Kino „tėveliai“ broliai Liumjerai

2009 liepos mėn. 05 d. 19:41:26 Perskaitė 4413

Liepos 7d. (antradienį) 22:00 val., buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (Trakų g. 9/1, įėjimas iš Kėdainių g.) startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“. Renginys tiems, kurie domisi kinu ir pasauline kultūra apskritai – čia bus galima nuosekliai ir išsamiai susipažinti su esminiais kino pasaulio pokyčių taškais, ar tiesiog užpildyti bendro kultūrinio išslavinimo spragas, kurių, pripažinkime, turime beveik kiekvienas. 

Ciklo metu  bus pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino meno raidos etapui.

Žiūrovai susipažins su įvairiais techniniais atradimais (tokiais kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą.  Programa apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio“ kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir“ ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo. Daugiau informacijos apie renginį: www.kinoistorija.lt

Pirmojo seanso metu, liepos 7d. (antradienį) 22:00 val., bus rodomi kino išradėjų brolių Luiso ir Ogiusto Liumjerų (Louis Lumiere, Auguste Lumiere) filmai, žymintys kino gimimą, ir mokslinės fantastikos bei siaubo filmų pradininko, daugybės filmavimo technologijų išradėjo Žoržo Meljė (Georges Méliès) kūryba.


Kino gimimas: broliai Liumjerai

Luisas Liumjeras ir jo brolis Ogiustas dirbo savo tėvo fotografijos firmoje fiziku ir vadybininku. Tėvui atsistatydinus 1892 metais, broliai pradėjo kurti „judančius paveiksliukus“ ir netrukus išrado kinematografą: mašiną, kuri galėjo atlikti ir kameros, ir projektoriaus funkcijas. Brolių išradimas buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d., o jau po mėnesio buvo parodyta pirmoji nufilmuota medžiaga, kurioje buvo rodoma, kaip darbininkai pasibaigus darbo dienai išeina iš Liumjerų fabriko.

Kino gimimo diena

1895 m. gruodžio 28 d. Luisas Liumjeras pirmą kartą viešai parodė savo režisuotų filmų trumpą programą. Ši diena laikoma kino gimtadieniu. Istorinės prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpų filmų. Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, ir kiekvienos iš jų trukmė, rodant ranka sukamu kino projektoriumi, buvo maždaug 50 sekundžių.

Kinematografas iš karto susilaukė didžiulio pasisekimo, jo įtaka buvo milžiniška: tik per dvejus kitus metus Liumjerų produkcijos katalogas pasipildė daugiau nei tūkstančiu filmų.

Baisusis traukinys

Populiariajai kultūrai ypač didelę įtaką padarė dokunetinis trumpametražinis filmas „Traukinio atvykimas į stotį“ (pranc. L'Arrivée d'un Train en Gare de la Ciotat). Nepaisant labai paprasto siužeto (ekrane rodomas traukinio sustojimas stotyje ir judantys keleiviai), filmas tapo labai garsus. Liudininkai tvirtino (galbūt, kiek perdėtai), jog kai kurie šio filmo seansai tarp žiūrovų sukeldavo tikrą paniką. Ne visi buvo psichologiškai pasiruošę išvysti į save judantį didžiulį traukinio vaizdą... 

Tad šiandien, žvelgdami kaip iš tamsos netikėtai išnirusi didžiulė pabaisos galva taikosi, rodos, tiesiai į salėje sėdinčius žiūrovus, galime prisiminti, jog pirmąjį kartą kinas žiūrovus išgąsdino jau daugiau nei prieš šimtą metų... 

Šiandien skamba keistai, tačiau šis filmas tapo vienu iš kino kanonų. Jame pirmą kartą plokščiame ekrane buvo išraiškingai perduodas perspektyvinis judesys – traukinys pasirodė tolumoje, pralėkė ekrano plokštuma ir dingo ekrano krašte, taip sukurdamas perspektyvos įspūdį.

Liumjerai Lietuvoje

Lietuvoje Liumjerų filmai pirmą kartą parodyti Vilniuje Botanikos sode, 1897 metų liepos 3 dieną. Bilietai buvo pakankamai brangūs, tačiau susirinko labai daug žiūrovų. Tais pačiais metais kinas nustebino ir kauniečius, vėliau su juo susipažino ir kiti miestai. Tačiau tada dar nebuvo tikrų kino teatrų. Kinas buvo rodomas atsitiktinėse patalpose, sandėliuose, kluonuose. Tada tik pakabindavo ant sienos baltą drobulę – ir būdavo „tikras“ kino teatras. Tokių keliaujančių kino teatrų buvo palyginti daug. Tereikėdavo nusipirkti kino projekcijos aparatą ir juostų. Štai 1914 metais po Lietuvą sėkmingai keliavo filmų rodytojas vilnietis knygnešys Kaminskas.

Kukli pradžia

Visi Liumjerų filmai buvo vieno kadro, mažiau nei minutės trukmės kūriniai, nemažai jų buvo sukurti operatorių, su kamera keliavusių po įvairias egzotiškas šalis. Nors Liumjerai nufilmavo ir kelias specialiai suvaidintas scenas, dauguma jų filmų visgi buvo dokumentiniai reportažai. Beje, Ogiustas Liumjeras gali būti laikomas viena pirmųjų kino „žvaigždių“, nes daugeliu atvejų būtent jį filmavo brolis Luisas.

Liumjerų operatoriai filmavo Alžyre, Italijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Japonijoje, Amerikoje ir kitur, tačiau visi filmukai buvo labai panašūs. Tai gatvių judėjimas, žaidžiantys vaikai, buities scenelės ir kt. Kino objektyvai fiksavo kasdienį gyvenimą. Operatoriai aklai laikėsi L.Liumjero nurodymų — esą jo aparatas skirtas vien tik gyvenimui fiksuoti, sugauti gamtos judėjimą ir neprivaląs atlikti kitų funkcijų.

Liumjero doktrina taip giliai įsirėžė į pirmųjų kino operatorių sąmonę, jog, praslinkus beveik 40 metų po kinematografo išradimo, buvęs Liumjerų operatorius F. Mesgišas rašė: „Man rodos, broliai Liumjerai teisingai nustatė kino sritį. Žmogaus emocijų studijavimui pakanka romano ir teatro. Kinas — tai gyvenimo ir gamtos apraiškų dinamika... Visa, kas juda, priklauso kinui. Jo objektyvas žiūri į pasaulį“.

Tačiau Liumjerų vaidmuo kino istorijoje buvo labai trumpas. Broliai nusprendė, kad „kinas – tai išradimas be ateities“, ir atsisakė parduoti savo kino kamerą kitiems kino kūrėjams, kaip antai Žoržui Meljė (Georges Méliès). Baigus konstruoti kino įrangą, Ogiustas visiškai prarado susidomėjimą kinematografu, kaip ir Luisas, kuris nenumatė šiai meninei priemonei jokios ateities ir 1900 m. grįžo prie fotografijos verslo.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net