respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Išsiruošus pas kaimynus ne tik pigių cigarečiųnuotraukos

2013 liepos mėn. 24 d. 14:55:08
Edita GUDAVIČĖ

„Parvežk pigių cigarečių“, - ko gero, pirma frazė, kurią išgirsti iš pažįstamų, kai užsimeni, kad važiuosi į Kaliningrado sritį. Keisčiausia, kad apie pigius rūkalus čia pat už sienos žino net tie, kurie gyvenime nėra net dūmo užtraukę. Pamirškit taupumą. Vienas pigesnis cigarečių pakelis jūsų neišgelbės, juolab kad Kaliningrado srityje ir be to yra ką veikti.


Kaliningrado srityje gyvenantys rusai ilgisi anų laikų, kai į Lietuvą galėjo atvažiuoti kada tik panorėję. „Prisimenu, savaitgaliais vykdavome į Panevėžio dramos teatrą spektaklių pasižiūrėti arba į Palangą - Basanavičiaus alėja pasivaikščioti. Kaip norėtųsi ir dabar šitaip laisvai judėti“, - nostalgiškai prisimena kaliningradietė Liudmila ir viliasi, kad vieną dieną ir Lietuvoje bus pradėtas taikyti supaprastintas vizų režimas, kaip pernai buvo sutarta su Lenkija.

Akivaizdu viena - kad ir kokios būtų santvarkos, politiniai ar religiniai įsitikinimai, žmonės nori keliauti, pažinti ir bendrauti. Tai patvirtina ir trijų Baltijos šalių Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos regionų dalyvavimas tarptautiniame projekte, kurio pagrindinis tikslas - sukurti bendrą kultūrinio turizmo sistemą.

Šokantis miškas

Lietuvos perlu vadinama Kuršių nerija kiek kitaip atrodo įvažiavus į Rusijos teritoriją. Akį traukia neišvalyti miškai, pilni išvirtusių ir pūvančių medžių.

„Mums UNESCO neleidžia tų išvartų išvalyti, nes Kuršių nerija - unikali vietovė: čia svarbu išsaugoti natūralią aplinką“, - lietuvių delegacijai iš Klaipėdos, Palangos bei Gargždų turizmo informacijos centrų paaiškina Ekskursijų vadovų ir gidų asociacijos pirmininko pavaduotoja Antanina Maksimova.

Suprantama, kuo nors nustebinti ar priblokšti prie Baltijos jūros gyvenančius ir savo Kuršių neriją turinčius lietuvius nėra lengva užduotis. Juolab kai daugelio akys krypsta ne į lankytinus objektus, o į nedirbamus laukus, šiukšlių krūvas pakelėse ir gana skurdžiai atrodančius vietos gyventojų kiemus.

Tačiau gidė stengiasi. Tenka pripažinti, kad šitaip gražiai liaupsinti savo kraštą, kaip tai daro rusai, galėtų pasimokyti daugelis lietuvių.

Saugomos kopos, atsiveriantys neregėto grožio vaizdai į Kuršių marias, net ornitologijos stotis su charizmatiškais darbuotojais atrodo sava ir pažįstama, nes visa tai Lietuvos pajūrio gyventojai jau matė ir regėjo savuose kraštuose.

„Niekas tiksliai negali pasakyti, kodėl šioje nedidelėje teritorijoje visi medžiai auga išsiklaipę, čia niekada neatskrenda paukščiai ir net grybai neauga. Kartais būna, kad po šią teritoriją pavaikščiojusiems turistams iš nosies pasipila kraujas...“ - gana bauginamai vieną iš Kuršių nerijos stebuklų pristatė A.Maksimova. Matyt, iš patirties žino, kad po tokio vietovės apibūdinimo kiekvienas būtinai norės pamatyti šį gamtos stebuklą, nors tokių kreivų medžių, gerai paieškoję, rastume ir Lietuvoje, tiesa, ne vienoje vietoje ir ne taip masiškai.

„Šokantį mišką“ vietiniai gyventojai yra linkę vadinti „Girtu mišku“, nes toks pavadinimas esą labiau atitinka rusišką dvasią. Pušų kamienai, išsiraitę į natūralius mazgus ir kilpas lyg cirko akrobatai, labiau tiktų radiacijos užterštai teritorijai kur nors Černobylio srityje nei gaiviame Kuršių nerijos miške.

Pasak A.Maksimovos, sklando įvairios legendos, kodėl šioje vietoje medžiai auga tokie keisti - esą būtent šioje miško vietoje kertasi teigiama ir neigiama vandens energija.

„Viena turistė, kuri sakė jaučianti vandenį ir yra samdoma žmonių, kad rastų vietą, kur šulinį kasti, čia apsilankiusi man pasakė, kad jaučia vandenį, bet jis negeras. „Geriau jūs čia dažnai nevaikščiokite“, - patarė man“, - šypsojosi gidė, pamačiusi lietuvaičių dvejones - priartėti prie „šokančių“ medžių ar ne.

Rusakalbiai turistai iš kitos grupės, matyt, netikintys jokiomis pasakomis, nesibodėjo perlipti tvoros ir atsisėdę ant ypatingųjų medžių mielai fotografavosi. A.Maksimova neslėpė, kad medžiai ir buvo aptverti tam, kad turistai jų nesuniokotų, o ne todėl, kad jie galėtų kaip nors pakenkti žmogui.

Gintaras teka vamzdžiais

Lietuvių įsivaizdavimą, kad esame gintaro krašto vaikai kaipmat sužlugdė ekskursija į didžiausią gintaro kasyklą Pavalninkuose (rusiškas vietovardžio pavadinimas - Jantarnas).

Lietuvišku auksu tituluojamą gintarą lietuviai įpratę savintis ir jį pristato lyg savo šalies išskirtinumą, tačiau iš tikrųjų Lietuvos pakrantėse surenkamo gintaro užtektų vos vienam kitam dirbiniui. Daugiausiai, net 90 proc., gintaro į Lietuvą atgabenama būtent iš Kaliningrado srityje esančios gintaro kasyklos.

Ir jo surinkimo būdas visiškai neromantiškas: pirmas vaizdas gintaro kasykloje - lyg būtum žvyro karjere.

„Čia yra vienintelė vieta, kur pramoniniu būdu išgaunamas gintaras. Šioje vietoje gintaro yra tiek, kad jo užteks mažiausiai šimtui metų“, - sakė A.Maksimova.

Pasak įmonės „Gintarinis kombinatas“ atstovės Svetlanos Kalininos, gintaro klodai guli maždaug 50 metrų po žeme. Nukasus paviršinį žemės sluoksnį pasiekiami mėlynojo molio klodai, kur ir randama gintaro. Jis stipria vandens srove išplaunamas iš mėlynojo molio ir kartu su purvu transportuojamas vamzdžiais. Paskui perplaunamas, rūšiuojamas ir pakuojamas į maišus - kaip cukrus ar kruopos.

Metaliniais vamzdžiais tekant išplautai masei gintarai daužėsi į vamzdžio sieneles ir šis garsas ne vienam suspaudė širdį, ypač žinant, kaip dideli gintaro gabalai yra vertinami.

Tačiau toks gintaro transportavimo būdas esą pasirinktas ne vien dėl patogumo, bet ir dėl dažnai pasitaikančių gintaro vagysčių. Neslepiama, kad mažo Rusijos kaimelio gyventojams ši gintaro kasykla yra vienintelis pragyvenimo šaltinis - ir labai geras, palyginti su vidutiniu atlyginimu Kaliningrado srityje. Kasdien čia pluša apie 300 darbininkų. Per metus karjere išgaunama apie 300-350 tonų gintaro.

Sužavėjo miestas, kurio nebėra

Aplankius Kaliningradą, teko pripažinti, kad kur kas labiau sužavėjo virtuali ekskursija po miestą, kurio jau nebėra. Nors ir pasidžiaugėme, kad labiausiai turistų lankomos senamiesčio teritorijos sutvarkytos europietiškai, tačiau pačiame miesto centre krantinėje riogsantys sovietiniai daugiaaukščiai įspūdžio nepadarė.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: lankantis gimtojoje Italijoje buvusią Belgijos karalienę Paolą ištiko insultas; transliuotojo duomenimis, insultą moteris patyrė naktį, viešėdama Venecijoje.
  • KANDIDATĖ: Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė sieks Klaipėdos miesto mero posto.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar norėtumėte, kad jūsų name jau būtų įjungtas šildymas?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +10 C

   +8   +13 C

 

   +10  +12 C

  +9  +13 C

   +16  +17 C

 

   +13  +15 C

  15-18 m/s

 3-7 m/s

 

    2-6 m/s

 

USD - 1.1777 PLN - 4.2930
RUB - 77.3603 CHF - 1.1376
GBP - 0.8943 NOK - 9.5713
reklama
Sveikata Grožis