Birželio 22-ąją minima vasaros saulėgrįža. Žemėje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis per metus. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams - su Joninių švente. Kaip pakito požiūris į šią šventę ir kaip ji pateikiama televizijoje, „TV publika“ kalbėjosi su fiziku, etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
Jonas VAIŠKŪNAS:
- Rasų šventės pagrindas yra aukščiausias saulės pakilimo taškas, o aukščiausias saulės pakilimo taškas nėra vienadienis. Tas laikotarpis trunka beveik savaitę. Tuo metu saulė stovi nuo trijų iki devynių dienų, nuo 23 iki 29 dienos, arba nuo Joninių iki Petrinių. Mūsų šiuolaikiniame kalendoriuje atsispindi keletas dienų. Mes turime 22 dieną - šiuolaikinę datą, tiksliais astronominiais būdais apskaičiuotą vasaros saulėgrįžos taško datą. Astronominė data gali kisti, peršokti į birželio 21 dieną. Jonines švenčiame birželio 24 dieną, tai tradicinė Joninių data. Kadaise 24 diena atitiko saulėgrįžos astronominę datą. Yra išlikę istorinių duomenų, kad vasaros saulėgrįža buvo švenčiama net mėnesį. Pavadinimas „Joninės“ yra kilęs iš krikščionybės ir susijęs su šventu Jonu. Rasų šventės vardas šiek tiek rekonstruotas. Pats seniausias vardas yra Kupolės, jis paminėtas XIII amžiuje slavų metraščiuose. „Kupėti“ reiškia susikaupti, veržtis per kraštus. Pats žmonių susiėjimas vadinamas kupole, žolių rinkimas - kupoliavimu, o šventė vadinama Kupolėmis. Šiais laikais vasaros saulėgrįža tapo tik pramoga. Dabar mes neteikiame tokių asociatyvinių giluminių ryšių su dvasiniais pradais, mums šiandien medis yra tiesiog mediena, žolė - vaistažolė, ugnis - tiesiog apšvietimo priemonė. Esame sureikšminę civilizacinius dalykus, dirbtinius simbolius - pinigus, regalijas, titulus, rūmus, materialų, o ne gamtinį pradą. Šiandien Joninės tapo lengva pramoga: šašlykų, alaus švente, kur žmonės paprasčiausiai tarp darbų atsipalaiduoja. Galbūt džiugina akį ir ausį kokie nors grojantys ansambliai, o mes vartojame alkoholį ir tarsi praleidžiame tą dieną kitaip. O seniau ši šventė buvo pilna dvasinės įtampos, taisyklių, ritualinio elgesio, dvasios vipulio, kurį sukeldavo tie šventiniai elementai - žolės, vainikai, tekanti saulė, vanduo, rasa. Šiandien mes tam neteikiame rimtos reikšmės, o tame matome pramogą. Kaip ir daugelis dalykų, Joninės prarado religinę reikšmę, tapo populiarios pramoginės kultūros, paviršutiniška laisvalaikio leidimo forma.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"
