respublika.lt

2018 gegužės 26, šeštadienis

Jei nenorime būti mankurtais, arba kam tarnauja lietuvių literatūranuotraukos (1)

2018 vasario mėn. 12 d. 08:40:22
Augutė LIUTKEVIČIENĖ, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, 2016 Metų mokytoja

Ar reikia kažkam įrodinėti, jog lietuvių literatūra nenusileidžia savo verte pasaulinei literatūrai? Tikriausiai nereikia. Na, nebent tiems, kurie neskaito lietuvių grožinės literatūros.

 

Kai prisėdau prie puodelio arbatos su buvusiu mokiniu Giedriumi, studijuojančiu Londone režisūrą ir trumpam parvykusiu tėvynėn, turėjom ką prisiminti: literatūros pamokas, gimnazijos teatro festivalius „Felicija“, aukštąsias skaitovų būrelio akimirkas... Ir bekalbant nuoširdus Giedriaus prisipažinimas: „Žinot, ką vežuosi iš namų skaityti? Šį kartą „Altorių šešėly“... Eilėje laukia „Balta drobulė“... Gera ta lietuvių literatūra...“ Koks jausmas mano, mokytojos, širdy? Ogi gilus prasmės pojūtis. Ir ramybė. Šitas vaikas grįš po studijų į Lietuvą. Jis ir pats taip sako. Jam brangu tai, kas sava. Jo šaknys čia. Ir mes abu žinom, jog išrautas ąžuoliukas sunkiai prigyja svetimoje žemėje... Bet šį kartą ne apie tuos, kurie išvažiuoja ir grįžta arba negrįžta.

Šį kartą apie mūsų literatūrą. Taigi, pasak devyniolikmečio, gera ta lietuvių literatūra. Ir ne tik Putinas ar Škėma. Trečiokė gimnazistė Emilija grįžusi namo pranešė, kad meninio skaitymo konkursui jai reikia ištraukos iš Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ - labai gražus kūrinys... O Julija verkė per pamoką, kai klasėje skaitėm Mykoliuko ir Severiutės atsisveikinimo epizodą. Vaižganto kūrinys nepalieka abejingų. Šiuo metu su skaitovais kuriam poetinę kompoziciją, skirtą Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Būrelyje neprimesi jaunam žmogui tokių tekstų, kurie jiems nepatinka. Ar nors vienas purkštavo prieš patriotines eiles? Atvirkščiai - jiems graudu ir gražu tarti S. Gedos žodžius: „Nujausdami, kad niekad nereiks mums išsiskirti,/ Vieni kitiems dėkokim, nes esam - Lietuvos.“

Tiesa, ne viskas, kas programoje, mokiniams vienodai patinka. Tai normalu. O mokytojui patinka? Kiek jis įdeda pastangų, koks jo susižavėjimo vienu ar kitu lietuvių rašytoju laipsnis? Kiek mokytojui svarbu, kad mokiniams patiktų? Rimantė, dabar studijuojanti klasikinę filologiją, po egzamino prisipažino, kad daugelį programinių kūrinių perskaitydavo po to, kai per pamoką išanalizuodavome, nes tik tada jie tapdavo įdomūs. Ačiū jai.

Yra mokytojų, manančių, kad kai kurie programiniai kūriniai yra visiškai nebeaktualūs. Tokiu atveju išanalizavus kūrinį per pamoką siūlyčiau užduoti klausimą mokiniams: kodėl mes jį skaitome? Mokiniai tikrai atsakys išmintingai. Žinoma, jei mokytojas prieš tai nenuteiks, kad šis kūrinys nieko vertas. Problema yra ne pati problema, o požiūris į problemą. Kokia lietuvių kalbos ir literatūros programa bebūtų patvirtinta, niekada nebus taip, kad ji visiems be išimties patiks. Ir aš turiu savo nuomonę dėl apimties, dėl kai kurių rašytojų. Aš laisva rinktis, renkuosi atsakingai ir mano mokiniai dar nė vienais metais per egzaminą nenukentėjo. Bet svarbiausia, kokią žinią mokytojas neša savo mokiniams - ar svarbu mums, ką mes per pamoką skaitom, ar nesąmonė...

Mūsų nacionalinė literatūra paaiškina, kodėl mes tokie, kokie esam. Pažinti praeitį, istoriją, tautos gyvenimo būdą, lietuvio charakterio kaitos priežastis yra labai svarbu, jei nenorime tapti mankurtais. Taip, mes esame europiečiai. Mes visada buvome europiečiai. Bet labiau europiečiai netapsime, jei skaitysime ne savo, o užsienio literatūrą. Tad neišnykime tarp europiečių, nebūkime beveidžiai, bešakniai, beminčiai. Žinokime, iš kur atėjome, kas esame, kur einame.

Vydūnas mus įspėja, kad nutautėjimo priežastis - morališkai sunykęs žmogus, kuris yra praradęs ryšį su amžiais kurta tautos vertybių sistema. Tie, kurie laikėsi savo prigimtinio tautiškumo, tai suprasdami kaip laikymąsi paties Dievo nustatytos tvarkos, pasižymėjo šviesia dvasia, gražiu vidiniu pasauliu, aukšta dorove, t.y. ryškiausiomis tikrojo žmogiškumo ypatybėmis. Tauta nėra pats sau tikslas - ji turi tarnauti žmonijos žmoniškėjimui, jos dvasinės kultūros turtinimui ir gilinimui. Nebūdama kūrybinga, nesiugdydama žmoniškumo, ji greitai išseksianti ir pati sunyksianti... Taigi, svarbu auginti tautą.

Asmenybės brandai svarbiausios bendražmogiškosios vertybės, kurių ugdymui lietuvių literatūra kaip tik labiausiai tarnauja, nes tai mūsų kraujo žmonių parašyta literatūra, mūsų kalba parašyta. Egzaminas tarsi patikrina, kokia ta jauno žmogaus branda. Tik kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniame brandos egzamine nieko neliko privalomo... 250 žodžių minimumo jau nereikia... Vadinasi, neturėsi ką pasakyti, valstybinį brandos egzaminą vis tiek išlaikysi. Brūkštelsi kelis žodžius, turinio jokio, viena kita klaida ir egzaminas išlaikytas. Valstybinio brandos egzamino rezultatai pagerės. Bus mažiau neišlaikiusių. Tik ar mums to užtenka? Su kokiu turiniu išleisime savo mokinius? Ar neatrodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros dalykas praranda svorį? Juk per egzaminą pasirinkti vieną iš trijų rašytojų - tikrai nedaug, o kitas rašytojas visada galėjo būti užsienietis net ne iš programos... Juo labiau kad temos keturios. Kokio dalyko egzaminas dar leidžia rinktis mokiniui užduotis? Pasak ministrės, abiturientams suteikta galimybė rinktis (pagal švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymą per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą nebėra privaloma rinktis lietuvių autorių, - galima rinktis vieną iš programinių užsienio rašytojų - red. past.) padės praturtinti bendrą abiturientų literatūros išmanymą ir išprusimą, o baigę mokyklą abiturientai turės platesnį mąstymą, didesnę minčių raišką, geresnį gebėjimą argumentuoti, kritiškai mąstyti, analizuoti. Apgailestauju, bet taip nebus. Kaip tas išprusimas atsiras staiga, vien tik laisvai renkantis du rašytojus, o ne vieną iš trijų nurodytų ir kitą laisvai? Ar tikrai mokinys toks išprusęs, jei iš duotų trijų rašytojų negali nė vieno pasirinkti? Ar atsiras didesnis gebėjimas kritiškai mąstyti, jei mokinys mažiau skaitys...

Vis dėlto esu optimistė. Tikėkimės, kad suvokę savo netobulumą drįsime pripažinti klaidas ir jas ištaisyti. Tai nėra gėdinga.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRINGUMAS: šiuo metu dėl kritulių stokos miškuose labai sausa, o dėl šiltėjančių ir vėjuotų orų miškų gaisringumo rodiklis kasdien didėja vis sparčiau; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį vyraus antros ir trečios, o vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas.
  • NBA: Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos Rytų konferencijos finalo šeštosiose rungtynėse penktadienį „Cleveland Cavaliers“ komanda namuose 109:99 įveikė „Boston Celtics“ ekipą ir išlygino serijos iki keturių pergalių rezultatą 3-3.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ką manote apie miestuose kertamus medžius?

balsuoti rezultatai

Kur šiais metais atostogausite?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +10   +11 C

   +12  +14 C

 

   +12  +13 C

  +24   +25 C

   +25  +26 C

 

   +25   +27 C

     6-12 m/s

    4-9 m/s

 

     4-8 m/s

 

USD - 1.1675 PLN - 4.3090
RUB - 72.4935 CHF - 1.1593
GBP - 0.8754 NOK - 9.4888
reklama
Ukis 2018