respublika.lt

J.Basanavičius - uždraustas, Vytis - išguitas, išvaromas ir Vytautas Didysis (10)

2017 gruodžio mėn. 18 d. 08:10:44
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Tikriausiai jokia institucija pastaraisiais metais nepatyrė tokio spaudimo ir puolimo bei nepagrįstų kaltinimų, kaip su Gedimino pilies kalno tvarkymu siejamas Lietuvos nacionalinis muziejus. Ir turbūt sunku būtų rasti kitą instituciją, kuri taip kantriai ir oriai, nesiveldama į rietenas, keltų jai kliuvusią sunkią naštą.

 

Per sukeltą paniką ir desperatiškus kaltųjų ieškojimus buvome bepamirštą, kad pagrindinė šio muziejaus funkcija - saugoti, priminti ir garsinti mūsų kultūrinį paveldą, kas itin aktualu artėjant nepaprastai sukakčiai - valstybės atkūrimo šimtmečiui. O visą tą dramatišką metą muziejus dirbo kaip ir dirbęs - rengė parodas, etninės ir kultūros istorijos vakarus, keitė parodas, rengė 2015 metais sumanytą Vasario 16-osios biblioteką. Praėjusį pavasarį Tautinio atgimimo ąžuolyne, J.Basanavičiaus gimtinėje Vilkaviškio rajone, baigė sodinti 2014 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės siūlymu pradėtą Šimtmečio giraitę, išleido Lietuvos pašto istorijos dvitomį, knygas apie valstybės kūrėjus - diplomatą Valdemarą Čarneckį ir mokslininką Igną Končių, apie Vasario 16-osios signatarus - mokslininką Praną Dovydaitį, diplomatą Petrą Klimą, kunigą Vladą Mironą, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį, kunigą Alfonsą Petrulį... Šią savaitę susitikimu su garsiu dailininku Petru Repšiu ir jo katalogu „Medaliai ir plaketės“ pradedamas naujas renginių ciklas tema „Istorija ir dailininkas“...

Muziejaus direktorės nuomone, didžiulė Gedimino pilies kalno bėda davusi ir gero - atrastų 1863 metų sukilėlių laidojimo vietose galimai aptiktos ir jų vadų Zigmanto Sierakausko ir Kosto Kalinausko kapavietės. Šis netikėtas radinys pasitarnavo naujam muziejinių vakarų ciklui „1863-1864 m. sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“.

Vieną gražiausių muziejaus iniciatyvų valstybės atkūrimo šimtmečiui - verslo lėšomis pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui pagal tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus modelį - bus numarinusi Vilniaus miesto savivaldybė, pati panūdusi įsiamžinti Tautos patriarcho paminklo istorijoje, deja, ne pačiu geriausiu būdu: organizavo konkursą (jo rezultatai pasirodė apgailėtini) ir paskyrė vietą (toliau nuo akių - prie Vilniaus filharmonijos, automobilių aikštelės vietoje). Tačiau, žiū, vieną vidudienį kartu su grasinančiu „kas leido?“ sostinę apskriejo žinia, kad muziejus geriausioje vietoje, Gedimino kalno papėdėje, neva be Kultūros ministerijos žinios, taigi slapčiomis, bus pastačiusi paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Žinoma, turint galvoje valdininkų nemeilę tautiniams ir valstybiniams ženklams (pvz., Vyčiui), tokia taktika vargu ar ką nustebintų, tačiau iš tikro išgąstis buvo perdėtas - jokio detektyvo šioje istorijoje nebuvo.

B.Kulnytė pasakojo, kad muziejus prieš penkerius metus gipsinę kunigaikščio Vytauto skulptūrą, jaunojo Vytauto Kašubos darbą, kartu su kitais 1939 metų Niujorko pasaulinės parodos eksponatais parsivežęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir eksponavęs ją salėje greta vaikų pamėgto Žalgirio maketo. Valstybės jubiliejaus metais sutaupę pinigų nutarė išlieti skulptūrą ir įkurdinti muziejaus kieme buvusio eksponato vietoje - tam jokių leidimų nė nereikėję. Pasak B.Kulnytės, Vytauto skulptūrą eksponuoti kieme ketinama kelerius metus, tol, kol žmonėms bus įdomu. Lietuvos nacionalinis muziejus - viena iš retų įstaigų, kurio statute įrašyta apie nacionalinės savivokos ir kultūrinio tapatumo ugdymą, nors valstybiniu lygiu ši sritis palikta kone savieigai, matyt, derinantis prie Europos Sąjungos peršamos ištautinimo politikos.

„Tautos istorijos ir kultūros muziejus - taip įvardydami savo turinį nuo 1990 metų, taip suvokiame ir savo misiją, - kalba Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė. - Muziejus yra tik vienas segmentas savivokos ir savivertės ugdymo srityje, kuri, manyčiau, yra smarkiai apleista. Iš esmės lietuviai yra valstietiško mentaliteto žmonės, kantrūs, labai kantrūs, ir gal dėl to kartais atrodo tokie pavargę ir apolitiški. Nors tokie pavargę jie gal net ne nuo gyvenimo - galbūt nuo to, kad istoriškai lietuviams ypač daug jėgų kainavo nuolatinė kova ir pasipriešinimas. Jūs pažiūrėkit, kiek istorijos raidoje gyventa taikiai, tykiai. Yra įstrigęs į atmintį toks vokiečių išleistas žemėlapis, šiemet jį pirkome aukcione. Jo vertė nėra didelė, bet vizualiai jis pasako viską - kada norėdami susijungti eina vienas ordinas nuo Rygos pusės, kitas ordinas - nuo Karaliaučiaus, bet jiems susijungti trukdo siauras siauras tarpelis „Lithauen“, ir jie to „tarpelio“ neįveikia du šimtmečius... Štai jums kitas pavyzdys: carinė priespauda, laikas, kai atrodė, jau nebėra Lietuvos, o štai lietuviai ima ir įsiprašo į 1900 metų pasaulinę parodą Paryžiuj. Kai organizatorius išgąsdina idėja draudžiamą spaudą eksponuoti parodoje, lietuviai nepasiduoda ir labai greit surenka etnografinių eksponatų, kuriais ir prisistato kaip tauta. Istorikams, laikiusiems Lietuvą vien filologiniu faktu, tai buvo atradimas: neįtikėtina, šita tauta, pasirodo, dar gyva...

Užtat tais atvejais, kai supykstu dėl šimtmečio psichozės, sau prieštarauju: galbūt dėl istorikų sujudimo daugiau mūsų istorijos įeis į kultūros apyvartą ir žodis „nacionalinis“ nebeatrodys it koksai keiksmažodis. Labai gerai, kad žmonės pagalvoja apie praeitį, tik taip ir galima joje surasti įdomių dalykų. Profesorius Liudas Mažylis, kurį kasmet matydavai prie Signatarų namų Vasario 16-ąją, - puikiausias pavyzdys, kad jeigu žmogus apie ką nors nuolat galvoja, siekia, jam pavyksta, kas kitiems atrodo neįmanoma. Jo surastą Nepriklausomybės Akto deklaraciją lietuvių ir vokiečių kalbomis eksponuosime atnaujintoje Signatarų namų ekspozicijoje, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje. Buvome gavę truputį lėšų Signatarų namų remontui, bet nepasinaudojome saliamonišku siūlymu jį pradėti (nors jo projektą ir turime), nes supratome, kad Vasario 16-ąją tektų pasitikti griuvėsiuose. Tad mes truputį pasišvarinsim ir atnaujinsim ekspoziciją, - jei pavyks padaryti, kaip planuojame, bus įdomūs Signatarų namai. Žinoma, labai norėtųsi suremontuoti visus muziejaus pastatus - Naująjį, Senąjį arsenalą ir labai gražiai išdėstyti Lietuvos archeologiją, istoriją, etniką, - mūsų pavargusiame centriniame pastate, kur šiek tiek galime Lietuvos istorijos ir etnikos parodyti, apsilanko labai daug žmonių, nes daugiau niekur to nepamatysi. Net pas kaimynus - šiemet duris atidariusiame Estijos nacionaliniame muziejuje, pastatytame už 80 milijonų eurų, dominuoja etnika, nes jie neturi tokios gilios ir turtingos istorijos kaip mes. Bet, kita vertus, didžiuodamiesi savo istorija ir muziejaus fondais, mes negalime pasididžiuoti tokiu valdžios dėmesingumu kaip jie“.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
  • INAUGURACIJA: penktadienį įvykusias prezidento Gitano inauguracijos iškilmes per LRT TV stebėjo 25,3 proc. visų televizijos žiūrovų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Lietuva turi tikrų politikų?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

 +11 +12 C

 

 +11 +13 C

+20 +23 C

 +18 +20 C

 

 +19 +21 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-4 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis