respublika.lt

Lietuva jau turi antrą palaimintąjį - arkivyskupą T.Matulionį

(0)
Publikuota: 2017 birželio 25 17:30:14, Valentina Gudienė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuva jau turi antrą palaimintąjį - arkivyskupą T. Matulionį. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį pirmą kartą Lietuva šventė istorinį įvykį - skelbimo palaimintuoju iškilmes. Vilniuje, Katedros aikštėje, palaimintuoju buvo paskelbtas Kaišiadorių vyskupas, sovietinio režimo kankinys Teofilius Matulionis (1873-1962).

 

Palaimintuoju per šv. Mišias jį paskelbė popiežiaus Pranciškaus atsiųstas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).

Iškilmingos šv. Mišios vyko lotynų kalba, jose dalyvaujantys žmonės gavo knygeles su lietuvišku giesmių vertimu bei natomis. Garbės sargyba iš Katedros į aikštę atnešė sarkofagą su T. Matulionio palaikais.

Mišių pradžioje, po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk“) giesmės, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A. Amatą ir taip per jį prašė Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį - Kaišiadorių vyskupą.

Kunigas Mindaugas Sabonis, T. Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius, perskaitė arkivyskupo T. Matulionio biografiją.

Tada kardinolas A. Amatas perskaitė popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką, kuriuo tvirtinama, kad arkivyskupas T. Matulionis, didvyriškas Evangelijos liudytojas, garsus Bažnyčios tarnas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu.

Tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu T. Matulionis ir buvo paskelbtas palaimintuoju. Paskui buvo atidengtas palaimintojo T. Matulionio paveikslas.

Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio.

Po apeigų T. Matulionio relikvijos bus perneštos į Katedrą, kur iki 23 val. bus galima prašyti Teofiliaus užtarimo asmeniškai.

Patyręs represijas T. Matulionis išliko tėviškas ir tvirtas, tikras lietuvių tautos didvyris, savo gyvenimu paliudijęs evangelijos išmintį, kad tiesa padarys mus laisvus. Jokie sovietinio režimo gąsdinimai, kankinimai ir trėmimai nesunaikino jo meilės Dievui ir artimui.

Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. Arkivyskupas metropolitas G. Grušas patvirtino, kad yra vilčių, jog arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, kad žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.

T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.

1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija).

1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.

1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.

1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.


Popiežius: Teofilius Matulionis - drąsus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjas

Popiežius Pranciškus sekmadienį Vidudienio maldos dalyviams šv. Petro aikštėje kalbėjo apie Vilniuje sekmadienį vykstančias arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmes.

„Šiandien, Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų amžiaus. Garbinkime Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą. Pasveikinkime plojimu jį ir visą lietuvių tautą“, - sakė Popiežius, praneša Vatikano radijas.

Prieš Vidudienio maldą Šventasis Tėvas sakė, kad „Viešpats taip pat mūsų laikais siunčia mus, kad būtume tarp žmonių ne tik kaip „avys tarp vilkų“, bet ir kaip sargybiniai nenorintiems atsibusti iš pasaulietiško sąstingio, ignoruojantiems Evangelijos tiesos žodžius, bet kuriantiems savo laikinas tiesas.

Tuo metu Viešpats ir toliau nepaliauja mums sakęs taip, kaip savo mokiniams: „Nebijokite!“. Nebijokite tų, kurie iš jūsų šaiposi ir jus žemina, ir nebijokite tų, kurie nekreipia į jus dėmesio, arba viešai gerbia, tačiau nusisukę kovoja prieš Evangeliją. Jėzus nepalieka mūsų vienų, nes esame jam brangūs“.


Vilniaus arkivyskupas G.Grušas: Lietuva turi naują Palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale

Sekmadienį pirmą kartą Lietuva šventė istorinį įvykį - skelbimo palaimintuoju iškilmes. Vilniuje, Katedros aikštėje, palaimintuoju buvo paskelbtas Kaišiadorių vyskupas, sovietinio režimo kankinys Teofilius Matulionis (1873-1962).

Palaimintuoju per šv. Mišias jį paskelbė popiežiaus Pranciškaus atsiųstas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).

Į iškilmes Vilniuje suplūdo kelios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos. Į šventę piligrimų atvyko ir dėl to, kad T. Matulionis kunigavo ir Latvijoje bei Rusijoje, palaikė ryšį su Baltarusijos, Lenkijos kunigais ir vyskupais.

Iškilmėse dalyvavo 600 kunigų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, 35 užsienio vyskupai, tarp jų - keturi kardinolai.

Iškilmingos šv. Mišios vyko lotynų kalba, jose dalyvaujantys žmonės gavo knygeles su lietuvišku giesmių vertimu bei natomis. Į bendrą chorą susijungė septyni kolektyvai iš Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Grojo Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras.

Šv. Mišių pradžioje Garbės sargybos kuopos kariai iš Katedros į aikštę atnešė sarkofagą su T. Matulionio palaikais.

Po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk“) giesmės, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A. Amatą ir taip per jį prašė Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį - Kaišiadorių vyskupą.

Kunigas Mindaugas Sabonis, T. Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius, perskaitė arkivyskupo T. Matulionio biografiją. Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio.

Tada kardinolas A. Amatas perskaitė popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką: „Mes, išpildydami mūsų brolio Jono Ivanausko, Kaišiadorių vyskupo, ir daugelio kitų brolių vyskupystėje, ir daugybės Kristų tikinčiųjų maldavimus, patariant Šventųjų skelbimo kongregacijai, savo Apaštaline galia patvarkome, kad garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, arkivyskupas-Kaišiadorių vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu ir kasmet birželio mėnesio 14-ąją dieną būtų švenčiamas teisės nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje“.

Tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu T. Matulionis ir buvo paskelbtas Palaimintuoju. Paskui buvo atidengtas Palaimintojo T. Matulionio paveikslas.

Šv. Mišios vyko toliau.

Kardinolas A. Amatas perskaitė šiai progai skirtą homiliją. Vienoje jos dalių kalbama: „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio, Kaišiadorių arkivyskupo, mirtis buvo sąlygota įkalinimo kančių. Ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas pamažu nualino tvirtą ir drąsų Evangelijos liudytoją. Tačiau persekiojimai ir kankinimai nepalaužė jo valios. Komunistų ir nacistų priešiškumo nebuvo galima racionaliai paaiškinti. Jie paprasčiausiai nekentė Jėzaus Evangelijos ir Bažnyčios.

Mūsų Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve. Jis nepasidavė neapykantai. Buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį. Jo atsakymas visada buvo atleidimas.

Dėl to Bažnyčia šiandien džiugiai švenčia šio didžiojo Lietuvos sūnaus skelbimą Palaimintuoju; Lietuvos - brangios Tėvynės, kurią jis pagerbė savo gyvenimu, kupinu ištikimybės krikščioniškosioms ir žmogiškosioms laisvės ir brolybės vertybėms. Šiandien visiems šventė. Praeities kančių atminimas neturi temdyti mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą“.

Šv. Mišios tęsėsi, skambėjo giesmės, buvo dalijama šv. Komunija.

„Tegul Palaimintasis Teofilius būna jūsų gyvenimo nuotykio bendrakeleivis! Nuo šiol jūs turite misiją ir įpareigojimą: kaip Teofilius mylėkite tiesą ir niekada nesilenkite melui. Tiesa padarys jus laisvus. Siunčiu jus kiekvieną į savo vyskupiją, savo miestą, savo namus paskelbti: „Garbė Dievui! Lietuva turi naują palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale“, - Mišių pabaigoje į jaunimą kreipėsi Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

„Prašykime Teofiliaus užtarimo, prašykime malonių ir stebuklų“, - paragino arkivyskupas ir dėkojo visiems, atvykusiems į šias iškilmes.

Iškilmių dalyvius su švente pasveikinusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šiandien valstybei - išskirtinė diena.

„Šiandien ypač aiškiai girdime plakant istorinę širdį. Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas. Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas - visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis - vienas iš jų“, - sakė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį - garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai savybės, kurios reikalingos visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.

Šalies vadovė palinkėjo, kad Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas taptų moraline atrama ir stiprybės šaltiniu kiekvienam Lietuvos žmogui.

Po apeigų T. Matulionio relikvijos buvo nuneštos į Katedrą - iki 23 val. bus galima prašyti Palaimintojo Teofiliaus užtarimo asmeniškai.

Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. G. Grušas patvirtino, kad yra vilčių, jog arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, kad žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.

Sovietų laikais - 1987 m. - Vatikane Palaimintuoju buvo paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis.

Lietuva turi vieną šventąjį - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitį Kazimierą, kuris šventuoju buvo paskelbtas 1602 m.

T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.

1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija).

1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.

1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.

1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.


Šventiškas Lietuvos jaunimo dienų sekmadienis

Paskutinė Lietuvos jaunimo dienų (LJD) diena yra itin šventiška. Prie Baltojo tilto sekmadienį vyksta fiesta, o renginio kulminacija bus arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacija.

Nuo pat ryto prasidėjusi fiesta yra atvira ne tik renginio dalyviams, bet visiems, kurie nori prisijungti. Prie Baltojo tilto yra šeši skirtingi sektoriai. Visi fiestos renginiai, pasak organizatorių, yra atviri vilniečiams ir miesto svečiams.

A sektorius kviečia į koncertą. Jame dalyvaus Edgaras Lubys, Karolina Kieraitė, br. Paulius Vaineikis OFM su grupe, kolektyvai „Kam“, „Chebra“, „Kūjeliai“ ir LJD choras su grupe ICHTUS.

B sektoriuje dalyviai turi galimybę savo rankomis pasigaminti žvakes, rožinius, maldos suoliukus ir kitus daiktus.

C sektoriuje laukia batutai, sumo kostiumai, burbulų futbolas, cirkas, muilo burbulai, pabėgimo kambarys ir kitos linksmybės.

D sektoriuje galima šokti lindihopą arba tradicinius liaudies šokius.

E sektoriuje vyksta protmūšis, surengta aukštųjų mokyklų ir organizacijų mugė. Nespėję šeštadienį aplankyti Pranciškonų kaimelio, vėl turi galimybę tai padaryti. Taip pat vyksta „Gyvoji biblioteka“, su dalyviais bendraus Rimas Šapauskas (žurnalistas, laidų vedėjas); Janina Zibireva (dizainerė), Justina Šurajeva (aktorė), Mykolas Majauskas (Seimo narys), Remigijus Žiogas (renginių organizatorius).

F sektoriuje skirta sportui - krepšinis, tinklinis, frisbis, kvadratas, virvės traukimas ir kitos rungtys laukia norinčiųjų pasivaržyti.

Vėliau Kultūros paveldo departamente vyks padėkos pusryčiai į LJD atvykusių grupių vadovams.

Fiesta truks iki 11.30 val., tuomet jaunimo eisena pajudės į Katedros aikštę, kur vyks arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. LJD dalyviai buvo pakviesti eisenos metu paruošti savo programas.

Atvykstantiems tik į beatifikaciją, registracija nereikalinga, dalyvavimas laisvas. Organizatoriai kviečia atvykti žmones anksčiau visuomeniniu transportu arba ateiti, palikus automobilį toliau nuo Katedros aikštės. Ateinantieji gali būti paprašyti parodyti krepšius. Katedros aikštėje prie sektorių žmonės gaus popierinę apyrankę ir beatifikacijos Mišių knygelę. Popierinė apyrankė - tai leidimas sugrįžti į tą patį sektorių, jei reikėtų išeiti.

Sekmadienio rytą žmonės kviečiami į aikštę rinktis nuo 10 val. Programa aikštėje prasidės, kai varpinės bokštas išmuš 12 val., tuomet prasidės „Viešpaties angelo“ malda. Bus rodomas trumpas filmas apie T. Matulionio gyvenimą. 12.30 val. susirinkusieji sutiks LJD dalyvių eiseną su renginio kryžiumi, jiems žengiant skambės LJD himnas, kurį atliks Paulina Paulauskaitė. Vėliau vyks birželinės pamaldos.

Šv. Mišioms, kurios sekmadienį prasidės 14 val., vadovaus kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas iš Vatikano. Planuojama, kad Eucharistiją aukos apie 50 vyskupų ir 600 kunigų. Šv. Mišios vyks lotynų kalba, tačiau žmonės knygelėse galės rasti lietuviškus vertimus, giesmių natas ir žodžius.

Į bendrą chorą jungsis septyni kolektyvai iš įvairių miestų: Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Gros Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras. Organizuotu transportu į beatifikacijos iškilmes atvyksta apie 8 000 žmonių. Apie pusė tūkstančio piligrimų atvyksta iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos.

Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju vyks šv. Mišių metu.

Aikštės prieigose budės medicinos personalas, veiks katalikiškų leidinių palapinė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s