respublika.lt

Kalvystę lygina su simfonine muzikanuotraukos

2014 gegužės mėn. 14 d. 09:01:47
Genė SILICKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Kalvystės tradicijos gyvos, tačiau kas jas puoselės, jei regionuose kalvės žaizdrą užkuria ir savo meninius dirbinius visuomenei parodyti išdrįsta vos vienas kitas tikras kalvis.


Susidomėjimas kalvyste ir kalviškais gaminiais yra nemenkas, bet, užsisakius kalvio gaminį, jo laukti reikės ne vieną mėnesį. Kalviški menai ne kiekvienam pagal kišenę, bet ilgaamžis ir kokybiškas daiktas negali būti pigus.

Panevėžio rajone, Velžyje, nuosavoje kalvėje kasdien žaizdrą užkuriantis kalvis Saulius Kronis šią vasarą labai užsiėmęs. Kalviškų vartų užsisakyti atvykusiam geram pažįstamam Valentinui tiesiai sako, kad per vasarą jų tikrai nenukaldins. Reikės dalyvauti šešiuose kalvystės pleneruose, du iš jų tarptautiniai. Kalvėje ant didžiulio stalo jau dėliojamas įspūdingas kelių metrų laikrodis, kuris bus kabinamas ant Rokiškio rajono Skemų pensiono pastato sienos ir primins, jog pensiono gyventojų laikas kitoks, tarsi sustojęs, todėl ir laikrodžio ciferblato rodyklės išklydusios į lankas.

Muzikanto duonos nevalgė

Saulius Kronis dabar yra vienas garsiausių Panevėžio krašto kalvių, tačiau jo kalviavimo  istorija  tik įrodo, jog tikrojo pašaukimo paieškos užtrunka, tenka gerokai pasiblaškyti, kol supranti radęs gyvenimo pilnatvę. Paauglystėje Saulius būtų tik nusijuokęs, jei kokia būrėja būtų išpranašavusi  kalvystę. Tėvo paragintas, jis pasirinko muzikanto kelią, net trejus metus pūtė trimitą tuometinėje Panevėžio J.Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Tačiau velžiečiui draugystė su pučiamaisiais muzikos instrumentais širdies neužgavo - muzikanto profesija buvo ne jo, o tėvo svajonė, todėl metęs mokslus tapo tolimojo susisiekimo vairuotoju.

Šiame darbe Sauliui tiko uždarbis, bet trūko kūrybinės kibirkšties. Savo rankomis statydamas namą, vyras suvokė, kad yra įdomesnių dalykų, ir nuėjo padirbėti kalvio mokiniu už tris kartus mažesnį nei vairuotojo atlyginimą. Pradžia buvo sunki, tik iš trečio ar penkto karto pavykdavo kažką nukaldinti, tačiau pažintis su Panevėžio krašto tautodailininkų skyriaus pirmininku Vidu Mažukna pasuko jauno kalvio vairą į tautodailę. Vidas supažindino su Lietuvos kalvių kalviu tituluotu panevėžiečiu Vytautu Kryževičiumi. „Kai mane nuvedė, V.Kryževičius pirma virgulėmis patikrino, ar būsiu tinkamas kalvystei. Virgulės rodė gerai, buvau priimtas mokytis amato paslapčių“, - prisimena S.Kronis ir teigia esąs neapsakomai dėkingas savo Mokytojui, kurio jau nebėra tarp gyvųjų.

Išgarsėjo mobiliąja kalve

S.Kronis norėjo turėti savo kalvę, todėl išsikuopė tvartelį ir pradėjo ieškoti kalvystės įrangos. Žaizdro, pneumatinio kūjo, kalviškų priekalų ir daugelio kitų įrankių parduotuvėse nenusipirksi. Žaizdrą kalvei teko susikonstruoti pačiam, 150 kg sveriantį priekalą gavo iš savo mokytojo V.Kryževičiaus, kalviškų įrankių ieškojo metalo supirktuvėse, parsiveždavo iš kelionių. Kalvis prisipažįsta nė nenutuokęs, jog reikės tokių didelių investicijų - teko pirkti metalo kirpimo, pjovimo, gręžimo, valcavimo, tekinimo stakles.

Pradedantis nežinomas kalvis negali pragyventi iš savo amato, todėl S.Kronis susimontavo mobiliąją kalvę ir su ja pradėjo keliauti į šventes, muges ir kitus įdomius renginius. Užkurtas žaizdras ir kalvio darbas traukte traukė žmones. Švenčių ir renginių organizatoriai netrukus patys ėmė kviesti egzotiškos kalvės savininką į šventes, atsirado užsakymų.

Kalviauti prieš devynerius metus pradėjęs aukštaitis dabar užsivertęs užsakymais. Žmonės prašo kapams nukaldinti metalinius kryžius su saulutėmis, užsako interjero detalių, kalviškais menais puošia sodybas. Iš mados neišeina kalviški židinio įrankiai, laiptų ir balkonų turėklai, šviestuvai.

S.Kronis dalyvavo kalvystės plenere „Keturi vėjai“ Klaipėdoje ir drauge su dvidešimt šalies meistrų per tris dienas nukaldino Meilės medį. Kalvių darbas kruiziniame terminale traukė žiūrovus - jie ir patys norėjo kūjį palaikyti. Šiemet Saulius važiuos į tarptautinį plenerą Gardine kalti vėtrungių, nes šis miestas yra Baltarusijos kultūros sostinė. Teks pasidarbuoti ir kasmetiniame plenere Rokiškio rajono Skemų pensione.

Saulius Kronis taikliai kalvystę palygina su simfonine muzika. Jos mažai kas klausosi, bet tikras gerbėjas neiškeis į pigų popsą. Kas vertina kokybę ir ilgaamžiškumą, neišmeta senelių statyto kryžiaus į kapinių patvorį, o neša pas kalvį atnaujinti, kad stovėtų dar 150 metų. Saulius džiaugiasi, jog nė vienos jo darytos saulutės vagys nėra pavogę. Užsakovai kalvį nustebina - vienas po užsienio šalis pakeliavęs užsigeidė, kad kalvis padarytų iš namo sienos išlindusią ir žibintą laikančią ranką.

Velžietis yra surengęs kalviškosios kryždirbystės parodas Panevėžio rajono savivaldybėje, Smilgių etnografinėje sodyboje, Velžio bendruomenės namuose, yra atstovavęs Lietuvai tarptautiniame kultūros ir meno festivalyje Turkijoje, pleneruose Lenkijoje bei Italijoje.

Vadovauja krašto tautodailininkams

Panevėžio krašto tautodailininkai prieš metus Saulių Kronį išrinko skyriaus pirmininku. Į amžinąsias dangaus pievas iškeliavus ilgamečiam vadovui Vidui Mažuknai, skyrius buvo likęs be vairininko.

S.Kronis neslepia stokojęs pasitikėjimo, juk regione kuria per 400 tautodailininkų. Kad būtų lengviau atrinkti darbus kasmetinei krašto tautodailės parodai, naujasis vadovas sukūrė meno tarybą, su savo srities žinovais važiavo pas kūrėjus atrinkti darbų.

Naujajam skyriaus vadovui smagu, jog Anykščiuose, prie Arklio muziejaus įsteigtoje audimo mokykloje, išugdytos 5 jaunutės audėjos, jų darbai jau atrinkti į respublikinę parodą. Tačiau naivioji tapyba silpsta, ją išstumia komercinė.

Kryžiai patvoriuose

Seniau kalvė buvo kiekviename kaime. Ūkininkai skubėdavo pas kalvį užsakyti naujų žemės ūkio padargų, amatininkai prašydavo nukaldinti apkaustus kraičio skrynioms, durims. Reikėjo kalviškų vinių, arkliai nuolat sudėvėdavo apavą - juos kaustė kalviai.

Išnykus kalvėms ir išmirus seniesiems kalviams, žmonės artimųjų kapus ėmė puošti akmeniniais paminklais, tik labai meniškos sielos lietuviams ant kapų statomos medinės skulptūros ar kalviški metaliniai kryžiai.

Rokiškio krašto muziejaus, kur eksponuojama geležinių kryžių ir jų viršūnių kolekcija, direktorės pavaduotoja Marijona Mieliauskienė teigia, jog gausi iki Antrojo pasaulinio karo pradėta kaupti kolekcija vis dar papildoma naujais kryžiais. Tvarkydami kapus, šimtmečius stovėjusius metalinius kryžius žmonės išmeta į patvorius. Muziejininkai randa, atsiklausia seniūnų ir jei šie neprieštarauja, paima. Senosiose kaimų kapinaitėse dar galima pamatyti nemažai kalvių sukurtų šedevrų. Vargų prislėgtiems protėviams kalvių ir medžio skulptorių dirbiniai teikė dvasinės stiprybės ir paguodos.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAIKINTUVAI: Kroatijos vyriausybė svarsto galimybę įsigyti naikintuvų iš JAV arba Švedijos, teigia Kroatijos gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
  • PALEISTAS: Egipto teismo sprendimu į laisvę paleistas televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistas Mahmudas Huseinas (Mahmoud Hussein), kuris buvo sulaikytas 2016 m.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar daug tikitės iš naujo prezidento?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis