Ir talentams reikia Mokytojonuotraukos (2)

2014 rugsėjo mėn. 06 d. 12:14:36 Perskaitė 2341

Tik pigiuose televizijų projektuose dainuoti gali beveik bet kas ir beveik be jokio pasirengimo. Iš tikrųjų norint tapti dainininku reikia ilgai mokytis, sunkiai dirbti, - sako Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorijos Dainavimo skyriaus vedėjas Liutauras Navickas. O gerų mokytojų galima surasti ne vien Muzikos ir teatro akademijoje.

 

„Pastaraisiais metais juntamas didesnis susidomėjimas klasikine muzika, konkrečiai klasikiniu dainavimu, - tęsia operos solistas ir pedagogas L. Navickas. - šiemet į mūsų konservatorijos Dainavimo skyrių plūstelėjo net šešiolika pirmakursių - gerokai daugiau nei pernai. Tai, be abejo, nemažas daugelio Lietuvos miestų ir rajonų muzikos mokytojų, sugebančių sudominti jauną žmogų klasikine muzika nuopelnas. Turi įtakos ir pastaraisiais metais aktyvesnis rimtosios muzikos populiarinimas per televiziją, radiją. Vis dėlto televizijose dar vyrauja pigios dainos konkursai - jie bando įteigti, kad dainininką galima parengti per savaitę dvi. Šitaip nebūna. Dainą per tokį laiką išmokti gal ir galima, bet norint tapti dainininku, ypač operos, reikia ilgus metus mokytis, kruopščiai, sunkiai dirbti, pagal sistemą; ir tai privalu daryti visą gyvenimą.

Apie vaidmenis

Atskirai reikia paminėti ir didžiulę televizijos konkurso „Dainų dainelė“ įtaką. Atlikdami vokalinius klasikinės muzikos kūrinius, „Dainų dainelėje“ sėkmingai pasirodė nemažas būrys jaunųjų dainininkų ir iš kitų miestų, rajonų muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklų (tarp laureatų buvo ir mano mokinys Simonas Strazdas). Tokie konkursai turi išliekamąją kultūrinę vertę, puikiai padeda populiarinti rimtąją muziką, ugdyti jaunuosius talentus, formuotis muzikiniam skoniui ir pajautai.

Mokantis klasikinio dainavimo labai svarbu tęstinumas: moksleivis gerai pasirodo tokiame dainavimo konkurse, paskui stoja į konservatoriją, vėliau - Muzikos ir teatro akademija, Operos teatras, koncertinė karjera. Žinoma, ne visiems dainuojantiems deimančiukams pakanka ryžto, nusiteikimo, darbštumo ar žiupsnelio sėkmės, tačiau jei jaunas žmogus turi tikslą ir svajonę, viskas pasiekiama. Kartais ne iš pirmo sykio - iš antro, bet kantrybė, atkaklumas ir užsispyrimas dažniausiai padeda nugalėti.

Čia, žinoma, labai svarbus pedagogo vaidmuo: mokytojas ne tik moko, bet ir padeda siekti tikslo. Taip yra (ar bent jau turėtų būti) ne tik muzikoje - taip yra (ar bent jau turėtų būti) visur, kur tik kalbama ir rūpinamasi jauno žmogaus profesija, ateitimi ar tiesiog gyvenimu. Mūsų skyriuje taip pat yra puikių pedagogių. Tai ir Asta Krikščiūnaitė, Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė, Irena Zelenkauskaitė-Brazauskienė. Jos ir formuoja Dainavimo skyriaus įvaizdį - todėl jaunuomenė noriai stoja pas mus mokytis, - ir dirba labai kvalifikuotai - todėl mūsų konservatorijos absolventų įstojimo į Muzikos ir teatro akademiją procentas labai aukštas.

Apie reklamą

Parengti gerą dainininką ne tik nelengva, bet ir labai brangu. Muzikos akademijoje dainavimo studijos studentui, jei jo neremia valstybė, kainuoja 17-19 tūkst. litų. Mūsų konservatorijoje mokslas nemokamas. Apmaudu, kad dėl informacijos stygiaus apie mokslus, specialybes, sąlygas, finansavimą, pedagogus - ne tik konkrečiai mūsų konservatorijos, bet ir daugelio kitų panašaus lygio mokymo įstaigų,- nukenčia gabus jaunimas. Daugiau reklamuojami ar reklamuojasi universitetai. Gal dėl to, kad studentų įneštos lėšos jiems padeda išgyventi arba gyventi geriau. Visiškai valstybės išlaikomos mokslo įstaigos šiuo atžvilgiu elgiasi itin kukliai. Geriausiai mus reklamuoja mūsų auklėtinių koncertinė veikla ar pergalės įvairiuose konkursuose, ir respublikiniuose, ir tarptautiniuose. Štai mano mokinys Antonas Vageras pernai laimėjo solidų tarptautinį Lietuvos-Italijos dainavimo konkursą „Su muzika per Europą“; konkursų laureatų parengia ir kiti Dainavimo skyriaus pedagogai... Nors reklamai lėšų neturime, tačiau muzikos pedagogų kvalifikacija ir jų auklėtinių pergalės konkursuose bei kūrybiška koncertinė veikla (kad ir tradiciniai mūsų mokinių koncertai kompozitoriaus S.Vainiūno namuose) nėra prasta reklama; gal net pati geriausia.

Apie deimančiukus

Teko stažuotis ir Italijoje, ir Ispanijoje - daugelis tų šalių muzikos specialistų pripažįsta, kad Lietuvos dainininkų balsai dažnai geresni, gražesni ir stipresni nei jų tautiečių, tačiau jie mus lenkia dainavimo technika. Daug mūsų šalyje tų deimančiukų, tačiau juos rasti, nušlifuoti ir leisti jiems deramai skambėti gali tik patyręs ir aukštos kvalifikacijos pedagogas. Tik aukštos prabos muzikos mokytojas sugebės padėti pradedančiam dainininkui atsiskleisti, išmokys jį ne tik dainavimo ir kvėpavimo technikos, ne tik gyventi su daina, bet ir dainoje. Linkiu visiems, besimokantiems dainos meno, sutikti gerą mokytoją. Tai ne taip jau sunku - J.Tallat-Kelpšos konservatorijos Dainavimo skyriuje tokių mokytojų yra daug.“


Datos ir faktai

Liutauras Navickas 1986 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Stažavo pas žymiausius šių laikų Europos klasikinės muzikos specialistus Frančeską Lacarą (Francesco Lazzaro), Mirelą Freni, Nikolajų Giaurovą, Lučianą Pavarotį (Luciano Pavarotti).

Dalyvavo įvairiuose dainavimo konkursuose ir tapo nugalėtoju ar diplomantu, dainavo ne vieną pagrindinę tenoro partiją Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, su soliniais koncertais apvažiavo ne tik visą Lietuvą, bet ir kone pusę pasaulio.

2006 m. atkūrė J.Tallat-Kelpšos konservatorijos Dainavimo skyrių, tapo jos vedėju, moko jaunimą klasikinio dainavimo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net