respublika.lt

Kaip pasodinti vaikus prie knygų?

(0)
Publikuota: 2012 gruodžio 28 14:01:13, Tomas Taškauskas, Poetas
×

Grožėdamiesi nuostabiai baltais žiemos ekranais tikriausiai dauguma iš jūsų nepastebėjote tylutėliai nuskambėjusio pavojaus signalo. Ne, tai ne dar viena netikrų pranašų žinia, skelbianti naują eilinės pasaulio pabaigos datą, bet situacija ne ką mažiau katastrofiška - Lietuvos mokyklose vis mažiau mokančių gerai skaityti vaikų.

Gruodžio pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pristatė ketvirtokų ir aštuntokų grožinės literatūros ir informacinių tekstų skaitymo gebėjimų 2011 m. tarptautinio tyrimo rezultatus. Apklausus 4660 mokinių iš 154 lietuviškų mokyklų paaiškėjo, kad mažųjų lietuvių skaitymo gebėjimai tik truputį aukštesni už vidurkį. Surinkę 528 taškus Lietuvos moksleiviai tarp 45 šalių užėmė 26 poziciją.

Viena vertus, yra kuo džiaugtis. Keliais taškais aplenkėme Prancūziją, Ispaniją, Norvegiją ir kaimynus lenkus... Bet argi būdamas vidutinioku gali tuo didžiuotis? Be to, bendros tendencijos rodo, kad džiaugtis už vidurkį geresniais rezultatais galėsime neilgai, nes sparčiai ritamės žemyn - mūsų mokinių rezultatai nuo 2006 metų suprastėjo 9 taškais, o nuo 2001 metų - net 15 taškų. Galiausiai niūrias nuotaikas skatina ir tai, kad sumažėjo mokinių, demonstruojančių pačius geriausius skaitymo gebėjimus. Tai ypač akivaizdu kalbant apie grožinę literatūrą.

Tyrimas parodė, kad geriausi yra Honkongo, Rusijos, Suomijos, Šiaurės Airijos ir Singapūro moksleivių skaitymo rezultatai. Lentelės viršuje atsidūrusiems miestams valstybėms - Honkongui ir Singapūrui - reikia atskiro dėmesio. Singapūre beveik ketvirtadalis (24 procentai) mokinių pasiekė aukščiausią lygmenį, Honkonge tokių buvo 18 proc., o Lietuvoje - vos 6 procentai. Tikriausiai ne veltui būtent Singapūre ir Honkonge yra įsikūrę stipriausi Azijos universitetai, kurie patenka į geriausių pasaulio universitetų trisdešimtuką. Pavyzdžiui, geriausiu Lietuvoje tituluojamas Vilniaus universitetas patenka vos į 501-550 vietą.

Tyrimas atskleidė ir keletą kitų įdomybių. Geriausius skaitymo rezultatus pademonstravo mažiausiai kompiuterių turinčių mokyklų mokiniai: jie vidutiniškai surinko 538 taškus, o labiausiai kompiuterizuotų mokyklų ugdytiniai surinko 516 taškų. Prieš akis iškyla vaizdas, kurį nuolat matau bibliotekose - jaunimas, nugulęs už ES lėšas nupirktus kompiuterius... Ar ne panašiai viskas atrodo ir dabartinių mokyklų skaityklose, kur pastatyti kompiuteriai vaikus labiau masina ne skaityti, o žaisti naujausius internetinius žaidimus arba virtualiai bendrauti?

Netikėtai paaiškėjo, kad Lietuvoje gana aktuali problema yra neišsimiegojimas. Net 49 procentai mokinių mokosi klasėse, kur mokymosi procesą apsunkina neišsimiegoję vaikai, todėl jų skaitymo pasiekimų vidurkis prastesnis už bendrąjį net keletu taškų.

Bet svarbiausia tyrimo išvada - vaikus mokytis skaityti skatina ir formuoja skaitymo poreikį namų aplinka. Tie, kurie mato, kaip tėvai ar vyresni vaikai skaito, parodė geriausius rezultatus. Taigi klausimas „kaip pasodinti vaikus prie knygų?“ turėtų skambėti visiškai kitaip - „kaip pasodinti save prie knygų?“

Galbūt dėl to, kad žodis „pasodinti“ lietuviams skamba kaip teisėjo nuosprendis, tai nėra lengva užduotis. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad skaitymo kultūra pasigirti negalime - maždaug kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas per metus neperskaito nė vienos knygos.

Psichologai teigia, kad žmonės neskaito, nes jiems stinga motyvacijos. Visa kita - tik gerai surežisuoti pasiteisinimai. Sakote, neturite laiko knygoms? O žiūrėti televiziją ir valandų valandas mirkti internete, kur srūva nesibaigiantis vienadienių naujienų ir žemo lygio linksmybių srautas, laiko atsiranda?

Knygų skaitymas pirmiausia lavina mus kaip žmones. Šią daugelio prisiekusių skaitytojų kartojamą grožinės literatūros ypatybę patvirtina ir patikslina neurobiologų atlikti smegenų tyrimai. Reikšmingiausias mokslininkų atradimas - dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, lengviau įsijaučia į kito žmogaus padėtį. Kitaip sakant, grožinės literatūros skaitymas teigiamai stimuliuoja smegenis ir ugdo žmogaus socialinius ir empatinius gebėjimus, emocinį intelektą. Panašiai kaip specialios kompiuterinės programos, kurios padeda mums valdyti lėktuvus arba spręsti sudėtingus uždavinius, grožinė literatūra leidžia geriau suprasti visuomenės gyvenimo sudėtingumą ir jame orientuotis.

Neurobiologų atradimai tik patvirtina, kad patirtis skaitytojų, kurie jaučiasi daug išmokę iš grožinės literatūros skaitymo, nėra iš piršto laužta - skaitymas tikrai mus ugdo. Argi neverta investuoti į tai, daugiau savo laiko?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s