respublika.lt

Knyga - kaip karūna operos karaliui

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 07 09:28:29, Loreta RIPSKYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Muzikologė Jūratė Katinaitė: knygos rengimas užsitęsė kelerius metus. Autorės nuotr.

Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje pristatyta muzikologės Jūratės Katinaitės knyga „Karalių kuria aplinka“ apie žinomiausią Lietuvos bosą, iš Žagarės kilusį operos solistą Vaclovą Daunorą. Kraštietis įsimintinų vaidmenų kūrėjas neakivaizdžiai sugrįžo, susirinkusiems klausantis jo atliekamų arijų įrašų ir knygos autorės pasakojimo apie berniuką iš sunkiai besivertusios šeimos, kadaise pėsčiomis pasiekusį Vilnių, baigusį mokslus, pelniusį įvairių apdovanojimų, o po kelių dešimtmečių, kai daugelis dainininkų jau artėja prie karjeros pabaigos, pasirodžiusį Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje ir dirbusį JAV operos teatruose dar gerą dešimtmetį.

 

Anšlago nesitikėjo

Knygos „Karalių kuria aplinka“, kurioje sudėti Vaclovo Daunoro memuarai ir kolegų, bičiulių, mokinių, artimųjų pasakojimai, išpirktas jau antras tiražas. Ruošiamas trečiasis, kurio dalis bus atvežta į šių metų Žagarės Vyšnių festivalį, jame planuoja dalyvauti ir pats operos grandas.

O šį kartą už jį kalbėjo knygos sudarytoja, muzikologė, taip pat kraštietė, iš Joniškio kilusi Jūratė Katinaitė: „Herojus - ypatingas žmogus, labai pasiilgtas, bet kad knyga sulauks tokio anšlago, tikrai nesitikėjome. Pristatyme Vilniuje buvo pastatyta apie pusantro šimto kėdžių, o atėjusiųjų buvo gal 500. Žmonės ramstė sienas. Ir aš supratau, kad atmintis tebegyva. Vaclovo Daunoro atliekamos dainos, arijos man primena vaikystės, paauglystės metą, kiti tuo pat metu augo, brendo, kaip ir solistas.“

Karališka laikysena


V.Daunoras, pasak J.Katinaitės - nepaprastai stipraus charakterio žmogus, ryški asmenybė, amžiams įstrigęs jo karaliaus Pilypo vaidmuo operos spektaklyje „Don Karlas“. Toks pat karališkas jis atrodė ir 2017-ųjų vasarį, kai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jam dedikavo minėtą spektaklį. Tąsyk operos grandas buvo jau ne scenoje, sėdėjo vyriausybinėje ložėje, iš pradžių nepastebėtas. Tačiau tarsi kokia aura tvyrojo salėje, žmonės susivokė ir ėmė gręžiotis atgal, ploti, trypti, šaukti: „Bravo!“ Tada V.Daunoras atsistojo, padėkojo ir rankos mostu tarsi karalius nutildė salę, kad spektaklis būtų tęsiamas.

Tad ne veltui knygai parinktas toks pavadinimas, o operos solistė ir V.Daunoro bičiulė Giedrė Kaukaitė ją pavadino karūna karaliui.

„Mužikas iš Žagarės“


Knygos gimimas buvo ilgas ir sudėtingas. Daug metų sklandė gandas, kad į JAV emigravęs V.Daunoras labai pyksta ant Lietuvos ir nedalija interviu. Tačiau būtent tarpininkaujant G.Kaukaitei jis sutiko pabendrauti muzikologės Jūratės Katinaitės vedamoje laidoje. Tai buvo pirmas toks jautrus, viešas ilgas kalbėjimas Lietuvos auditorijai.

O po poros dienų Vaclovas Daunoras pats paskambino Jūratei Katinaitei ir pasiūlė rašyti knygą. Jos rengimas užsitęsė kelerius metus, nes sugulę atsiminimai - skausmingi, juose prisimenami konkretūs žmonės. Niekam ne paslaptis, kad buvo konfliktas tarp dviejų menininkų, asmenybių Virgilijaus Noreikos ir Vaclovo Daunoro.

„Aš nenorėjau būti arbitre tarp operos grandų. Ir Vaclovo sveikata sudėtinga. Kartais galėdavome kalbėtis, o kartais - ne. Konflikto šaltinis tarp šių pripažintų operos solistų - neaiškus, juk vienas - bosas, kitas - tenoras, tad viskas glūdi kažkur giliau nei paprasta konkurencija. Šviesaus atminimo sovietmečio partinis veikėjas, signataras Lionginas Šepetys savo atsiminimuose, kurie atrodo jo paties daug redaguoti, apie V. Daunoro ir V. Noreikos trintį užsimena dar 1971 metais, - pasakojo Jūratė Katinaitė. - Reikia suprasti, kad jų gyvenimo pradžia nepalyginama: Virgilijus Noreika buvo kilęs iš elitinės sovietinės šeimos, nomenklatūrininkas, o Vaclovas Daunoras augo skurdžiai, į Vilnių atėjo pėsčias, norėdamas stoti mokytis dainavimo. Iš pirmo karto nieko nerado, nesusikalbėjo, permiegojęs bulvienojuose grįžo namo į Žagarę. Po to bandė antrą kartą, trečią. Pasisekė, kai buvo priimtas į ansamblį „Lietuva“, ėmė studijuoti. Bet jis visada išliko neparankus valdžiai, antisisteminis žmogus.“

Didelę paskatą įrodyti, kas jis yra ir ko gali pasiekti, V. Daunorui turėjo ir meilė pianistei Aldonai Dvarionaitei, jų ryšiui ypač priešinosi jos mama, nelaikiusi operos dainininko, „mužiko iš Žagarės“, tinkama pora dukrai.

Pasiekė aukštumas ir JAV

Nors Vaclovui Daunorui buvo suteiktas LTSR ir TSRS nusipelniusio artisto vardas, jis duso šioje aplinkoje ir 1979 metais parašė garsųjį laišką Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, prašydamas leidimo emigruoti. Tai buvo įžūlus akibrokštas. O kur dar 1976-ieji, kai V. Daunoras paskatino ir beveik organizavo jaunesniojo brolio Ričardo, taip pat operos dainininko, pasitraukimą į Vakarus. Už tai jam niekada neatleista, pateko į KGB akiratį.

Į JAV V.Daunoras išvažiavo 1993 metais, būdamas 57-erių, kai operos dainininkui jau artėja saulėlydis. Ir dar kartą įrodė, kad jis gali padaryti neįmanomus dalykus - kuo labiau spaudžiamas aplinkos, tuo kietesnis ir atkaklesnis tampa.

Būdamas jau 59-erių jis debiutavo didžiausioje ir garsiausioje pasaulyje Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje ir aktyviai dirbo dar dešimtmetį. 2003 metais jam buvo diagnozuota Parkinsono liga ir, nors įtikinėjamas vadybininkų, kad tai įtakos neturi, balsas puikus ir jis gerai juda, po trejų metų pats nusprendė pasitraukti.

Vietoj dainavimo rinktųsi dailę

Ligai labiau paūmėjus V.Daunoras nusprendė grįžti į Lietuvą, nes nepanoro gyventi slaugos namuose JAV. Kadangi antroji žmona Eglė Sodaitis - Amerikos lietuvė, ten užaugusi ir įaugusi kultūrine socialine prasme, ten jos vaikai ir anūkai, abiejų sutarimu ji liko gyventi už Atlanto. Kasdien jie bendrauja internetu.

Jūratė Katinaitė užsiminė ir apie kitą V.Daunoro talentą - tapybą. Vilniuje buvo surengta jo paveikslų paroda, ruošiama ir antroji. Keletas darbų pateko į knygą. Net ir dabar, spaudžiamas ligos, jis dar kartais tapo, lieja akvareles.

„Vaclovas Daunoras sako, kad jeigu dabar rinktųsi gyvenimo kelią iš naujo, būtų dailininkas, nes tada nuo nieko nepriklausytų, o operos solistas nuolat turi kautis, varžytis“, - pastebėjo muzikologė, po minėtos knygos „Karalių kuria aplinka“ dar labiau besigilinanti į sovietmečio operą pradėtose doktorantūros studijose.

Renginyje skambėjo V.Daunoro įrašai, knygos sudarytoją J.Katinaitę sveikino savivaldybės, bibliotekos atstovai, buvę bendraklasiai, mokytoja. Rajono tarybos narys Liudas Jonaitis, kurio sesuo, operos solistė Sofija Jonaitytė buvo Vaclovo Daunoro studentė, išsakė mintį, kad būtina V.Daunorui suteikti Joniškio garbės piliečio vardą. Jis buvo skirtas sovietiniais metais, bet ano laikotarpio titulai nebegalioja.

Parengta pagal „Šiaulių kraštą“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s