respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

Lietuvos inteligentai, švietę tautainuotraukos

2018 birželio mėn. 11 d. 07:23:22
Jūratė Jagminienė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Kad suprastume, kas esame, turime atsigręžti į praeitį - iš kur atėjome, ir, suprantama, susimąstyti, kur einame, ką paliksime ateities kartoms.

 

Šį straipsnį norėtųsi pradėti pamąstymu apie sąvoką „inteligentas“, pasitelkiant kunigo Ričardo Doveikos mintis:

Inteligentas, kaip šiandienos sąvoka, ir inteligentas, tuo tradiciniu supratimu, iš kurio esame paveldėję tą sąvoką, skiriasi. Kas prieš šimtą ar du šimtus metų formavo inteligento sąmonę? Tai buvo žmogus, kuris mokėjo skaityti ir rašyti, kuris laikėsi tam tikrų etikos ir mandagumo normų. Buvo svarbus gyvenimo būdas, garbės kodeksas, savišvieta. Inteligentas išaugo iš aplinkybių, kurios garantavo jam pragyvenimą, maistą, saugumą. Jo tikslas buvo ne sukurti kokį nors produktą, o paliudyti bendrą gėrį, kaip kryptį tautai, ir valstybei judėti pirmyn. Būti inteligentu reiškė tarnystę tautai, visuomenei ir valstybei. Inteligentai keitė visuomenės santykius. Jie buvo vedliai.

Apie tokias asmenybes - tautos vedlius - šiame rašinyje ir kalbėsime.

XX a. pradžia buvo sunki. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas stabdė Lietuvos kultūros ir švietimo raidą, bet kartu brandino politinę ir kultūrinę savimonę. Po 1905 m. Rusijos revoliucijos represijos kiek nurimo, ir lietuvių visuomenė, nors tebevaržoma, legalia spauda ir privačiomis mokyklomis galėjo plėsti švietimą. Mokyklose leista mokyti lietuvių kalbos. Pirmieji šiomis sąlygomis pasinaudojo Lietuvos inteligentai. Jie būrėsi į organizacijas: Lietuvių mokytojų sąjungą (1905), Lietuvių mokslo draugiją (1907), švietimo draugijas („Saulė“, „Rytas“, „Žiburys“ ir kitas). Šios organizacijos rūpinosi kultūros, mokslo ir švietimo reikalais. Lietuvių mokslo draugija, kurios iniciatorius buvo Jonas Basanavičius, sutelkė moksliniam darbui išsklaidytas inteligentijos jėgas. Mokyklos Lietuvoje buvo privačios, o vadovėlius joms rengė inteligentai. Povilas Višinskis išleido „Mažą elementorių arba skaitymo ir rašymo mokslą“, A iš B (Antanas Kriščiukaitis) - „Naują elementorių“, Esmaitis (Stasys Matijošaitis) - „Sakalėlį“, A.Adata (Antanas Maciejauskas) - „Pirmuosius skaitymus“, kunigas Juozas Ambraziejus - „Elementorių“, Juozas Damijonaitis - „ABC pradžiamokslį“.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam kariui, didžioji Lietuvos inteligentijos dalis pasitraukė į carinės Rusijos gilumą ir toliau tęsė švietėjiškus darbus. Daugelis išsilavinusių lietuvių, žymių to meto pedagogų, pasitraukė į Voronežą. Šis miestas karo metais Lietuvos mokyklos istorijoje atliko svarbų vaidmenį. Evakuotos lietuvių mokyklos ne tik toliau dirbo, bet ir išplėtė savo tinklą. Veikė pradinės mokyklos, gimnazijos, „Saulės“ švietimo draugijos pedagoginiai kursai, Mokytojų institutas, Liaudies universitetas, vakariniai bei vasaros kursai mokytojams ir kitos švietimo įstaigos. 1917-1918 m. veikė Lietuvių spaustuvė. Įsteigta 10 bendrabučių, kuriuose gyveno 873 moksleiviai. Kiekvienas moksleivis gavo visą išlaikymą, mokslas buvo apmokamas toje mokykloje, kurią jis lankė. Voroneže susibūrė gausi Lietuvos inteligentijos bendruomenė, darbavosi garsūs pedagogai: Juozas Balčikonis, P.Mašiotas, M.Šikšnys, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Konstantinas Šakenis, S.Kymantaitė-Čiurlionienė, Zigmas Žemaitis, Jonas Jablonskis, Juozas Damijonaitis, Juozas Vokietaitis, Jonas Murka ir kiti. Jie ne tik atliko tiesioginį pedagoginį darbą, bet ir rašė bei leido vadovėlius mokykloms. S.Kymantaitė-Čiurlionienė išleido „Lietuvių literatūros istorijos konspekto chrestomatiją“, Rygiškių Jonas (J.Jablonskis) - „Mūsų rašybą“ ir „Mūsų žodynėlį“, P.Mašiotas - „Mokslo pasakas“, Stasys Matulaitis - „Lietuvių tautos istoriją“, Jonas Murka - „Vaikų darbymečiui“, Mykolas Biržiška - „Lietuvos geografiją“ ir t. t. 1919 m. išleistas M.Šikšnio parengtas „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“. Tiek karo laikotarpiu, tiek pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais beveik kiekvienas lietuvių inteligentas, dirbdamas pagal pagrindinę profesiją, laikė garbe ir pareiga rašyti vadovėlius mokykloms. Tokie Lietuvos šviesuoliai, kaip J.Jablonskis, Antanas Smetona, broliai Biržiškos, M.Šikšnys ir dar daugelis kitų, dažnai tai darė be jokio atlygio, o kartais ir savo lėšomis.

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos žingsniai švietimo srityje buvo nelengvi. Didelis vadovėlių ir kvalifikuotų pedagogų, galinčių juos rašyti, trūkumas lietuvių inteligentiją skatino būti universalia ir imtis dar didesnės iniciatyvos - S.Matijošaitis, J.Damijonaitis, J.Murka, Mečislovas Vasiliauskas, Augustinas Jakučionis, Antanas Busilas, Antanas Vireliūnas ir kiti - rašė daugiau negu vieno dalyko vadovėlius. 1919 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu buvo sudaryta Knygų leidimo komisija, kuri visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį rūpinosi vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu bei leidimu. Stiprėjant Lietuvos valstybei, stiprėjo ir jos mokykla, gerėjo vadovėlių kokybė. Švietimo ministerija rūpinosi, kad mokyklas pasiektų tik geri ir reikalingi vadovėliai, literatūra bei kitos mokymo priemonės, todėl 1924 m. sudaryta Knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisija. Jos nariai parengtus vadovėlius ar mokymo priemones duodavo recenzuoti kompetentingiems atitinkamų dalykų specialistams, kurie spręsdavo apie jų tinkamumą mokyklai.

Vadovėlius ypač aktyviai pradėta vertinti ir recenzuoti 1925-1936 m., rengiantis švietimo reformai. 1929 m. Švietimo ministerijos direktyvose komisijai, prieš priimant sprendimus, siūlyta skelbti recenzijas spaudoje, organizuoti vadovėlių konkursus. Šio darbo rezultatus mokyklos akivaizdžiai pajuto jau XX a. 4 deš. viduryje. Išugdyti profesionalūs mokytojai, nusistovėjo mokymo programų turinys, buvo parengti originalūs, žinomų profesionalių dailininkų iliustruoti vadovėliai, kurių kokybė, palyginti su laikotarpio pradžia, labai pasikeitė: visą švietimo sistemą vienijo ugdymo tikslai ir uždaviniai, kėlę tautos dvasią, dorą, visuomeniškumą, kūrybiškumą. Mokytojai galėjo pasirinkti vadovėlius.

Populiariausi buvo Esmaičio „Sakalėlis“ (aštuonios knygos, kurių išleista per 30 leidimų), A.Jakučionio „Kelias į šviesą“ (trys dalys, elementorius išleistas net 26 kartus), J.Damijonaičio „ABC pradžiamokslis“, J.Jablonskio „Lietuvių kalbos gramatika“ (buvo ir tebėra vienu žymiausių lietuvių kalbos vadovėlių), Juozo Trinkūno „Spindulėlis“, Geručio (M.Vasiliausko) „Rūtelė“, J.Murkos „Vaikų darbymečiui“, Zigmo Kuzmickio „Lietuvių kalbos gramatika“, Jurgio Ambraškos, Stepo Zobarsko, Pelikso Šinkūno ir Vinco Ruzgo „Aušrelė“, M.Vasiliausko „Gimtasis žodis“, P.Mašioto, M. Šikšnio, A.Busilo, Kazio Klimavičiaus matematikos, V.Ruzgo gamtos pažinimo, A.Vireliūno geografijos ir kitų autorių vadovėliai. Beje, A.Vireliūnas tarpukariu buvo laikomas mokslinės geografijos pradininku Lietuvoje. Jis 1922 m. parengė lietuvišką gaublį. Kuriais metais jis išleistas, nėra visiškai aišku. Remiantis enciklopediniais duomenimis, pirmasis lietuviškas gaublys buvo pagamintas Leipcige 1927 m. Tikėtina, kad būtent šis, A.Vireliūno parengtas ir „Švyturio“ bendrovės išleistas, ir yra pirmasis lietuviškas gaublys.

Tuometinių Lietuvos inteligentų nuopelnas tarpukario Lietuvos švietimui ir kultūrai yra didžiulis ir reikšmingas jau vien todėl, kad jie buvo pirmieji lietuviškų vadovėlių autoriai. Iš šių leidinių mokėsi ne viena mūsų tautos karta. Dar ir šiandien garbūs muziejaus lankytojai nostalgiškai ir akivaizdžiai jaudindamiesi prisimena savo jaunystės vadovėlius, kuriuos varto atsargiai ir su didžiule pagarba. Esu įsitikinusi, kad tik gerbdami savo tautos istorinę atmintį - žmones, dirbusius ir daug nuveikusius lietuvių tautinės kultūros ir švietimo srityje - kuriame savo kartos ateitį.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTIES BAUSMĖ: Tailande pirmadienį buvo įvykdyta pirmoji per pastaruosius devynerius metus egzekucija; 26 metų amžiaus kaltinamajam įvykdyta mirties bausmė sušvirkščiant mirtiną injekciją; jis buvo pripažintas kaltu dėl 17-mečio vaikino nužudymo 2012 metais.
  • GINKLAI: apie 85 proc. iš šiek tiek daugiau kaip 1 mlrd. pistoletų visame pasaulyje priklauso civiliams, parodė kasmetė Ženevoje įsikūrusios Šaulių ginklų tikrinimo organizacijos ataskaita; labiausiai apsiginkalvę Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai - turėtojų skaičius siekę 393 mln. 300 tūkst.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuva patirtų didelių nuostolių, jei užsidarytų „Achema“

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +11  +14 C

 

   +11  +15 C

  +19   +26 C

   +19  +24 C

 

   +23   +29 C

    7-12 m/s

   2-7 m/s

 

     2-7 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis