respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Ką pasiimti iš pasakojimonuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 28 d. 08:03:22
Eglė RAKAUSKAITĖ

Rugsėjį Vilniuje ir Kaune vyksiantis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ į neįprastą kino seansą kviečia ir jaunuosius žiūrovus. O vaikų seanso istorijas žiūrovams pasakos profesionali šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė.

 

Kol kinas dar neegzistavo, pasakojimas vaizdais turėjo kitas formas. XVII a. labiausiai paplitęs buvo „Magiškasis žibintas“, lotyniškai pavadintas „laterna magica“. Šis ankstyvojo tipo projektorius vaizdus rodydavo iš skaidrių stiklo plokštelių, išmargintų nuotraukomis arba piešiniais. Tokius seansus lydėdavo pasakotojo balsas.

- Milda, save pristatote kaip profesionalią pasakotoją - ar tai tikra profesija?

- Besistebintiems negirdėta pasakotojo profesija reikėtų priminti, kad pasakojimo menas gyvuoja nuo tada, kai atsirado žmonija - mes esame pasakojantys gyvūnai. Kiek save atsimenu, visada mėgau kalbėti, sakyti tostus, pasakoti istorijas, o prieš trejus metus tuo pradėjau domėtis profesionaliai. Šiuo metu pasakojimas yra mano veikla, profesija ir pragyvenimo šaltinis. Gyvenu Amsterdame, Olandijoje, kur mokiausi šio amato ir kur pasakojimo tradicija nėra nutrūkusi. Pasakotojai dirba mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose.

- Ar šiuolaikiniai pasakotojai skiriasi nuo tų, kurie pirmieji pradėjo šio amato istoriją?

- Šiuolaikiniai pasakotojai retai kada bepasakoja prie laužo lauke ar kaime susirinkusiai bendruomenei. Per ilgą laiką pasakojimo atlikimo menas keitėsi, atsirado skirtingi pasakojimų stiliai ar juos papildantys elementai: šviesa, vaizdas, garsas, kitos medijos.

Galėčiau išskirti tradicinius ir šiuolaikinius pasakotojus. Tradiciniai - tai dažnai etnologai, etnografai, kurie pasakodami siekia išlaikyti pirmines šio amato ypatybes. Pasakodami jie dažnai vilki tautiniais kostiumais, tradiciniame kontekste pasakojamos tik tam tikros istorijos. Taip siekiama atkartoti tradiciją, o ne ją atnaujinti. Šiuolaikiniai pasakotojai nebijo viso proceso interpretuoti kūrybiškai. Aš pati interpretuoju pasakas, folklorą, pasakoju asmenines istorijas. Dažnai keičiu ir personažų lytį: mergaitės nugali slibinus ir milžinus lygiai tiek pat kartų, kiek ir berniukai. Pasakojimo pasirodymo metu be paties pasakotojo gali dalyvauti šokėjai, muzikantai, magiškieji žibintininkai. Manau, tokia kūrybinė laisvė ir apibrėžia šiuolaikinį pasakotoją.

- Pasakojimais dalijatės su įvairia publika, taip pat ir su vaikais. Kas jums svarbiausia, kai vyksta pasirodymas?

- Man labai svarbi auditorija - noriu, kad tai, ką pasakoju, žmonėms pasirodytų artima, atpažįstama ir tikra. Net ir tokiuose projektuose kaip šis, kur tamsioje kino salėje žiūrovų beveik nesimato, jų entuziazmą ar apatiją aš vis tiek jaučiu. O ypač jaučiamas vaikų įsitraukimas - jie labai atviri, jei tik kas nepatinka - greičiausiai drąsiai tai parodys ar pasakys.

Kino salėje auditorijos dėmesiu dalysis vaizdas, muzika ir pasakojimas - šioje skirtingų meno šakų dermėje noriu suteikti papildomų emocijų, jas sustiprinti, pagyvinti. Vienas iš pasakotojo meistrystės kriterijų yra tai, kad kiekvienas žiūrovas (net jeigu jų salėje šimtas ir daugiau) turi jaustis kaip vienintelis, kuriam pasakojama istorija. Po tikrai sėkmingų pasirodymų žmonės priėję dėkoja ir dalijasi asmeniniais patyrimais, kuriuos sužadino mano pasakojimas. Tai yra didžiausias įvertinimas.

- Ar jau spėjote suprasti, ką klausytojai labiausiai vertina?

- Kiekvienas pasakojimas yra gyvas pasirodymas. Pasakojimo menas yra atlikimo menas. Jeigu knygos puslapiais gali grįžti, ką nors pasitikslinti ar prisiminti, tai pasakojimo atsukti niekaip negali - viskas vyksta čia ir dabar. Pasakotojas auditoriją kviečia kartu kurti įsivaizduojamą pasaulį, kuriame nebebūtų aišku, kur yra fantazija, o kur realybė. Labai svarbu, kad pasakotojas iš tiesų jaustų tai, ką sako. Pykčio ar džiaugsmo emocija turi būti tikra, be dirbtinumo, pats turi būti patyręs tą emociją, kad galėtum tikroviškai ją perteikti. Pasakotojas neturi už ko pasislėpti, jo pasirodymuose neegzistuoja teatrui būdinga ketvirtoji siena. Visada pasakoju tai, kas rūpi man pačiai, neapsimetinėju, nesistengiu pasirodyti kažkuo kitu. Ir žmonės jaučia, kad tai tikra.

- Festivalio metu įgarsinsite du „Magiškojo žibinto“ filmukus. Kaip ruošiatės tokiems pasirodymams, kurių turinį diktuoja vaizdas?

- Verta paminėti, kad „Magiškojo žibinto“ klestėjimo laikais kiekvienas skaidrių filmas turėjo konkrečiam seansui užrašytą pasakojimą. Šiandien dalis tų istorijų yra dingusios, todėl pasakotojai kuria naujas. Aš mėgstu sakyti, kad užrašyta istorija yra tik viena jos versija iš begalės galimų, todėl nebijau tų istorijų perkurti, pritaikyti šiuolaikiniam kontekstui. Seansams pasiruošimas vyksta skirtingai: vieną istoriją kuriu pati, kitą klijuoju iš prieinamos išlikusios tų kūrinių informacijos, savaip ją interpretuoju. Žinoma, tam, kad istorija sustiprintų skaidres, matomą vaizdą, turiu giliai jį išanalizuoti - tai labai svarbu.

Ruošiantis bet kokiam pasakojimui svarbiausia sau įvardyti, kokia yra pagrindinė pasakojimo žinutė. Kai žinai, ką nori pasakyti, tuomet pradedi dirbti su medžiaga ir ją dėlioti taip, kad pagrindinę žinutę suprastų kiekvienas klausytojas. Bet reikia taip pasakoti, kad jis tikrai pats suprastų - ne grūmoti, ne pirštu baksnoti, ne moralizuoti ir stengtis perauklėti. Kiekvienas - vaikas ar suaugęs - turi teisę pats nuspręsti, ką pasiimti iš pasakojimo. Žiūrovams ir klausytojams būtina palikti erdvės patiems pratęsti pasakojimą.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RANKINIS: Lietuvos vyrų rankinio lygos rungtynėse antradienį Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai 40:20 (22:9) nugalėjo Utenos „Utenos“ rankininkus.
  • IŠKRITO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio „Futures“ serijos turnyro „GB Pro Series Barnstaple“ vienetų varžybų pirmajame rate antradienį lietuvis Simonas Žukauskas po beveik 3 val. trukusios kovos 6:7 (5-7), 6:3, 6:7 (3-7) nusileido britui Danieliui Martinui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

reklama
Ukis 2018