respublika.lt
e3

Fotometraštininkas gyvas meile ir viltimi

2010 vasario mėn. 27 d. 09:14:51
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Algimantas Žižiūnas prieš penkerius metus yra išleidęs ir knygelę vaikams

Jeigu ne mylimoji Pranciška Regina Liubertaitė, pas kurią dabar gyvena, žinomas fotografas, tikros kultūros metraštininkas Algimantas ŽIŽIŪNAS kažin ar būtų sulaukęs 70-mečio. Prieš trejus metus antrą Kalėdų dieną netikėtai užklupusi liga jį stipriai palaužė fiziškai. Prieš kelias savaites po insulto kiek atsigaunantį vyrą pasveikino tik artimieji. O štai Lietuvos fotomenininkų ir Žurnalistų sąjungos, kurių narys buvo, užmiršo. Prisiminė gyvenimo nelepintą “amžiną disidentą”, kaip jis pats save vadino, tik Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Jos atstovų dovanotos baltos rožės laikėsi neįprastai ilgai.

Kodėl “laisvas” menininkas?

Fotografui iš naujo ant kojų atsistoti padėjo jo gyvenimo meilė ir meilė gyvenimui, nors šis jo anaiptol nelepino. Dabar Algimantas mokosi iš naujo kalbėti, rašyti kairiąja ranka, bando šypsotis, kai jį retsykiais aplanko pažįstami, ir kartais nusikeikia (beje, rusiškai), kai pamato per televiziją politikų ir valdžios vyrų rietenas.

Pamenu, kai Algimantas dar buvo sveikas, jį sutikdavau kone kiekviename rašytojų ar fotomenininkų renginyje. Jis spragsėdavo fotoaparatu, kartais santūriai pasiūlydavo kokio nors žymaus žmogaus nuotrauką laikraščiui ar žurnalui. Stebėjausi, kodėl toks geras fotografas yra, kaip dabar mėgstama sakyti, laisvas menininkas. Ir tik vėliau sužinojau, kodėl laisvas. Paslaptis paaiškėjo tik atgavus nepriklausomybę. Jis pats kartą prie kavos puodelio vienoje kavinukėje prasitarė, kad tada didesnių sostinės leidinių redaktoriai nepriėmė į darbą arba ilgai nelaikydavo, nes buvo “sutepta” biografija. Vėliau, atgavus nepriklausomybę, jis su kiek ironiška šypsena sakydavo, kad, matyt, yra gimęs ne laiku.

Mažai kam A.Žižiūnas yra sakęs, kad jo tėvas yra buvęs 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, žuvęs ir palaidotas Kaune, bendrame kape dabartiniame parkelyje Vytauto gatvėje. O pats Algimantas, būdamas dar moksleivis, atsidūrė saugumo akiratyje 1956 m. lapkričio 1 d. Vėlinių vakarą jis prisidėjo prie protestuotojų prieš tuometę valdžią ir ėjo pagerbti kažkur palaidoto žuvusio tėvo. Jis buvo suimtas ir pralaikytas sovietiniame saugume penkias paras.

Algimantą visada traukė fotografavimas ir rašymas, tad jis, baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, darbavęsis Anykščių vyno gamykloje, 1965 m. įstojo į žurnalistiką ir keletą metų dirbo rajono laikraščio redakcijoje, organizavo pirmąsias fotografijos parodas. 1970 m. persikėlė į Vilnių, tačiau būtent čia ir tapo laisvu menininku. Už menines fotografijas A.Žižiūnas tarptautinėse parodose yra pelnęs du aukso ir vieną sidabro medalius.

Jeigu ne tos braškės


Vieno kambario butelyje sostinės Fabijoniškių rajone Algimantas rado ne tik jaukius namus ir prieglobstį, bet ir kantrią bei rūpestingą moterį Prancišką Reginą. Teisybę pasakius, rado ją ne dabar, kai atsitiko nelaimė, o daugiau kaip prieš dvidešimt metų. O susipažino juodu per jų bendrą pažįstamą, Reginos (taip ją toliau vadinsiu, nes antrasis moters vardas yra tik oficialiuose dokumentuose ir ant jos išleistų grožinės literatūros knygelių) kurso draugę Eglę.

“Algimantas atkreipė į mane dėmesį vienoje fotografijos parodoje. Paskui vis susitikdavome tokioje valgykloje. Mat jo fotolaboratorija ir mano darbovietė buvo netoliese. Bandė mane kalbinti, kviesti kavos, bet aš vis išsisukdavau. Net nežinau kodėl. Po kiek laiko jis Eglės jau rimtai paprašė, kad mus suvestų”, - pasakojo užsimezgusios draugystės, o vėliau ir meilės, istoriją moteris. Algimantas tuomet Reginai vietoj gėlių atnešė braškių. “Valgėme jas ir juokavome, kad pirmą pasimatymą mums visada primins šios uogos”, - šypsojosi moteris.

Toji meilės istorija tęsėsi ilgokai. Abu buvo nebe jaunikliai, panašaus charakterio, abu darboholikai, turintys mėgstamus darbus, abu buvo romantikai, mėgstantys gamtą, knygas, bandantys plunksną literatūroje. Ir, kaip paaiškėjo, net jų šaknys buvo tame pačiame Kėdainių rajone. Ji buvo nuo Šėtos.

Pas Reginą Algimantas atvažiuodavo dažniausiai savaitgaliais, o šiokiadieniais jie ilgai, kartais po valandą ir daugiau, kalbėdavosi telefonu. Moteris prisipažino, kad sąskaitas už pokalbius telefonu gaudavo milžiniškas. Bet tie pokalbiai buvo abiem įdomūs.

Darbas - svarbiau už viską


A.Žižiūnas buvo vienišius. Pats yra ne kartą prisipažinęs, kad jo gyvenimo draugas ir palydovas - fotoaparatas, o nuotraukų darymas ir retušavimas atimdavo tuomet, kai nebuvo skaitmeninės technikos, tiek laiko, kad jo nelikdavo pasimatymams su panelėmis. Darbas jam buvo svarbiau už viską. Ir tik jo gyvenimo draugė žino, kad Algimantas kartais pasigailėdavo, jog neturėjo laiko anksčiau sukurti šeimos, ir sakydavo: “Kur tu, Reginute, buvai anksčiau?” Gal būtų turėjęs ir vaikų, kuriuos labai mylėjo ir tebemyli. “Jam labai skaudu, kad taip atsitiko, jog nebegali paimti į rankas fotoaparato, kad nebus kam perduoti didžiulio patyrimo ir menininko polėkio, nes negali kalbėti ir tepasako kelis žodžius. Na, bet gal dar prakalbės - viliasi moteris, o vilties kibirkštėlės pasirodo ir Algimanto veide.

Beje, A.Žižiūnas turi vilties šią vasarą nuvykti į Anciškio mokyklą Kėdainių rajone, kur yra jo senelių ir tėvų gimtinė, ir surengti ten piešinių fotografijų ar literatūros kūrinėlių konkursą. Tokius konkursus fotografas rengdavo dešimtį metų, vaikus mokė grožio ir gėrio, negailėdavo ir patarimų, visus dalyvius apdovanodavo įrėmintomis nuotraukomis.

Ką teko iškentėti Reginai ir, žinoma, pačiam Algimantui, kol jis perėjo įvairių ligoninių ir reabilitacijos vietų labirintus, nepasakosiu. Moteris apie tai kalbėjo atvirai ir negailėdama “komplimentų” tiems gydymo ir slaugos įstaigų “gulagams”, kuriuos turėjo iškęsti ligonis. “Nesitikėjau, kad jis greitai atsigaus, bet ir nė minutės neabejojau, kad juo turiu pasirūpinti”, - sakė Regina, pilstydama arbatą ir pjaustydama aguonų pyragą.

Paklausta, ar nesigaili, kad neįteisino jųdviejų santuokos, moteris nusijuokė: “Ir vėl mums teko nusivilti, nes norėjome susituokti pernai vasarą. Nuėjau į sostinės Bernardinų bažnyčią, o ten kunigas paprašė visokių pažymų. Na, tas popierizmas visur įprastas, bet pradėjusi rinkti savo ir jo pažymas vienoje įstaigoje susidūriau su tokiu abejingumu, kad nustėrau. Pagalvojau, kad nuo to, ar prisiekėme prie altoriaus ir įregistravome santuoką, ar ne, mažai kas pasikeis”.

Gal dar sulauks įvertinimo

P.R.Liubertaitė labiausiai sielojasi dėl abejingumo, kuris mūsų visuomenėje tapo normaliu reiškiniu: “Mane žeidžia tai, kad ne visi suvokia, koks žmogus buvo ir yra A.Žižiūnas, kokį titanišką darbą jis yra padaręs, tačiau nebuvo deramai įvertintas. Per savo gyvenimą jis yra įamžinęs daugybę žymių, Lietuvai nusipelniusių žmonių, taip pat užsienio svečių, sukaupęs didžiulį fotografijos archyvą, didelė jo dalis perduota Valstybės archyvui”. Dalis liko iki šiol jo laboratorijoje vieno namo Vytenio gatvėje rūsyje, kuris ne kartą buvo užsemtas. O dar nuo vagių nukentėjo ir bene unikaliausia jo darytų įžymybių su jų ranka užrašytomis mintimis nuotraukų kolekcija “Veidai ir mintys”.

Po to įvykio A.Žižiūnas pasidarė labai neramus ir kartą, grįžusi iš darbo, Regina nerado jo namuose. Kur ieškoti? Kad jis patraukė į Vytenio gatvę, pasakė moteriai intuicija: “Nuvažiavau ten skubiai ir radau jį sėdintį ant laiptų.

Moteris tikisi, kad gal įvyks toks stebuklas ir susivoks Kultūros ministerijos valdininkai, kad 70-mečio sulaukusiam fotometraštininkui tokiu sunkiu gyvenimo momentu paskirs stipendiją, kuri būtų skirta unikalių kultūros žmonių portretų albumui išleisti.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠPUOLIS: Nigerijos šiaurės vakaruose per ginkluotų žmonių surengtą išpuolį mažiausiai 14 žmonių žuvo, o dar 17 buvo sužeisti; smogikai atakavo į vestuves susirinkusius žmones.
  • GAISRAS: Mumbajaus (Indija) valstybinėje ligoninėje pirmadienį vakare kilus gaisrui, mažiausiai du žmonės žuvo, o dar per 40 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar artėjant šventiniam laikotarpiui dažniau aukojate organizacijoms?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -4     -3 C

   -4     -2 C

 

   -5     -4 C

  -2     -3 C

  -2    -1 C

 

   -3     -2 C

    2-4 m/s

    2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1285 PLN - 4.2974
RUB - 75.2265 CHF - 1.1254
GBP - 0.8984 NOK - 9.7235
reklama
e2