respublika.lt

Iš kaimynų požemių - 4 mėnesiams į Tėvynęnuotraukos

2012 liepos mėn. 18 d. 10:00:01
Audronė JABLONSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo išvakarėse Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g.4) atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“, veiksianti iki spalio 28 d. Parodoje pristatomi LDK ir Lenkijos valdovų, aukštų valstybės pareigūnų, jų šeimos narių, Bažnyčios dignitorių atvaizdai, sukurti vietos bei užsienio meistrų XVI-XIX a.


Prieš pasirodant muziejaus salėse visoje savo didybėje iškilieji praeities vyrai ir moterys beveik du mėnesius svečiavosi P.Gudyno restauravimo centre, kur juos valė nuo dulkių, prausė, lopė, o kai kuriuos beveik iš nebūties gyveniman grąžino 12 išmaningiausių restauratorių, vadovaujami restauravimo grupės koordinatoriaus Algimanto Vaineikio. Jis ir sutiko leistis į dar visai šviežius prisiminimus, kurie, manome, bus įdomūs ir mūsų skaitytojams.

- Kai muziejų vadovai pasirašė popierius, kažkam reikėjo imtis konkretaus darbo...

- Ir tai buvo mūsų restauratoriai. Jie vyko į Lvovą, paruošė paveikslus transportavimui, išpakavo atgabentus į mūsų restauravimo centrą. Apžiūrėjus 86 tapybos atvaizdus paaiškėjo, kad 45 iš jų reikia restauruoti. Beveik visus - konservuoti. Nuo kitų užteko tik nuvalyti dulkes. Daugumą naujai įrėminome - palaikes medines lyžtveles pakeitėme epochai ir rangui tinkamais rėmais.

- Valdovų ir didikų portretų niekas nerėmindavo lyžtvelėmis...

- Matyt, jų rėmai panaudoti kitiems paveikslams, nes dauguma portretų buvo pasmerkti amžinai kalėti dulkėtose fondų saugyklose. Jie šimtmečiais nematę dienos šviesos. Prieš imantis restauracijos darbų atlikti kompleksiniai tyrimai - biologiniai, cheminiai, rentgeno. Žinoma, kad savo žodį tars ir menotyrininkai. Dar pridursiu, kad restauravimo taryba turėjo paruošti detalias restauravimo programas, įvardinant medžiagas, technologijas - ir tą dokumentaciją nusiųsti suderinti ukrainiečiams.

- Ar buvo portretų, sukėlusių jūsų ypatingą susidomėjimą?

- Buvo. Vilniaus vyskupo Bonifaco Paco. Nežinomo dailininko. Bet man pasirodė labai pažįstama tapybos maniera. O jei tai Johanas Godfrydas Berhofas? Esu restauravęs keletą jo darbų. Ištyręs, iščiupinėjęs centimetrą po centimetro. Atrodo, intuicija manęs neapgavo. Jei mano prielaida pasitvirtins, tas portretas bus atributuotas iš naujo.

- Šalia intuicijos - kas dar veikia?

- Profesinė patirtis. Metęs žvilgsnį jau žinai - katrą paveikslą bus lengviau restauruoti, katrą - sunkiau. Kokio rezultato gali tikėtis. Tai lemia ne tik paveikslo sunykimo laipsnis, bet ir dailininko tapybos maniera, meistriškumas. Ypač svarbi rankų tapyba. Menotyrininkai dažnai identifikuoja autorystę būtent pagal rankas. Jos tokios išraiškingos! Dar labai svarbios akys, ausys...

- Paminėkite kokį nors ypač sunkų ligonį.

- Tai XVII a. nežinomo dailininko tapytas Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada buvo ypač sunykęs, keliolika kartų restauruotas, vis mažinant formatą. Jį labai sėkmingai restauravo jaunas perspektyvus restauratorius Mantas Matuiza, dirbdamas net savaitgaliais. Gali drąsiai tvirtinti, kad tai mūsų restauravimo centro reprezentacinis darbas - su išsamiu restauravimo pasu, daugybe nuotraukų. Iš jaunųjų dar norėčiau paminėti gabią restauratorę Ingę Petkutytę, beveik iš nebūties prikėlusią karstinį Kotrynos Sapiegienės portretą (jie būdavo tvirtinami karsto kojūgalyje).

- Pirmojoje salėje žiūrovus pasitinka visu ūgiu nutapytas karaliaus Jogailos portretas...

- Tai vienas iš nedaugelio, atkeliavusių iš veikiančios ekspozicijos. Jei neklystu, jį yra restauravę lenkai. Kaip ir parodos plakatą bei kvietimus papuošusį Lenkijos karalių bei Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Vazą, tapytą apie 1611-1613 m. Simono Boguševičiaus.

- Iš Lvovo paveikslų galerijai priklausančios Olesko pilies ekspozicijon atkeliavo ir vienintelis marmurinis moters biustas, šiandien identifikuojamas kaip Žygimanto Senojo pirmosios žmonos Barboros Zapolijos atvaizdas, priskiriamas nežinomam XVI a. pradžios meistrui.

- Ilgai galvota, kad tai Žygimanto Augusto užsakymu italų skulptoriaus sukurtas Barboros Radvilaitės portretas. Marija Matušakaitė, aptikusi jį Olesko pilyje ir išsamiai aprašiusi studijoje „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“, suabejojo biusto identifikacija, nes jaunutė karalienė labai skyrėsi nuo tapybinių bei grafinių Radvilaitės portretų.

- Kaip šitiek Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų portretų atsidūrė Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos muziejuose?

- Išties didžioji jų dalis iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau - iki pat XVIII a. pabaigos - Abiejų Tautų Respublikai. Visi istoriniai sukrėtimai - karai, sukilimai, okupacijos - baigdavosi Lietuvos turtų plėšimu ir naikinimu. Yra tekę būti ir Maskvos muziejų saugyklose. Kiek ten Lietuvai priklausančių lobių sukrauta! Svetimos istorijos liudininkai jiems nei įdomūs, nei reikalingi. Į dienos šviesą niekada nebus iškelti. Bet ir mums negrąžins. Fondų saugotojai atvirai pasakė: čia mūsų grobis.

- Taigi dabar pamatyti tuos lobius galime tik tokiu būdu: atsivežti, nuvalyti, nuprausti, restauruoti, perrėminti, o po viso to - iščiustytus grąžinti?

- Finalas toks. Bet prieš tai bus išleistas puikus katalogas, liks nuotraukos, aprašai. Gal kas iš istorikų, menotyrininkų ir mokslinius darbus parašys. Be to, visą parodos laiką - iki pat spalio 28 d. - veiks edukacinės programos jaunimui. Ne tik istorijos ir portreto meno, bet ir restauravimo.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Pokljukoje (Slovėnija) vykstančio pasaulio biatlono taurės pirmojo etapo moterų 10 km persekiojimo lenktynes sekmadienį laimėjo be klaidų šaudžiusi suomė Kaisa Makarainen - 29 min. 16,9 sek.
  • RASTAS KŪNAS: tyrimą dėl britų turistės Grace Millane nužudymo vykdanti Naujosios Zelandijos policija aptiko jos kūną Oklando miesto pakraštyje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar statutiniams pareigūnams turi būti leista streikuoti?

balsuoti rezultatai

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -5     +1 C

1 C

 

   -1  -2 C

 -2    2 C

  -3 C

 

   +1 C

    4-6 m/s

    4-5 m/s

 

   1-2 m/s