Penktadienio vakarą Kongresų rūmuose pianistas Andrius Žlabys skambins Rachmaninovą, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos olandų dirigentas Jurjenas Hempelis.
Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, po poros metų į Vilniaus kongresų rūmų sceną sugrįžtančio A. Žlabio pasirodymai Vilniuje visada sulaukia išskirtinio publikos dėmesio. Pianisto spinduliuojama energija ir poveikis publikai pasiekia katarsį, apie kurį svajoja visi muzikantai, ir kuris, deja, nėra dažnas svečias koncertų salėse. A. Žlabys nuo mažens turėjo šią savybę, jo, dar moksleivio, skambinimas gniauždavo kvapą bendramoksliams ir mokytojams.
Prestižinio „Grammy“ apdovanojimo nominantas vertinamas už virtuoziškumą „be pastangų“, dosnų ir visaapimantį garso skambesį, užburiančias interpretacijas ir muzikos suvokimo turtingumą.
A. Žlabys koncertuoja su Niujorko filharmonijos orkestru, Bostono simfoniniu orkestru, Klivlendo orkestru, Roterdamo simfoniniu orkestru, Buenos Airių filharmonijos orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, „Kremerata Baltica“ ir kitais garsiais kolektyvais.
Šįkart su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru A. Žlabys publikai pristatys vieną gražiausių ir populiariausių XX a. opusų fortepijonui ir orkestrui - Sergejaus Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“.
Kaip primena muzikologė J. Katinaitė, legendos apie garsiojo XIX a. italų smuikininko ir kompozitoriaus Niccolo Paganinio talentą, sielą, parduotą velniui, ir visokios kitokios pramanytos ir nepramanytos istorijos pasklido dar Paganiniui esant gyvam. Išgirdę apie nepaprastą smuikininką, žmonės ėjo jo klausytis ir pažiūrėti neįprasto reginio. N. Paganinio meistriškumas sėjo gandus, neva jis pardavė sielą velniui - kitaip tiesiog neįmanoma būtų atlikti tokios sudėtingos muzikos.
N. Paganinio Kaprisai smuikui solo išties reikalauja didžiulių techninių sugebėjimų. Garsiausias jų - Kaprisas Nr. 24 tapo daugelio vėliau gyvenusių kompozitorių kūrinių inspiracija.
„Rapsodija Paganinio tema“ taip pat grįsta šia tema. Kūrinį sudaro 24 variacijos. Nuostabiausias Rapsodijos momentas - svajinga, romantiška 18-oji variacija „Noktiurnas“.
A.Žlabio partneris penktadienio koncerte bus olandų dirigentas, Utrechto konservatorijos absolventas J. Hempelis, bendradarbiaujantis su prestižiniu Amsterdamo „Concertgebouw“ orkestru, kitais Nyderlandų bei užsienio orkestrais. Kaip operų dirigentas jis stato spektaklius Roterdamo, Sankt Peterburgo, Tel Avivo, Bordo ir kt. teatruose.
Koncerto pabaigai pasirinktas Lietuvoje nepelnytai retai atliekamo vengrų kompozitoriaus Belos Bartoko Koncertas orkestrui. Vienas garsiausių XX a. pirmosios pusės modernistų kūrė autentišką muzikos kalbą, remdamasis folkloro tyrinėjimais. Koncertą orkestrui jis sukūrė Niujorke 1943 metais, kur gyveno pabėgęs iš nacių siaubiamos Europos.