respublika.lt

Kun. A.Saulaitis: Lietuvoje netvarka ne tik su miškais, bet ir su visais gamtos reikalais

(0)
Publikuota: 2018 rugsėjo 18 11:09:54, Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Jėzuitas, kun. Antanas Saulaitis. Egidijaus Jankausko nuotr.

Lietuvoje netvarka su medžių, miškų ir iš viso - gamtos reikalais. Taip interviu Eltai sakė jėzuitas, kun. Antanas Saulaitis.

 

Jaunystėje svajojęs būti miškininku ir gamtos mokytoju, kun. A. Saulaitis Bostono universitete įgijo ne tik filosofijos bei teologijos, bet ir chemijos magistro laipsnius, domisi gamta ir jos išsaugojimu, kad ir kur būtų - misijose Brazilijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ar Lietuvoje.

Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, neatsakingas miško kirtimo plotų didinimas, kun. A. Saulaičio įsitikinimu, nulemtas trumpalaikio pelno galvosenos. „Yra buvę, kad iš Lietuvos, kurioje miškų mažai ir jie nėra seni, medžiai buvo eksportuojami į Kanadą, kuri medienos gaminiais galėtų aprūpinti visą pasaulį“, - pateikė pavyzdį jėzuitas.

Pasak kun. A. Saulaičio, Lietuvos miškai nėra seni, sengirių žemėlapyje vos trys mažyčiai taškeliai. Palyginti su mūsų kaimynais, - labai maži.

- Gal tai gerai - racionaliau naudojame medieną?

- Jei svarbiau mediena, o ne medis, nežiūrima ekologijos. Tada medį, kuriam 70 metų, reikia kuo greičiau nupjauti, nes paskui beržų ar kitų medžių nebegali naudoti pramonei. Tokia ekonominė logika, bet reikia paisyti visos ekosistemos - mažų ir didelių gyvių, nekalbant apie deguonį žmonėms.

- Vienas iš miško kirtimo normų didinimo Lietuvoje argumentų, kad senuose miškuose plinta kenkėjai.

- Išvirtę medžiai - rojus galybei kirminų, vabalų. Juose pilna gyvybės, kaip pelkėse, kurias sugadino melioracija ir dabar bandoma buvusią sistemą atkurti. Bendram labui.

Normaliame pasaulyje, jeigu nukerti vieną medį, reikia pasodinti du.

- Lietuviai nelabai pasižymi visuomeniškumu, bet pradėjo telktis, kvestionuodami valdžios sprendimus didinti valstybinių miškų kirtimo plotus.

- Žmonės nujaučia, kuo tai gali baigtis. Visi žino Vinco Kudirkos pasakojimą apie Grainio liepą, kuriame medis - viso gyvenimo simbolis. Todėl žmonės negali likti abejingi ir kai mieste pjauna medžius be jokio reikalo. Pavyzdžiui, kaip išpjovė Vilniaus rotušės aikštėje, Kaune taip pat dėl to kilo skandalas. Nes užaugti medžiui reikia daug metų.

Kai iškirto liepas Rotušės aikštėje, pasodino atvežtinius klevus ir dar spaudoje parašė, neva jie specialūs, išvesti, kad neplistų šaknys po šaligatviais, neitų pastatų link. Neįmanomas dalykas.

Kodėl kitos šalys sugeba išsaugoti senus medžius? Juk yra visokių sprendimų, kaip juos prižiūrėti mieste. Svarbu nuostata, kad medis - didelis turtas, ar augtų mieste, ar miške.

- Iš misijų Brazilijoje turite patirties, kas ten įvyko su miškais pradėjus juos masiškai kirsti.


- Sakyčiau, nesusipratimas, bet tie nesuvokiamo masto kirtimai tebevyksta - dėl to paties trumpalaikio pelno.

Sakoma, kad pagrindinė kirtimų priežastis - vietos ganyti galvijus poreikis. Bet Amazonija neturi juodžemio ir po kelerių metų kirtimai galvijams vis viena nebetarnauja kaip ganyklos, nes 6-7 centimetrų juodžemio sluoksnyje nebeauga žolė. Paskaičiuota, kad vienam galvijui prasimaitinti ten reikia hektaro žemės. Jei bandos siekia 10 tūkst. galvijų, tik įsivaizduoti galima, ką tai reiškia.

Labai nevienodi duomenys pateikiami, bet kasmet ten iškertami maždaug Lietuvos dydžio miškų plotai. Ne tik Brazilijoje, bet ir kitose 9 Amazonijos šalyse. Kietmedis - labai vertingas, tinkamas pramonei, bet išauginti medžius trunka dešimtmečiais, o svarbiausia, pažeidžiama ekosistema.

Indėnai tai žinojo ir žino - reikia ne vienos rūšies, o įvairių medžių, ne vienos rūšies galvijus auginti, o įvairias rūšis. Mūsų miškams taip pat svarbi įvairovė, kaip ir pievos, kurias pavertus vejomis ir nuolat pjaunant mašinomis žūsta bitės, nes nelieka žydinčių augalų.

Norim, kad mūsų aplinka būtų kaip Anglijoje XIV amžiaus pabaigoje, nors lietuviška pieva - labai graži. Ne tik mūsų akims, bet svarbiausia ji yra maistas vabzdžiams. Lietuvoje yra 200 rūšių laukinių bičių. Jos nyksta, nes neturi kur gyventi ir kuo maitintis.

Masiniai miško kirtimai prisideda prie klimato kaitos. Vietose, kur nėra medžių, - nebelyja. Dabar jau kalbama, kad reikia pradėti apsodinti Sacharos dykumą, viliantis, kad pradės lyti, kaip Amazonijoje, pietinėse Afrikos džiunglėse ar Indonezijoje, kur yra nesuardyta ekosistema.

Normaliems žmonėms suprantama, kad gamta yra bendri mūsų namai, kaip sako popiežius, ir kad visi esame giminės su medžiais, paukščiais, vabzdžiais. Į tai galima žiūrėti visiškai be romantikos, vien iš mokslinio taško.

- Kokia yra sengirės vertė?

- Nes jaunuolynuose netarpsta tam tikri augalai, neturi sąlygų gyventi tam tikri gyvūnai. Medis, kuris pamažu pūva miške, yra kaip mums prekybos centrai. Išvarta jiems - visa ko kupinas miestas.

Ne tik pas mus - dabar juk ir Belovežo girią lenkai kerta. Tai nesuvokiama - vienintelė likusi priešledyninė ar tuoj poledyninė giria Europoje! Ima ir kerta. Dėl ko? Dėl medienos. Ir negalvoja, kad nebeatkursi 10 tūkst. metų senumo neliestą mišką.

Ne tik gražiai nupjautą žolytę, bet ir visą gamtos įvairovę svarbu turėti. Mišką, kuriame - tūkstančiai gyvūnų ir augalų.

- Tiesa, kad svajojote būti miškininku?


- Taip! Maniau būti biologijos mokytoju ir kad tai gerai išmanyčiau universitete studijavau chemiją. Visą laiką domėjausi augalais. Atsimenu, vieną vasarą atlikau praktiką stebėdamas tabako šaknų kenkėjus. Man buvo labai įdomios augalų ligos ir įvairių augalų rūšių bei gyvūnų sugyvenimas drauge.

Kenkėjai kaip tik ir minimi kaip argumentas, kodėl reikėtų kirsti senti pradedančius medžius.

Lygiai taip pat ir jauni miškai gali susirgti, netgi išnykti. Pavyzdžiui, JAV pradėjo nykti uosiai - žuvo milijardai medžių. Mūsų tėviškės kieme taip pat turėjau išpjauti uosius. Iš Azijos atkeliavęs kenkėjas pasidarbavo taip, kad iš išorės medis atrodė sveikas, o iš tiesų nudžiūvęs.

JAV augo amerikietiški kaštonai, kurie maždaug 1910 metais išnyko, nepaisant jų amžiaus. Kai buvau vaikas, apie 1950 metus, miške dar galėjai rasti jų nupjautų kelmų. Dauguma buvo iškirsti, kur nepasiekiama - patys nunyko. Dabar bandoma auginti tai ligai atsparių atmainų kaštonus.

Mūsų tėviškės kieme yra toks kaštonas. Daugmaž 40 metų senumo, o storis - kaip du pirštai. Labai jį branginu, nes yra retas augalas. Kad išliktų, nes auga saugioje vietoje, nėra kaip užsikrėsti.

***

ELTA primena, kad per 14 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 proc. penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, kad leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha - tai 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.

Su STOP juostomis ir didžiausiomis bombomis, kurias turi - meile miškams - rugsėjo 26 dieną žmonės rinksis prie Labanoro seniūnijos į akciją „Apsaugokime Lietuvos miškus”.

Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos narys Linas Balsys sako, kad apie abejotiną miškų ūkio veiklos kontrolę liudija ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklindantys vaizdai iš Labanoro girios, Punios šilo, kitų saugotinų teritorijų, kuriose fiksuojami plyni šimtamečių medžių kirtimai. „Saugomos teritorijos yra paverstos komerciniais, ūkiniais miškais, kurie nevaržomai pjaunami, vežami, draskoma miško paklotė. Daroma didelė žala visų mūsų turtui. Sunku sveiku protu suvokti, kad šiandien saugomose teritorijose galimi plynieji miško kirtimai. Laikas nustoti apsimetinėti, kad saugome šias teritorijas“, - sako jis.

L. Balsys yra įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis ūkiniuose miškuose plynų kirtimų apimtys mažinamos, o saugomose teritorijose jie apskritai uždraudžiami.

Lietuvos žaliųjų partija ketina neapsiriboti elektroniniu parašų po peticija rinkimu. Jei po dokumento pateikimo Vyriausybė savo sprendimo neatšauks, partija ketina organizuoti masinį protestą.

Miškų kirtimo normos didinimui 6 proc. Vyriausybė pritarė rugpjūčio 8 dienos posėdyje.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad „visiškai atmeta“ pasigirstančias prielaidas, kad priimti sprendimą didinti miškų kirtimo normą spaudė miškų pramonė. Jo teigimu, sprendimas priimtas po pusdienio diskusijų su mokslininkais.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s