Kam dovanoti, jei galima parduoti? (9)

2009 gegužės mėn. 06 d. 15:52:11 Perskaitė 3723

Kas žino, ar nebūtų lėkę akmenys į “Jono Meko vizualiųjų menų centro” langus, jei vakar šio centro pašonėje protestavę menininkai būtų žinoję, kad  Vilniaus miesto savivaldybė skyrė  250 000 litų eiliniam įnašui už Jurgio Mačiūno “Fluxus” kolekciją.

Menininkams protestuojant dėl žlugdomos kultūros ir skundžiantis nebeišgalint susimokėti visų iš jų lupamų mokesčių, VšĮ “Jono Meko vizualiųjų menų centras” (JMVMC) sulaukė dar vienos piniginės dozės, kuri bus pervesta į išeivijos filmininko Jono Meko, kuriam atstovauja Niujorko Maya Stendhal galerija, sąskaitą.

Netrukus į Lietuvą atvykti ir čia savo filmą pristatyti žadantis J.Mekas kolekciją, kurią jam atidavė antimeno judėjimo “Fluxus” pradininkas Jurgis Mačiūnas, Lietuvai pardavė už 12,5 mln. litų.

Kolekcijos vertė buvo patvirtinta vienos Niujorko auditorių kompanijos paties J.Meko prašymu. Prieš priimant sprendimą įsigyti šią kolekciją, raštą apie jos įsigyjimo svarbą ir būtinumą pateikė režisierius Vytautas V.Landsbergis, 2005-aisiais organizavęs J.Meko kino filmų festivalį Vilniuje, siekęs įkurti Jono Meko kino centrą ir 1991 m. gilinęs žinias Niujorke pas patį J.Meką.

Jo tėvas - profesorius Vytautas Landsbergis kadaise vadintas “Fluxus” ambasadoriumi Lietuvoje ir 1966 m. surengęs “Fluxus” koncertą Vilniaus pedagoginiame institute.

Vienas pagrindinių “Fluxus” kolekcijos įsigijimo agitatorių, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas šiandien vėl pradėjo gaivinti Guggenheimo muziejaus idėją. Jo žodžiai apie tai, kad muziejus, kurio statybos atsieitų mažiausiai 260 mln. litų, tikrai stovės Vilniuje, pastarosiomis dienomis cituojami užsienio spaudoje.

Vilniaus miesto savivaldybėje neseniai suburta darbo grupė, tirsianti Guggenheimo muziejaus statybų galimybes. Jai vadovauja A.Zuoko bendražygis, sostinės mero pavaduotojas Gintautas Babravičius. Liberalcentristų agresyviai stumiamas projektas neatsitiktinai susijęs ir su “Fluxus” kolekcija. Ši kolekcija sudarys vieną svarbiausių planuojamo daugiafunkcio kultūros centro “Jono Meko vizualiųjų menų centras - Ermitažas-Guggenheimas” ekspozicijų. Muziejaus šalininkai teigia, kad sunkmetis - tinkamiausias metas planuoti šio milžiniško projekto statybas.

Šį projektą žadėjo remti (ir mokėti dideles sumas) UAB “Akropolis”, UAB “Ranga IV”, advokatų kontora “Lideika, Petrauksas, Valiūnas ir partneriai LAWIN”. Muziejaus priešininkai šnabždasi, kad toks verslo milžinų geranoriškumas galėjo būti maitinamas jiems palankiais sprendimais miesto sąskaita.
Tačiau pirmiausia Jono Meko centrui reikia atiduoti likusią skolą už “Fluxus” kolekciją. Pernai JMVMC turėjo Niujorko galerijai pervesti iš viso 5 mln. litų, tačiau pervedė tik pusantro milijono. Vilniui dar liko sumokėti daugiau nei pusę kolekcijos sumos. Be to, Lietuvoje saugoma tik maža dalis šios kolekcijos kūrinių. Visuomenė (už kurios pinigus ši kolekcija ir yra įsigyta) jų pamatyti negali. Pasiteisinama tuo, kad kūrinių nėra kur eksponuoti. Tarsi vienintelė jiems prieinama vieta ir tebūtų didingasis Guggenheimas...

Lietuvai dovanotos kolekcijos

Ne visi Lietuvą mylėję ir mylintys meno mylėtojai savo kolekcijas Lietuvai pardavė. Dauguma - tiesiog dovanojo. Ir tai tik keletas jų:

M.Žilinsko kolekcija

Viena didžiausių ir vertingiausių Lietuvai dovanotų kolekcijų - žymaus kultūros veikėjo ir kolekcionieriaus Mykolo Žilinsko (1904-1992). M.Žilinsko gyvenimo tikslas buvo ne kaupti turtus, o panaudoti juos lietuvybės įprasminimui. Mecenatas skatino ir rėmė išeivijos veiklą. 1974-1988 m. jis padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką bei Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį. 1683 meno kūrinių kolekciją jis dovanojo savo jaunystės miestui Kaunui. 1979 m. sausio 9 d. K.Donelaičio gatvėje duris atvėrė galerija, skirta mecenato dovanai.

P.Domšaičio kolekcija

Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių fondas 1999-2001 m. Lietuvos dailės muziejui perdavė 528 europonio masto dailininko Prano Domšaičio (1880-1965) kūrinius. Tai unikali dailės kolekcija ir išskirtinės vertės kūrinių rinkinys. Lietuvių fondas kolekcijai skyrė per 1 mln. litų.

A.Miškinio kolekcija

Profesorius Algimantas Miškinis 2005 m. Kaunui dovanojo daugiau kaip penkis dešimtmečius kauptą Lietuvos dailės kolekcijos dalį. Joje - 26 autorių 171 dailės kūrinys.

G.Kazokienės kolekcija

Iš Kauno kilusi Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veikėja dr. Genovaitė Kazokienė (1924) - Lietuvos dailės muziejaus mecenatė, dovanojusi Australijos lietuvių dailės kolekciją (apie 300 kūrinių) ir didžiulį Australijos ir Okeanijos tautų meno rinkinį (828 kūrinių).

K.Varnelio kolekcija


Tapytojas profesorius Kazys Varnelis (1917) atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje tapo pirmuoju mecenatu, padovanojusiu valstybei ne tik savo kūrinių rinkinį, bet ir per daugybę metų sukauptą senovės dailininkų kūrinių kolekciją. Dovaną sudaro tapybos darbai ir skulptūros, grafika bei žemėlapiai, knygos ir rankraščiai, baldai, interjero ansambliai.

A.Mončio kolekcija

Paryžiuje gyvenęs ir kūręs skulptorius Antanas Mončys (1921-1993) dovanojo Lietuvai skulptūrų ir kitų kūrinių, asmeninių daiktų. 1993 m. kovą kolekcija perduota Palangos Antano Mončiaus namams-muziejui.

A.Talačkos kolekcija

Kunigas Albertas Talačka (1921-1999) garsėjo kaip šviesuolis, rėmęs perspektyvius jaunus dailininkus, dievdirbius. Monsinjoras A.Talačka sukaupė nemažą dailės kūrinių kolekciją, kurią paliko Anykščių parapijai. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešajai bibliotekai jis perdavė saugoti ir naudoti savo asmeninę biblioteka. Joje - per 4 tūkst. egzempliorių knygų, 400 rankraščių. Tai ir XIX a. leidiniai, vertingi albumai, knygos vokiečių, anglų, rusų bei kitomis kalbomis.

K.Žoromskio kolekcija

Pasaulinį pripažinimą savitos technikos optinės dailės paveikslais pelnęs Kazimieras Žoromskis (1913-2004) 1986 m. grįžęs į tėvynę Lietuvos dailės muziejui padovanojo vertingą beveik 500 savo autorinių dailės darbų kolekciją.

P. ir M.Viščinių kolekcija

1996 m. Petras Viščinis (1912-1998) su žmona Miroslava iš JAV sugrįžo į Lietuvą ir Druskininkams dovanojo savo sukauptą kolekciją - paveikslus, knygas, garso įrašus. Dovanotoje bibliotekoje daugiau kaip 200 vertingų ir įdomių knygų, kuriomis galima naudotis muziejaus skaitykloje. Vertinga kolekcijos dalis - “Laisvės varpo” radijo stoties, kuriai 1954-1996 m. vadovavo P.Viščinis, transliuotų programų archyviniai įrašai, įamžinę programų turinį, jau išėjusių anapus žymių žmonių balsus, pasisakymai įvairiomis progomis, vedėjo požiūris, pastangos siekti Lietuvos laisvės.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net