Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, šį mėnesį pradėjęs didelį kultūrinį projektą „Panevėžys vienija ir taškas“, praėjusią savaitę paminėjo savo 75-ąjį gimtadienį.
Į gimtadienio iškilmes praėjusį penktadienį buvo susirinkę tiek žinomų šalies žmonių, kiek, tikriausiai, teatras sulaukdavo tais laikais, kai jame dirbo pats J.Miltinis.
Nuo praėjusio rudens į gimtąjį miestą grįžęs režisierius Linas Marijus Zaikauskas šį kartą panevėžiečius ir svečius intrigavo užmoju teatre atgaivinti J.Miltinio dvasią. Ko gero, ir premjeras Algirdas Butkevičius, keli ministrai, didelis būrys šalies teatro žmonių, kultūros elitas atvyko ne tik pasveikinti kolektyvo. Ne mažiau smalsu buvo įsitikinti, kad naujasis vadovas, drąsiai prabilęs apie unikalųjį Panevėžio kultūros atgaivinimo bei teatro garsinimo projektą, šaudo ne tuščiais šoviniais. Panevėžiečių nusiteikimą neužsidaryti tarp keturių sienų galėtų patvirtinti svečių geografija - į Panevėžį atvyko būrys Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos teatralų. Tikriausiai ir didžiulis užrašas „Ką mes padarėme, kad Nadiežda Savčenko nenumirtų?“, pasitikęs raudonu kilimu į iškilmes besirenkančius svečius, turi liudyti pilietinę teatro poziciją ir jo siekį išsiveržti į platesnius vandenis.
Kai prie teatro logotipais išmargintos sienelės įsiamžino beveik visi vakaro dalyviai, teatro direktorius L.M.Zaikauskas jiems prisipažino jaučiąs didelį jaudulį. Ne mažesnį nei tada, kai šioje scenoje debiutavo pirmuoju savo spektakliu žinodamas, kad salėje sėdi J.Miltinis.
Legendinio režisieriaus vardas penktadienio vakarą skambėjo daugelį kartų. Jį kartojo ir premjeras, ir kultūros ministras, ir savo pasveikinimą atsiuntusi prezidentė. Prisiminta teatro istorija: 1941-ųjų kovo 15 d. parodytas pirmasis mokslus Paryžiuje išėjusio J.Miltinio režisuotas N.Pogodino pjesės „Sidabrinis slėnis“ pastatymas; laikotarpis, kai buvo reikalaujama „aukšto idėjinio meninio lygio“; teatrą išgarsinę septintas bei aštuntas praėjusio amžiaus dešimtmečiai. Nepamiršti J.Miltinio mokiniais buvę ir taip pat savotiškomis legendomis tapę aktoriai Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Algirdas Masiulis, Stasys Petronaitis, Bronius Babkauskas, Gediminas Karka, Dalia Melėnaitė, Eugenija Šulgaitė ir kiti.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino esąs sužavėtas teatro, „kuris kartais leidžiasi, kartais kyla“, siekio pratęsti legendą. „Pasiryžimas labai stiprus“, - įteikdamas kultūros ministerijos padėkas būriui teatro veteranų pabrėžė Š.Birutis.
Jubiliejų teatro kolektyvas paminėjo spektaklio „Lietaus dievas“ premjera. Pjesę apie šiuolaikinį kaimą specialiai šia proga parašė debiutuojantis dramaturgas, poetas ir kino scenaristas Alvydas Šlepikas, režisavo panevėžietis Julius Dautartas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“