivienijimas parengė ir priėmė programą, kurioje buvo numatyta iškovoti autonomiją Lietuvai etnografinėse ribose su visuotiniu, lygiu, slaptu, tiesioginiu balsavimu išrinktu Seimu Vilniuje ir lygias moterų ir vyrų teises. Tačiau Susivienijimo valdyba neįregistravo jo įstatų, todėl organizacija paskelbta nelegalia ir legalizavosi tik 1908 m.

Lietuvos moterų susivienijimas buvo pervadintas Lietuvių moterų sąjunga (LMS). Jos valdybą sudarė Ona Pleirytė-Puidienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir Julija Smetonaitė. Viena iš sąjungos veiklos krypčių buvo jaunuomenės bei moterų švietimas, moterų judėjimo idėjos platinimas.

Dar Didžiajame Vilniaus Seime (1905 m. gruodžio 4-5 d.) buvo pripažintas vyrų ir moterų lygybės principas ir lygių visuotinių rinkimų teisė. Pažymėtina, kad į Didįjį Vilniaus Seimą atstovus kartu su vyrais rinko ir lietuvės. Tarp 2 tūkst. išrinktų atstovų buvo ir 7 moterys. Tai buvo moterų teisės rinkti ir būti išrinktomis reali pradžia!

Vykstant rinkimams į III Valstybės Dūmą, Lietuvos moterys rengė Pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą. Jis įvyko 1907 m. rugsėjo 23 d. (pagal senąjį stilių spalio 6 d.) Kaune ir davė pradžią Moterų sąjungos susikūrimui Vilniuje. Veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Žymiausios Sąjungos veikėjos buvo Felicija Bortkevičienė, Joana Griniuvienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Celestina Leonienė, Ona Pleirytė-Puidienė, Marija Putvinskaitė, Julija Smetonaitė, Julija Žymantienė.

Tuo metu moterų judėjimą intensyviai rėmė katalikų dvasininkija, krašte steigusi krikščioniškas organizacijas - Saulės, Žiburio, Šv.Juozapo, Šv.Zitos draugijas. Katalikiškos pakraipos moterys 1908 m. Kaune įkūrė Lietuvos moterų katalikių draugiją, aktyviai ir vaisingai veikusią per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Draugijos veiklai plečiantis (kūrėsi moterų pedagogių ir blaivininkių sekcijos, kitos įvairios įstaigos, mokyklos), carinė valdžia įžiūrėjo nepageidaujamą aktyvumą ir motyvuodama neteisėta registracija 1912 m. liepos mėnesį Lietuvos katalikių moterų draugiją uždarė. Bet po trijų mėnesių vidaus reikalų ministrui Petrapilyje patvirtinus naujus įstatus, draugija tęsė veiklą.

1910 m. Lietuvoje pradėjo eiti pirmasis katalikiškas moterims skirtas laikraštis „Lietuvaitė“, kurį redagavo Teresė Kubilinskaitė.

1911 m. buvo pradėtas leisti laikraščio Lietuvos ūkininko priedas „Žibutė“, kuris suvaidino svarbų vaidmenį žadindamas moterų sąmoningumą. Jį redagavo G.Petkevičaitė. „Žibutės“ tikslas buvo kelti moterų teisių klausimus..

Pirmasis pasaulinis karas išardė Lietuvių katalikių moterų draugijos veiklą, sunaikino daug sukaupto turto. Daugėjant pabėgėlių, 1914 m. įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Moterų veikla, šelpiant ir gelbstint karo aukas, galbūt buvo dar vienas svarus argumentas lygioms moterų teisėms įtvirtinti. 1914 m. gruodžio mėn. pradžioje komitetas globojo daugiau kaip 1000 pabėgėlių.

Dar nesant Lietuvos valstybės, moterys pasiekė teisę dalyvauti 1917 m. Lietuvos Tarybos veikloje, jos posėdžiuose.

1917 m. liepą prelato Povilo Januševičiaus iniciatyva Lietuvių katalikių moterų draugijos veikla atgaivinta. 1918 m. liepą pradėtas leisti laikraštis „Moterų balsas“, kuriami nauji skyriai, steigiamos mokyklos, įvairios įstaigos, o 1919 m. rugsėjo 1-3 dienomis Kaune suorganizuotas moterų kongresas. Plečiantis moterų veiklai, įkurtos Abstinenčių ir Eucharistininkių, Mergaičių globos, Motinos ir vaiko, Šeimininkių sekcijos ir Socialinės globos fondas.

1918 m. pirmoji po Pirmojo pasaulinio karo aktyviai veiklą pradėjo Lietuvių katalikių moterų draugija, kuri vasario pradžioje susirinkime nutarė įkurti Informacinį moterims sekretoriatą. Jos narės Emilija Gvildienė, Ona Muraškaitė- Račiukaitienė ir Salomėja Stakauskaitė daug prisidėjo prie Steigiamojo Seimo veiklos, formuodamos temas, tarp jų ir dėl moterų teisių..

Tokia aktyvi ir nuosekli moterų socialdemokračių, demokračių, katalikių pozicija santykinai labai lengvai garantavo moterų rinkimų teisių įtvirtinimą 1918 m. sukurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TURKIJA: Turkija jau siunčia kariškius į Rusiją, kur jie bus apmokyti naudotis zenitine raketų sistema S-400 „Triumf“, kurią Ankara įsigyja iš Rusijos, nepaisydama Vašingtono prieštaravimų.
  • EMISIJOS: Europos Komisijai jau pateiktas integruotas Lietuvos energetikos ir klimato planas, tačiau nuogąstaujama, kad plano įgyvendinimui reikėtų papildomų 300 mln. eurų, o planu nebus pasiekta nė pusė numatyto tikslo mažinant išmetamų dujų kiekį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate R.Meilutytės sprendimą baigti karjerą?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +15 +17 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

+19  +21 C

0-2 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1161 PLN - 4.3060
RUB - 71.9646 CHF - 1.1274
GBP - 0.8761 NOK - 9.7913
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis