respublika.lt

Iki šiol neatskleistos archeologijos paslaptys

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 05 07:21:37, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Archeologai vis dar atranda įdomių radinių ir diskusijas keliančių objektų. EPA-Eltos, Wikipedia nuotr.

Archeologai - keisti žmonės. Jie kiaurus mėnesius lindi Dievo užmirštuose mūsų planetos kampeliuose ir kapstosi žemėse, atidžiai apžiūrinėdami bet kokius surūdijusius varžtus ir butelių duženas, kurie, jų manymu, bent kiek primena senovės epochų artefaktus. Reikia pasakyti, kad tarp šiuolaikinių šiukšlių mokslininkai kartais randa išties įdomių objektų, tačiau dažniausiai tokie radiniai sukelia dar daugiau klausimų...

 

„Parakaso kandeliabras“

Daugelis tikriausiai yra girdėję apie Naskos geoglifus - milžiniškus piešinius ant uolų, esančius Peru pietuose, tačiau mažai kas žino, kad toje pačioje Naskos dykumoje, už maždaug 200 km nuo geoglifų, yra dar vienas paslaptingas objektas, dėl kurio paskirties archeologai laužo galvas jau seniai. „Parakaso kandeliabras“ (arba „Andų kandeliabras“) primena žvakidę arba geometrinės formos augalą ir yra milžiniško dydžio: 128 m ilgio ir 74 m pločio, o linijų storis siekia 4 m. Nepaisant to, kad jis yra netoli Naskos linijų, specialistai mano, kad geoglifų kūrėjai su juo visiškai nėra susiję. „kandeliabro“ rajone kasinėjant rasti artefaktai leidžia daryti prielaidą, kad geoglifas sukurtas apie 200 m. pr. m. e. Kai kuriais duomenimis, Naskos geoglifai atsirado 600-800 m. vėliau. Pagal atvaizdų kūrimo technikos panašumus būtų galima manyti, kad Naskos kultūra išsivystė iš Parakaso kultūros, kuriai priklauso „kandeliabras“. Mokslininkai daugmaž supranta, kada atsirado „Andų kandeliabras“ ir kas jį sukūrė, tačiau senovės dailininkų tikslai kol kas yra nežinomi. Kai kurie archeologai mano, kad objektas vaizduoja dievo kūrėjo Virakočos, garbinto čionykščių genčių, šventovę, kiti spėja, kad geoglifas buvo senovės jūrininkų orientyras - didžiulis „kandeliabras“ yra iškaltas ant kalvos šlaito ir yra puikiai matomas iš vandenyno, maždaug 20 km atstumu.

Ufingtono baltasis arklys

Stounhendžas - ne vienintelė archeologinė senosios Anglijos įžymybė, nors kalbant apie Ūkanotojo Albiono senovės paminklus pirmiausia minimas būtent jis. Senovės skulptoriams teko gerokai paplušėti, kuriant gigantišką stilizuotą arklio figūrą, esančią netoli Ufingtono miestelio, dabartinės Oksfordšyro grafystės teritorijoje - piešinio linijos yra gilūs grioviai, pripildyti smulkios kreidos, o atvaizdo dydis siekia 115 m. Galima įsivaizduoti, kiek pastangų reikėjo „Arklio“ kūrėjams, kad papuoštų kalvą tokia instaliacija, juk jie neturėjo ekskavatorių, buldozerių ir kitokios technikos, kurią turi dabartiniai statybininkai. Piešinys yra panašus į arklių atvaizdus, pasitaikančius ant bronzos amžiaus monetų, o šalia jo archeologai aptiko kapaviečių, tikriausiai atsiradusių neolito epochoje. Mokslininkai kol kas nesutaria dėl „Balto arklio“ sukūrimo laiko - daugelis jų tvirtina, kad geoglifas pernelyg gerai išsilaikė, kad būtų bronzos amžiaus objektas, tačiau kiti atkreipia dėmesį į tai, jog vietos gyventojai nuo senų laikų atidžiai stebi „Arklio“ būklę ir kas keletą metų „atnaujina“ piešinį - tuo ir galima paaiškinti, kad jis išliko beveik nepakitęs.

Zagrebo mumijos knyga

„Drobinė Zagrebo knyga“ yra žinoma kaip ilgiausias tekstas etruskų kalba iš šios kultūros paminklų, išlikusių iki mūsų laikų. Etruskų tarmė padarė didelę įtaką lotynų kalbos formavimuisi, bet, deja, giminingų jai kalbų šiuo metu jau nebėra, be to, iki mūsų dienų išliko tiek mažai tos epochos dokumentų, kad visiškai iššifruoti „Knygos“ teksto nėra įmanoma - mokslininkams pavyko išversti tik kai kuriuos jos fragmentus.

Iš šiuo metu žinomo „Zagrebo mumijos knygos“ teksto galima daryti išvadą, kad dokumentas yra ritualinis kalendorius, apibūdinantis etruskų religinių tradicijų subtilybes. Knyga datuojama III a. pr.m.e., todėl pats jos egzistavimo faktas - unikalus. Rankraščius, pagamintus iš audinio, negailestingas laikas paprastai sunaikina gerokai greičiau. Viena iš priežasčių, dėl kurios etruskų kultūros paminklas dabar yra prieinamas tyrinėtojams, manoma, yra ta, kad knygos medžiaga buvo panaudota suvynioti vienai iš Egipto mumijų. „Zagrebo drobinė knyga“ buvo rasta su mumija kapavietėje, netoli Aleksandrijos, atgabenta į Zagrebą ir saugoma vietos muziejuje. Mokslininkai ilgai nekreipė į ją dėmesio, manydami, kad paslaptingus rašmenis ant audinio išvedžiojo egiptiečiai.

„Baltojo Šamano uola“

Archeologai ir istorikai daug dešimtmečių tyrinėja Šiaurės ir Pietų Amerikos tautų artefaktus, tačiau Amerikos istorijos ikikolumbinio laikotarpio kultūra specialistams didele dalimi lieka mįslė. „Baltojo Šamano uola“, esanti netoli Pekoso upės dabartinio Teksaso teritorijoje, priskiriama prie žinomiausių ir kartu paslaptingiausių tos epochos paminklų. Specialistų nuomone, didžiulis piešinys (apie 7 m ilgio) atsirado daugiau kaip prieš 4 tūkst. metų ir yra kultūros, apie kurią praktiškai nieko nežinoma, paminklas. Kai kurie archeologai teigia, kad meno kūrinys vaizduoja mūšio sceną arba kažkokį kovinį ritualą, taip pat esama nuomonių, kad dailininkas pavaizdavo senųjų gyventojų bendravimo su dvasiomis, naudojant meskaliną (haliucinogeną, gaunamą iš kaktusų), akimirką.

Sajamos kalno geoglifai

Piešiniai ant uolų, esantys Bolivijoje, ant vieno Sajamos kalno šlaito, primena Naskos geoglifus ir „Andų kandeliabrą“ - jie taip pat iškalti kietoje kalnų uolienoje, bet Bolivijos piešiniai yra daug didesni už Peru - jie užima apie 7,5 tūkst. kv. m ploto teritoriją (15 kartų didesnę negu Naskos geoglifai), kai kurios linijos, iš kurių sudaryti Sajamos objektai, tęsiasi apie 18 km.

Sajamos geoglifai iki šiol praktiškai yra neištyrinėti. Tikrasis darbo, kurį atliko senovės dailininkai, mastas paaiškėjo palyginti neseniai, kai archeologai gavo galimybę naudoti palydovines vietovės nuotraukas. Stebėtinas tikslumas ir piešinio linijų tiesumas specialistus glumina - jos nubrėžtos tarytum su liniuote. Atvaizdo paskirtis taip pat lieka neaiški, kai kas spėja, kad senieji Bolivijos gyventojai juos naudojo astronominiams skaičiavimams, be to, piešinys gali būti ritualinio laidojimo forma.

Terterijos artefaktai

Trys akmeninės lentelės, kurias mokslininkai rado Rumunijos Terterijos kaimelio apylinkėse, yra simbolių, šiuo metu laikomų seniausiais planetoje rašmenimis, pavyzdys. Iš pradžių mokslininkai spėjo, kad Terterijos lentelės yra III tūkst. pr.m.e. artefaktas, tačiau jas nuodugniau ištyrinėjus naudojant radioaktyviosios anglies metodą pasirodė, kad jie yra gerokai senesni. Dabar dauguma archeologų sutaria, kad lentelės buvo sukurtos maždaug prieš 7,5 tūkst. metų, gerokai prieš atsirandant šumerų raštijai, kuri buvo laikoma seniausia pasaulyje. Greičiausiai rumunų archeologų radiniai priklauso ikiindoeuropietiškai Vinčos kultūrai, kuri neolito epochoje buvo paplitusi dabartinės Pietryčių Europos teritorijoje, kadangi simboliai lentelėse labai panašūs į piktogramas ant 1875 m. netoli Serbijos Vinčos miesto rastų senovinės keramikos liekanų.

Blaito figūros

Šis archeologinis objektas, esantis Kalifornijos valstijos pietuose Kolorado dykumoje, netoli Blaito miesto, yra milžiniškos geometrinės figūros, taip pat žmonių ir gyvūnų atvaizdai. Didžiausio piešinio ilgis yra apie 50 m. Iki 1932 m. specialistai nenutuokė apie „instaliacijos“ dydį, jį pavyko nustatyti tik fotografuojant iš oro. Archeologai negali susitarti ir dėl geoglifų amžiaus - įvardijami skaičiai nuo 450 iki 2 tūkst. metų. Taip pat neaišku, kas vaizduojama piešiniuose. Pagal vieną iš populiaresnių versijų, didžiules figūras sukūrė indėnų mohavių ir kvečanų, dabar gyvenančių Kolorado upės žemupyje, protėviai. Pagal senųjų šio regiono gyventojų padavimus, dailininkai pavaizdavo įvairius dievo Mastambo pavidalus, o gyvūnai - ne kas kita kaip žvėris-žmogus Chatakulja, dalyvavęs kuriant pasaulį.

Džamo minaretas

Džamo minaretas Afganistano šiaurės vakaruose iškilo XII a. pabaigoje - XIII a. pradžioje, tačiau jo tobula konstrukcija, nuostabi puošyba ir viduramžių Afganistano statytojų meistriškumas iki šiol stebina tuos, kam teko pamatyti šį architektūros šedevrą iš degtų plytų. Minareto aukštis - apie 60 m. Pagal vieną iš įrašų ant jo sienos jis buvo pastatytas sultono Hijazo ad Dino pergalei prieš Gaznevidų dinastijos kariuomenę, tačiau daugelis specialistų šia versija abejoja. Manoma, kad minaretas - tai viskas, kas liko iš Firuzkucho (Turkio miestas), kuris Guridų dinastijos klestėjimo metu buvo imperijos, į kurią įėjo dabartinis Iranas, Pakistanas, Afganistanas ir Indija, sostinė.

XIII a. pradžioje Mongolų imperijos karinės pajėgos, vadovaujamos Čingischano, nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus, tačiau kažkaip pražiopsojo aukštą minaretą. Dėl šio mongolų aplaidumo, o taip pat dėl to, kad po Čingischano antpuolio apie statinį beveik 700 metų niekas neprisiminė, architektūros paminklas puikiai išsilaikė, bet atlikti kompleksinius statinio tyrimus yra neįmanoma dėl nestabilios visuomeninės politinės padėties Afganistane.

Smaragdo lentelė

Kitaip nei aprašytieji archeologijos fenomenai, „Smaragdo lentelė“ (Tabula Smaragdina) iki mūsų dienų neišliko, taigi mokslininkai nežino, kas buvo šio dokumento originalo autorius, kam jis buvo skirtas, ir koks likimas ištiko viduramžių rytietiško meno paminklą. Vienintelis tikrai žinomas faktas yra tas, kad apie Smaragdinę lentelę pirmą kartą užsimenama VI ar VIII a. arabiškoje knygoje. Kai kuriose ankstyvosiose „Lentelės“ kopijose, kurias padarė arabai vertėjai, randama žinių, kad originalas buvo parašytas senovės sirų kalba, tačiau jokių įrodymų specialistai neturi. Ankstyviausias iš lentelės lotyniškų vertimų datuojamas XII a., vėliau buvo sukurti dar keli teksto variantai, o vieno autorius yra garsus mokslininkas Izaokas Niutonas (Isaac Newton).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s