Tai - spektaklis, kupinas toksinių santykių, priklausomybės, negalėjimo priimti sprendimą, strigimo sau paspęstuose spąstuose temomis, kurios kaip niekad tapo aktualios „atsiveriančių galimybių“ pasaulyje, - taip savo naujausią spektaklį „Nacionalinės daržovės“ pristato Kauno kamerinis teatras. Premjera buvo spalį ir kartojama 20-osios vakarą.
„Estų dramaturgo Timo Jansono pjesė „Chelsea Win, arba Bulvių džemas“ spektaklio kūrėjams tapo patvirtinimu, kad problemos - ar jos Estijoje, ar Lietuvoje - tos pačios. Mus, kaip ir estus, pasiekė psichinės ir socialinės ligos, kurios jau senokai laikomos visuomenine problema JAV: priklausomybė lošimui (ludomanija), kompulsyvus potraukis pirkti (oniomanija), toksiniai santykiai ir kt. turi rimtų, netgi katastrofiškų pasekmių šeimoms ir aplinkiniams. Maža to, turime savas, rytietiškas priklausomybines tradicijas ir stiprų trauminį represinio režimo palikimą su atitinkamomis socialinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis. Personažų santykiai, kuriuos fotografiškai realistiškai vaizduoja režisierė, slepia visą kompleksą visuomeninių ir asmeninių problemų“, - teigiama Kauno kamerinio teatro pranešime.
Trys spektaklio herojai (juos vaidina Raimonda Kimbraitė, Vytautas Gasiliūnas, Artūras Sužiedėlis) - paprasti, neturtingi žmonės, besitikintys stebuklo. Jie įstrigę sekinančiuose santykiuose, kamuojami priklausomybių ir niekaip negalintys priimti aiškaus, ryžtingo sprendimo. Tai - situacija, kurią spektaklio režisierė Agnė Dilytė vadina „mirties šokiu uždaroje erdvėje“.
Savąjį „mirties šokį“ personažai šoka buitinio trasho stilistikoje - kasdienybėje vienas kitą keičiančių kultūros formų kaleidoskope, kurį scenoje kartu su A. Dilyte sukūrė scenografas Artūras Šimonis.
Groteskas padeda, kai nusiviliam, susitaikom ir nebemokam į situaciją žiūrėti optimistiškai. Tokioje situacijoje groteskas veikia kaip terapija“, - spektaklio žanro pasirinkimą komentavo režisierė.