respublika.lt
 

Kas pavasarį išsprūsta paukštė iš praeitiesnuotraukos (5)

2019 gegužės mėn. 21 d. 14:35:14
Danutė ŠEPETYTĖ

Jau visa savaitė, kai mažas paukštukas sklendžia viršum Lietuvos, nešdamas jos žmonėms 55-ąjį tarptautinį „Poezijos pavasarį“. Tik ne visi žmonės prisimena ar apskritai žino, kad ši paukštė yra šviesaus atminimo dailininko Stasio Krasausko (1929-1977) palikimas. Ji žymėjo pirmąjį „Poezijos pavasarį“ 1965 metais, kai jo laureatu tapo Justinas Marcinkevičius, jis lydi jį ir šiemet, kai „Poezijos pavasario“ laureatas Marius Burokas bus vainikuotas tradiciniu ąžuolo vainiku ir Maironio premija.

×
nuotr. 5 nuotr.
S.Krasauskas jaunystėje. Literatūros ir meno archyvo, redakcijos archyvo, asmeninio albumo nuotr.

 

Iki šiandien savo bičiulio S.Krasausko paukštę yra išsaugojęs antrojo „Poezijos pavasario“ laureatas Algimantas Baltakis. 1966 metais, kartu su premija už poezijos knygą „Požeminės upės“, jis gavo ir Kauno meistrų iš bronzinės skardos iškirptą paukštuko siluetą. Tiesa, per ilga jis kiek išsijudino iš medinio stovelio, poetas prašė žento, skulptoriaus Romualdo Kvinto, kad pataisytų, tačiau šis nespėjo - jo gyvybę pasiglemžė sunki liga.

Birželio 1 dieną sueis 90 metų nuo S.Krasausko gimimo. Mirė jis gan jaunas - 47-erių, dėl tos pačios ligos, kaip ir A.Baltakio žentas; daug nuveikęs ir išgarsėjęs tiek sporte, tiek mene, tiek lietuvio laikysena - kūryboje nesistengęs taikytis prie sovietų ideologijos. Reto talento grafikas, gebantis plonyte linija išreikšti galingus tekstus ir potekstes, buvo žinomas ir kaip plaukikas, kaip tvirtų įsitikinimų žmogus ir ištikimas draugas.

Kitąmet savąjį 90-metį sutiksiantis poetas A.Baltakis prisimena:

„Nuo tada, kai mes su Just.Marcinkevičiumi, Marcelijumi Martinaičiu ir Alfonsu Maldoniu užsukome tą „Poezijos pavasarį“, visą laiką jį simbolizuoja S.Krasausko poezijos paukštė. Mums reikėjo emblemos ir S.Krasauskas ją nupiešė. Mėgino kiti naują paukštę daryt, tačiau jų bandymai neprigijo ir buvo grįžta prie to paties piešinio. Pirmąjį „Poezijos pavasario“ almanachą kūrėme su dailininkais grafikais - S.Krasausku ir Vytautu Kalinausku. Ir paskui gana ilgai toji mūsų draugystė su dailininkais tęsėsi - leidinys buvo labai patogus grafikos darbams publikuoti. Tarp kitko, Stasys rašytojų name gyveno. Dailininkai juo nelabai rūpinosi, tai mūsiškiams per partinį veikėją Feliksą Bieliauską pavyko vieną butą, kurį Rašytojų sąjunga iš savo fondo paprastai turėdavo duoti tarybinės armijos karininkui, išskirti Krasauskui. Stasys yra iliustravęs keturias ar šešias mano knygas. Neužmirštu, kaip su juo labai įdomų leidinį darėm. Kai mudviejų bendro bičiulio Roberto Roždestvenskio poemą „Rekviem“ panūdo spausdinti anuomet gan progresyvus žurnalas „Junostj“, iliustracijas turėjo piešti S.Krasauskas. Bet iš Maskvos jis grįžo piktas - redaktoriai po kažkokios partinės kritikos buvo gan atsargūs ir jiems netiko Krasausko nupieštas kareivis. Tada jis ir pasakė: „Algi, išversk tą poemą ir išleiskime ją Lietuvoje.“ Taip ir padarėme, Robertui nieko nežinant. Paskui jam nusiuntėme gatavą knygą; tai buvo jo pirmasis leidinys ne rusų kalba. Po kiek laiko Stasys tą ciklą išplėtė, pavadino „Amžinai gyvi“ ir prieš mirtį buvo apdovanotas Tarybų Sąjungos valstybine premija.“

Interviu su Literatūros ir meno archyvo projektų vadovę Vaida Jonušyte:

Kitą savaitę sostinėje numatyta elektroakustinio baleto „Newborn“, sukurto pagal S.Krasausko kūrybą, premjera - ji vyks gegužės 23 d. kultūros bare „Kablys“. Idėjos autorė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo projektų vadovė Vaida Jonušytė pasakoja:

- Mes pakvietėme keturis skirtingų sričių scenos menų profesionalus apsilankyti archyve ir patiems patyrinėti bei prisiliesti prie istorijos - grafikos darbų, eskizų, fotografijų ir laiškų. Paieškų tikslas buvo iš naujo atrasti tai, kas pamiršta ir per kūrybą papasakoti kitiems apie atradimus. Estetika ir grakščiomis linijomis išsiskyrę grafiko Stasio Krasausko darbai patraukė kūrėjų dėmesį. Taip gimė modernus pasakojimas apie kiekvienam pažįstamą ir virpulį keliantį jausmą - meilę, pažymėtą kontrastingais išgyvenimais ir paieškomis.

- Juk archyvo podėliuose - tūkstančiai laiko dokumentų ir kai kurie iš jų esti ir lieka neatversti net vienokios ar kitokios sukakties progomis...

- Tiesa, archyvas - nepaprasta vieta, kurioje saugoma tūkstančiai niekada nevartytų ir netyrinėtų dokumentų. Smagiausia dalis, kad kiekvieną kartą, tyrinėdamas dokumentus, gali atrasti kažką naujo. Kartu su archyvarais kasdien užsisakome ir perverčiame bent po kelias dešimtis bylų - dažnai net patys nežinome, ką rasime. Dirbdama išmokau, kad žmogui ar jo kūrybai prisiminti nereikia progos ar sukakties, nes kartais žavesys slypi pačiame atradime ir santykyje su kūrėju. Taip nutiko ir su grafiku Krasausku - neieškojome progos jį parodyti, nors simboliška, kad sutapo su jo 90-uoju gimtadieniu. Tiesiog žvalgydamasi po fondus, atradau jo kūrybos darbus. Akimirką sustingau - atvertus bylą radau plona balta linija pieštus žmonių siluetus, kurie pasirodė tokie vitališki ir estetiški, kad tą vaizdą nešiojuosi iki šiol.

- Kas iš S.Krasausko gyvenimo yra saugoma archyve? Galbūt galite pasakyti, kas tarp tų ženklų yra didžiai vertinga jūsų akimis?

- Stasio Krasausko fonde - fotografijos, straipsniai, o didžiausia fondo dalis - kūrybos darbai: medžio raižiniai, litografijos, ofortai. Kitų asmenų fonduose yra susirašinėjimų, grafiko siųstų atvirukų ir kūrybos darbų. Kūrėjo darbus pažins skaitę Just.Marcinkevičių, J.Baltušį, E.Mieželaitį ir kitus literatūros kūrėjų darbus - jų knygose S.Krasausko iliustracijos.

Grafiko kūriniuose daugelį labiausiai žavi kūno plastiškumas. Pats buvęs nenugalimas plaukimo čempionas, pagerinęs 19 rekordų, puikiai išmanė kūno plastiką, todėl jo darbuose žmogus neįtikėtinai gyvas. Įspūdį daro ir tai, kad kurdamas Krasauskas apsiribojo tik juoda ir balta spalvomis, tačiau sugebėjo išgauti plačią nuotaikų amplitudę - nuo sielvarto iki užburiančios meilės.

- Kaip gimė spektaklio idėja? Gal jau buvote ką nors panašaus anksčiau sumaniusi?

- Džiaugiuosi, kad vis dažniau pavyksta pakviesti į archyvą jaunus kūrėjus ieškoti įkvėpimo ne tik dabartyje, bet ir praeities reliktuose. Kartu su archyvo komanda nuolat rengiame parodas, kviečiame muzikantus, kūrėjus „pasikapstyti“ po archyvą ir atradus pasakoti apie tai kitiems per savo kūrybą. Iš tiesų tai, kas glūdi archyvuose, nebūtinai turi būti skirta tik akademinei visuomenei.

Pavyzdžiui, 2018 m. „Sostinės dienos“ metu apleistoje bažnyčioje pristatėme Konstancijos Brundzaitės kūrybą - tą kartą prie projekto prisijungė 30 choristų ir muzikantų. Matas Samulionis aranžavo K.Brundzaitės kūrinius įpindamas džiazo sąskambių. Austėja Sirvydytė subūrė dainininkų ansamblį. Kartu su muzikantais nagrinėjome kompozitorės dienoraščius ir piešinius - tai itin svarbi proceso dalis, siekiant ne tik atlikti kūrinį, bet ir nenutolti nuo kūrėjo idėjos. Šis koncertas buvo daugybės komplimentų sulaukęs renginys, atradimas ne tik atlikėjams, bet ir žiūrovui.

- Kaip paaiškintumėte lietuvio ausį rėžiantį pavadinimą „Newborn“?

- Jį galima suprasti dvejopai - kaip užgimstantį vyro ir moters ryšį, peraugantį į aistrą, o vėliau virstantį nenugalima meile. Arba kaip netikėtą paties renginio idėją sujungti keturis skirtingus scenos menus: elektroniką, džiazą, baletą bei vizualizaciją ir sukurti šokio spektaklį, pasakojantį apie XX a. kūrėją ir jo grafikos darbų seriją „Giesmių giesmė“. Man labai pasisekė - visi komandos nariai yra scenos menų profesionalai, puikiai išmanantys savo amato specifiką. Kūno plastika ir baleto žingsneliais kalbės Lietuvos Nacionalinės operos ir baleto teatro šokėjai - Marta Navarro Herranz ir Ben Davis (choreografė Vaida Šniurevičiūtė), džiazo ir elektroninės muzikos sintezės ieškos Matas Samulionis ir Andrius Phun Thomas Laucevičius, vaizdo projekcijose grafiko S.Krasausko darbus kalbins Verikas Domas. Iki šiol stebimės, kaip puikiai elektronika, džiazo sąskambiai, baletas ir Stasio Krasausko kūrybos darbai papildo vienas kitą.

Labai norėtume, kad tai taptų tęstiniu renginiu ir scenos menais žiūrovams galėtume papasakoti ir apie kitus archyvuose saugomus kūrėjus.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FINALAS: Lietuvos baidarininkas Artūras Seja pateko į Segede (Vengrija) vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato finalą.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis