respublika.lt
e3

„Ji turėjo tokį retą tarp dailininkų absoliutų spalvinį regėjimą“. Vladas Drėmanuotraukos

2018 vasario mėn. 10 d. 16:17:22
Joana Viga ČIPLYTĖ, istorikė

„Tautodailininkė Petronėlė Gerlikienė (1905-1979) buvo beraštė, nemokėjo net pasirašyti, bet nesijautė esanti menkesnė už mokytus“ - taip rašo Petronėlės vaikaitė dailininkė Jurgita Gerlikaitė dailės albume „Petronėlė Gerlikienė“ (2005).

 

Tai neeilinė menininkė, savo kūryba (siuvinėti adata ir vilnoniais siūlais kilimai, tapyba) išgarsinusi Lietuvos vardą ir Šilalės rajoną pasaulyje. Petronėlę nuo jaunystės traukė rankdarbiai kaip neatsiejama sodžiaus moters laisvalaikio dalis. Tuomet apie galimybę kurti darbus parodai - buvo nereali užgaida. Petronėlė, tik atvykusi gyventi pas sūnų į Vilnių, pradėjo intensyviai siuvinėti kilimus, tapyti ir duoti sutikimą rodyti kūrinius tautodailės parodose.

Tautodailininkė Petronėlė Kromelytė-Gerlikienė gimė 1905 m. birželio 19 d. JAV, Čikagoje, lietuvių šeimoje. 1908 m. tėvai Jonas ir Marijona Kromeliai ir jų keturi vaikai grįžo į Lietuvą, į gimtąją Žemaitiją, Derkintų kaimą. 1915 m. mirė vaikų motina. Vyriausioji dukra Petronėlė tapo brolių ir sesers globėja ir auklėtoja. 1917 m. tėvui vedus antrą žmoną Zofiją Pintverytę, šeima susilaukė keturių vaikų. Petronėlė rūpinosi ir šiais vaikais. Tad Petronėlei apie mokslus nebuvo kada svajoti. Sulaukusi pilnametystės, dirbo pas ūkininkus. Viename ūkyje susipažino su šeimininko broliu Pranciškumi Gerliku, tik ką grįžusiu iš Amerikos. 50-metis „amerikonas“ buvo turtingas vyras, sunkiai dirbo anglių kasyklose, taupė dolerius, svajojo Lietuvoje sukurti šeimą, turėti savo namus. Pasipiršo samdinei 24-erių Petronėlei. 1929 m. santuoką palaimino Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas.

Šeima kūrėsi Mažrimų kaime, statėsi trobesius, plėtė žemės ūkį. Petronėlė tapo ponia, sunkių darbų nedirbo, rūpinosi jai mielu užsiėmimu - vištų ferma. Vyras globojo jaunąją žmoną. Mirus pirmajam kūdikiui ir pablogėjus Petronėlės sveikatai, kiekvieną dieną davė šviežio veršiuko kraujo gerti, kad tik šeima sulauktų sveiko kūdikio. 1940 m. balandžio 15 d. gimė sūnelis. Ta intencija, kaip padėką Aukščiausiajam, Petronėlė išsiuvinėjo bažnyčiai užuolaidas ir jas padovanojo. 1943 m. mirus vyrui, Petronėlė Gerlikienė viena augino sūnų, leido į mokslus.

Baugu buvo gyventi sodžiuje. Teko miške slapstytis, kad nebūtų ištremta su sūnumi į Sibirą. Pokario laikotarpis paliko žaizdų.

Tą sielvartą įamžino 1978 m. nutapytame paveiksle „Sopulingoji“. Prašė užrašyti: „Čia aš per karą. Atrodo, bėgsiu ir mesiu Pranelį kur į duobę, ir pati pulsiu. Visur ugnis.“

Turėta žemė buvo nusavinta. Kūrėsi kolūkiai.

Sūnus Pranelis, baigęs vidurinę mokyklą, 1963 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją ir ją baigė (buvęs Dailės institutas). Motina laukdavo grįžtančio sūnaus į Mažrimų kaimą. Sulaukusi prašė, kad nupieštų Kristų ir Mariją, o ji išsiuvinėtų vilnoniais siūlais.

1968 m. sūnus Pranelis sukūrė šeimą. 1970 m. gimus pirmajam vaikaičiui Darijui, Petronėlė viena pati pirmą kartą atvažiavo į Vilnių aplankyti sūnaus šeimos. Atvežė ypatingą dovaną - pilną kibirą juodųjų serbentų. Šeima gyveno Vilniaus priemiestyje - Jeruzalėje, Visoruose. Sutikti vilniečiai parodė kelią link namų ir sakė pažįstą josios sūnų dailininką.

1973 m. sulaukė vaikaitės Jurgitos.

Petronėlė, atsikėlė gyventi į sūnaus įsigytą dailininkams skirtą namą su dirbtuve Šilo gatvėje. Padėjo jaunai šeimai auginti mažuosius anūkėlius.

Gyvendama Vilniuje ilgėjosi Mažrimų, pažįstamų žmonių. Čia viskas nauja, nežinoma. Ar tiesa? Ne, Vilniuje, paėmusi už rankelių anūkėlius, visi ėjo į Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnio gatvėje, viena pati lankė parodas, o grįžusi į namus saviškiams sakė: „Pamislik paruoda - visuokių išsidirbinėjimų prikabinėta.“ Ir klausė: „Negaliu suprasti, kaip gal pamatyti medį su šaknimis, jeigu anuos puo žeme, i da žmonėms ruodyti? Geresnį išsiūsiu, negu tūs Jūsų paruodūs iškabinta.“ Ar išsiūs kilimus gražiau ir rodys parodų salėse? Ne, tada apie parodų rengimą dar neatėjo laikas galvoti. Tai bus vėliau. Ėmė į rankas didelę adatą, vilnonius siūlus ir pasidėjusi ant grindų medžiagos atraižą daigstė „Ąžuolą“, vėliau „Šermukšnį“. Paklausta, ką siuvinėja, atsakė: „Šermukšnis gluotnus medis i visuomet šalia savęs augin atžalą. Neilgaamžis, tik taip išlieka.“ Dirba palinkusi prie kilimo ir dieną, ir naktį. Neradusi tinkamo atspalvio siūlų, marčiai aiškino: „Nors atrodo ir surinkau tinkamus siūlus, tačiau, žiūrėk, netinka - uogos turėjusios būti švelnesnio rausvumo, nupjauta medžio šaka - blyškesnė.“ Ardė, kirpo, taisė. Iš raudono audinio iškirpusi mažus skrituliukus juodu siūlu prisegė „uogas“ ant šakų. Porino lyg sau: „Ali kyk sykių mačiau šermukšnį - kap nežinuosiu, kaip atrodo.“ Marčios Marijonos Danutės pagirta atsikirto: „Da ne tap galiu padaryti.“ Siuvinėjo „Klevą“. Nerimavo, juk Mažrimuose klevų nėra, tik čia auga, tik čia ji gali grožėtis klevo lapų forma, spalvomis. Glostė kamieną ir į namus parsinešė puokštę spalvingų lapų. Po to išsiuvinėjo didelio formato kilimus: „Vyrą ir moterį“ (Adomą ir Ievą rojuje), „Dainų šventę“, „Išluok kiemelį subatoj“, „Eglę žalčių karalienę“ ir kitus. Darbas buvo malonus, tačiau nugara, pirštai įskaudo. Sūnaus prašė nupirkti kartono, drobės, dažų. Ji pradės tapyti. Bus lengviau, nereikės nugaros skausmų jausti. Ėmė į rankas teptuką ir tapė pirmąjį darbą „Po tuo klevu, po žaliuoju“. Aiškino, kad: „Čia sugalvuoja, kaip mata i padare.“ Tapyba užvaldė Petronėlės mintis, vaizduotę. Prašė nupirkti didesnio formato kartono ar drobės, nes norinti nutapyti „Nojaus laivą“. Sakė: „Ant maža nier kuo nie prasidieti, kas ten gal tilpti.“ Tapė greitai, skubėdama, be jokio išankstinio piešinio. Iš pradžių tapė teptuku, vėliau ir teptuko kotu. Dirbo lyg sau sakydama: „Kam be rekala braukti, tepliuoti.“ Paletę naudojo tik dažų tūbelėms pasidėti. Skubėjo, skubėjo tapyti... Gimė įtaigūs paveikslai: „Sopulingoji“, „Motina“, „Mergelė“, „Vyšnių skynimas“, „Kvietimas šokiui“, „Pasveikinimas“, „Nauji metai“ ir kiti. Petronėlei sėkmė ritosi viena po kitos. Padedant sūnaus šeimai buvo surengta asmeninių parodų:

Vilniaus miesto projektavimo institute, 1977;

Lietuvos dailės muziejuje, 1977;

Šilalės kultūros namuose, 1978.

Parengtos darbų parodos po autorės mirties:

Lietuvos dailės muziejuje, 1979;

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, 1985;

Adelės ir Paulio Galaunių namuose Kaune, 2001;

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, 2005.

2008 m. buvo pristatyta tapybos darbų paroda JAV Čikagos kultūros centre bei Lietuvos ir Amerikos menininkės Petronėlės Gerlikienės kilimų paroda „Išsiuvinėti mitai ir kasdienės istorijos“ „Michigan avenue“ galerijoje.

Petronėlės Gerlikienės darbai buvo rodomi tautodailės parodose:

Vilniaus parodų rūmuose, 1974;

Lietuvos dailės muziejuje, 1977, tapo I premijos laureate;

Visasąjunginėje liaudies dailininkų ir meistrų darbų parodoje Maskvoje, pelnė II laipsnio diplomą, 1977;

Respublikinėje liaudies tapybos darbų parodoje Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, 1979;

Liaudies meno parodoje Lietuvos dailės muziejuje, 1994;

Tarptautinėje Naiviojo meno parodoje „Tiesiant tiltus į ateitį“, Stadshofo muziejuje, Cvole, Olandijoje, 2000.

1985 metais menininkės pasiekimai įvertinti aukščiausiu lygmeniu - ji įrašyta į „Pasaulio Naiviojo meno enciklopediją“ („World encyclopedia of Naive art“, Jugoslavija, Belgradas, 1985, p.267-289).

2004 m. P.Gerlikienės kūryba įrašyta į „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (Skromantienė D. Petronėlė Gerlikienė. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“. t.6, p.589-599).

Dailės ekspertė Gražina Kliaugienė dailės albume „Petronėlė Gerlikienė“ rašo: „Į lietuvių liaudies dailę Gerlikienė atėjo būdama garbaus amžiaus, atėjo netikėtai ir trumpam, palikdama ne itin gausų, tačiau kaip reta autentišką kūrybinį palikimą. Spontaniška kūrybos galia, prasiveržusi paskutiniais gyvenimo metais, išsiliejusi į savitą poetiškų vizijų pasaulį, buvo tarsi likimo dovana jai pačiai ir mums visiems.“

Pasiekusi bene didžiausią pripažinimo apogėjų, Petronėlė pasiligojo ir 1979 m. kovo 14 d. Vilniuje mirė. Septyniasdešimt ketverių metų gyvenimo siūlas, regis, nutrūko... Amžiams jos kūnas atgulė Šilalės miesto kapinėse, šalia vyro Pranciškaus.

Tautodailininkė Petronėlė Gerlikienė pasaulį regėjo savo vizijose ir tikiu, kad menininkės kūryba visada trauks ir imponuos kartų kartas jausmų stiprumu, laisve kurti, džiaugtis gyvenimu. Žvelgdamas į Petronėlės kūrybinį palikimą noriu tikėti, kad 2020 m., minint tautodailininkės 115-ąsias gimimo metines, Šilalės mieste bus įsteigtas naujas muziejus - Petronėlės Gerlikienės naiviojo meno galerija, kurioje bus eksponuojami visi jos išsiuvinėti kilimai ir tapybos paveikslai.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: Mumbajaus miesto (Indija) valstybinėje ligoninėje pirmadienį vakare kilus gaisrui, mažiausiai šeši žmonės žuvo, o dar 133 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
  • IŠPUOLIS: Nigerijos šiaurės vakaruose per ginkluotų žmonių surengtą išpuolį mažiausiai 14 žmonių žuvo, o dar 17 buvo sužeisti; smogikai atakavo į vestuves susirinkusius žmones.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar artėjant šventiniam laikotarpiui dažniau aukojate organizacijoms?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -4     -3 C

   -4     -2 C

 

   -5     -4 C

  -2     -3 C

  -2    -1 C

 

   -3     -2 C

    2-4 m/s

    2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1285 PLN - 4.2974
RUB - 75.2265 CHF - 1.1254
GBP - 0.8984 NOK - 9.7235
reklama
Kalėdos 2018