respublika.lt

Kraujuojanti Paryžiaus širdisnuotraukos (3)

2019 balandžio mėn. 20 d. 08:09:00
Milda KUNSKAITĖ

Pirmąją 2019 metų Didžiosios savaitės dieną nuo gaisro nukentėjo viena garsiausių pasaulyje krikščionių bažnyčių - Paryžiaus Dievo Motinos katedra.

 

2019 m. balandžio 15-ąją degė Prancūzijos istorija: stebint tūkstančiams miestiečių, gaisras iš dalies sunaikino vieną iš Paryžiaus simbolių, Dievo Motinos katedrą. Pirmadienio vakarą žmonės suvokė, kokie jie yra bejėgiai prieš stichiją - XXI a., aukštųjų technologijų eroje, jų akyse nyko vienas iš didingiausių žmogaus kūrinių, niokojančių karų ir revoliucijos, sugriovimų ir atstatymų liudininkas, gotikos perlas, įamžintas mene. Daugybę amžių Paryžiaus Dievo Motinos katedra įkvėpdavo, vienydavo ir po savo skliautais suburdavo įvairių epochų žmones. Čia ateidavo riteriai pasimelsti prieš Kryžiaus žygius, čia buvo karūnuojami, tuokiami ir laidojami karaliai, čia rinkosi pirmojo Prancūzijos parlamento nariai, čia buvo švenčiama pergalė prieš fašistinius okupantus. Nė vienas kitas Paryžiaus pastatas negali pasigirti 856 metų istorija. Ir šiandien šis didingas statinys įkvepia rašytojus, kinematografininkus ir kompiuterinių žaidimų kūrėjus kurti savas įvykių versijas su klastingais priešais ir narsiais herojais, atskleidžiančiais amžių paslaptis ir mįsles. Ugnis, apėmusi Katedrą apie 19 val. vietos laiku, per valandą suniokojo smailę ir du trečdalius jos stogo, nukentėjo stikliniai vitražai, garsieji vargonai ir XIX ir XIII a. perdangos. Pavyko išgelbėti bokštus ir pastato fasadą, taip pat daugelį joje saugotų relikvijų, išgelbėta keletas paveikslų. Balandžio 16 d. gaisras buvo užgesintas. Nukentėjo vienas ugniagesys.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra - ne vien legendinė Paryžiaus įžymybė, bet ir Vakarų krikščioniškosios kultūros simbolis, viso pasaulio vertybė, sukurta per kelis šimtmečius.

Katedros statyba


Dievo Motinos katedra buvo statoma beveik 200 metų. Statybos darbai prasidėjo 1163 metais, o buvo baigti tik 1345-aisiais. Manoma, kad Katedra buvo pastatyta vietoje, kur senovėje stovėjo keletas šventyklų, tarp jų galų-romėnų Jupiterio šventykla. Katedra buvo statoma ant kuklesnės romaninės katedros griuvėsių, kurie ir tapo dabartinės pamatu. Darbai užsitęsė ne tiek dėl statybų masto, kiek dėl finansavimo trūkumo. Dėl būsimos statybos gyventojų namai, esantys netoliese, buvo nugriauti. Viršutinę katedros dalį puošia gąsdinančios gargolų ir chimerų skulptūros, saugančios pastatą nuo mitinių priešų. Tačiau tos statulos buvo sukurtos gerokai vėliau už kitas šventovės skulptūras, XIX a. Pagrindinė katedros smailė - taip pat palyginti nauja, ji buvo pakeista 1786 m. Užtat laikas nepalietė trijų rozečių stiklo - jos buvo sukurtos XIII a. Katedros aukštis - 35 m, ilgis - 130 m, plotis - 48 m, o varpinių aukštis - 69 m.

Kalvis ir Liuciferis


Kaip ir bet kuris istorinis statinys, Paryžiaus Dievo Motinos katedra saugo daugybę paslapčių ir legendų. Viena iš jų tikrai bauginanti, bet dėl to ne mažiau įdomi, siejama su pačiu šėtonu. Pagrindinių durų - portalų apipavidalinimu rūpinosi kalvis Biskornė, kuris taip nagingai atliko savo darbą, kad prietaringi amžininkai įtarė jam padėjus šėtoną. Patikėti mistine pagalba tais laikais žmonėms buvo kur kas lengviau negu suvokti meistro talentą, duotą jam iš aukščiau. Kartą kažkas net paleido gandą, kad užsuko į Biskornė kalvę, kai šis dirbo, ir neva pamatė kalvį gulintį be sąmonės, o kažkokios antgamtinės būtybės tuo metu toliau kalė puošmenas katedrai. Norėdami nuraminti žmones, dvasininkai patikino, kad visi Biskornė kūriniai buvo apšlakstyti šventintu vandeniu. Bet kalvio mirtis baigus darbus Dievo Motinos katedroje tik patvirtino žmonių įtarimus. Kalbos, kad pats Liuciferis pasiėmė meistro sielą mainais už pagalbą, sklido vis garsiau. O šiuolaikiniai specialistai pripažįsta, jog meistro darbas yra toks juvelyriškas, kad sunku net suprasti, kaip jis pajėgė jį atlikti, turėdamas tik skurdų to meto instrumentų rinkinį.

Restauracija

Per Didžiąją Prancūzų revoliuciją XVIII a. pabaigoje vienas iš pirmųjų M.Robespjero (M.Robespierre) dekretų skelbė: jeigu paryžiečiai nenori, kad „tamsuoliškumo tvirtovė būtų nugriauta“, jie turi sumokėti mokestį „visų revoliucijų reikmėms“. Paryžiečiai pinigus surinko, bet savo pažadą revoliucionieriai ištesėjo nevisiškai - 1793 m. katedros varpai buvo perlydyti į patrankas, antkapiai - į kulkas, o akmeniniams karaliams, puošiantiems bažnyčią, buvo nukirstos galvos. Katedros pastatas buvo naudojamas kaip vyno rūsys - būtent tuo laikotarpiu Dievo Motinos katedra prarado savo svarbą. Katalikų bažnyčia katedrą atgavo tik 1802 m., ji buvo vėl pašventinta. Dievo Motinos katedroje imperatoriumi buvo karūnuojamas Napoleonas Bonapartas su žmona Žozefina. Bet po revoliucijos katedros būklė buvo apgailėtina ir per iškilmes sienas tekdavo dengti kilimais. Net buvo rimtai svarstoma, ar jos nevertėtų nugriauti. Tam tikra prasme statinį išgelbėjo Viktoro Hugo romanas „Paryžiaus katedra“, išleistas 1831 m. Įžangoje autorius rašė: „Vienas pagrindinių mano tikslų - įkvėpti tautai meilę mūsų architektūrai“ (beje, kaip pranešama, šiuo metu smarkiai padidėjo susidomėjimas V.Hugo romanu). Restauravimo darbai prasidėjo 1841 m., jiems vadovavo architektas Eženas Violė le Diukas (Eugene Viollet-le-Duc). Pastato ir skulptūrų atkūrimo darbai, taip pat sudaužytų statulų keitimas, garsiosios smailės statyba, vitražų restauravimas truko daugiau kaip 23 metus. E.Violė le Diukas taip pat nusprendė sukurti chimerų galeriją ant katedros fasado. Statulos buvo įkurdintos viršutinėje aikštelėje bokštų papėdėje ir iš pradžių atliko lietaus nutekamųjų vamzdžių funkciją. Tais metais buvo nugriauti pastatai šalia katedros ir prieš ją atsirado ir dabar esanti aikštė. Turtuoliai pasitikėjo katedros sienų tvirtumu ir nešdavo ten saugoti visas savo brangenybes. Būtent taip bažnyčioje susikūrė lobynas.

Apaštalų figūros


Restauruojant katedrą, architektas nutarė įamžinti savo įnašą į atkūrimo darbus. Triūsdamas prie statinio smailės, jis paslapčia pakeitė vieną iš apaštalų skulptūrų paminklu sau. Norint pamatyti skirtumą, užtekdavo atidžiai pasižiūrėti į žalsvas varines figūras ties centrinės smailės pagrindu: visi apaštalai žvelgė į Paryžių, išskyrus vieną, kuris žvilgsnį buvo nukreipęs į statinį. E.Violė le Diukas būtent taip pavaizdavo patį save, pakeitęs apaštalo Tomo, dailidės ir statybininko, statulą. Šios skulptūros, puošusios katedros gotikinę smailę, išliko - kaip tik gaisro išvakarėse jos buvo išvežtos restauruoti.

Erškėčių vainikas


Pirmadienį Paryžius pradėjo ruoštis svarbiam įvykiui: balandžio 19-ąją, Didįjį penktadienį, Dievo Motinos katedroje turėjo vykti iškilminga Išganytojo erškėčių vainiko išnešimo ceremonija. Didžioji krikščionių šventenybė buvo žmonėms rodoma tik kartą per mėnesį, visą likusį laiką ji buvo saugoma specialiame seife. Jis iš esmės ir išgelbėjo relikviją nuo ugnies.

Viena didžiųjų krikščionių relikvijų - Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas - iki 1063 metų buvo laikomas Jeruzalėje, o paskui pervežtas į Bizantijos imperatorių rūmus Konstantinopolyje. Balduinas II de Kurtenė, paskutinis Lotynų imperijos imperatorius, buvo priverstas relikviją įkeisti Venecijoje, bet trūkstant pinigų neturėjo už ką jos išpirkti. 1238 m. Prancūzijos karalius Liudvikas IX nupirko vainiką ir 1239 m. rugpjūčio 18-ąją pats įnešė jį į Dievo Motinos katedrą. 1243-1248 m. karaliaus rūmuose, Sitė saloje, buvo pastatyta Šventoji koplyčia (Sainte Chapelle) ir erškėčių vainikas čia buvo laikomas iki Prancūzų revoliucijos. Vėliau relikvija buvo vėl perduota į Dievo Motinos katedros lobyną.

Vargonai ir varpai

2013 metais, švenčiant katedros 850 metų jubiliejų, buvo nulieti nauji varpai, iš viso 9. Taip pat buvo rekonstruoti didžiausi Prancūzijoje bažnyčios vargonai, atsiradę joje XV a. pradžioje. Instrumentas buvo visiškai kompiuterizuotas, o jo korpusas pagamintas Liudviko XVI stiliumi. Prancūzijos vyriausybė kasmet skirdavo apie du milijonus eurų bažnyčios restauravimo darbams.

Dabar Dievo Motinos katedros laukia dar viena restauracija, lėšos jai intensyviai renkamos, o prezidentas E.Makronas pažadėjo, kad katedra bus atstatyta per penkerius metus, nors specialistai tuo labai abejoja. Ir kol kas yra sunku pasakyti, kaip po to atrodys legendinė šventovė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar reikia įteisinti nelietuviškų raidžių rašybą pasuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis