Dėkoju už mano aktyvaus laikotarpio darbe profesiniame,visuomeniniame ir šeimoje
turėtų ir egzistuojančių minčių patvirtinimą remiantis didžiu
Lietuvos
poetu Justinu Marcinkevičiumi. mob. 862449395

Mes turejome S. Neri. Turejome Marcinkeviciu. Jus turite Masiuli. Turite
Steponaviciu. Turite 2 000 uzsislaptinusiu dar 75 metams kgbistu. Jus labai daug ko
turite. Turite papulkininke Magnolija. Turite daug pinigu, nes pardavete Lietuva.
Pasiskaityk apklausos rezultatus, ekspertai.eu. Suzinosi, ka dar jus turesite.

Šiaip, tai man atrodo, kad jūsų komentarai yra papuvę. Kad taip dabar daugiau
tokių ,,papuvusių" žmonių, kaip Justinas Marcinkevičius, manau, gyventume
žymiai gražiau, šviesiau.

LABAI PRITARIU R.K.,TAI TURTAS TAUTOS SIUO LIETUVOS,NEISMATUOJAMAS JUKIU SVORIU
AUKSO,MAZAI TAUTU TAI TURI IR JI REIKIA PATEIKT,KAD VISI GALETU PASIIMT KIEK KAM
REIKIA,BET YRA TOKIU "SIAIP",KURIE BANDO PRAKIST BLOGI,MELA TOKIUS PVZ.,KAIP
OZYS,NEBUTINA LAIKYTIS 10 DIEVO ISAKYMU,KAD BUTUM KATALIKAS,BET JEI TU MELAGIS IR
VAGIS-TAI TU TIK NUODEGULIS...

Niekas neneigia, kad Marcinkevičius stiprus poetas, niekas nemenkina jo reikšmės
tautos dvasios išlikimui sovietmečiu. Siutas ima, kai bandoma pamiršti, kad jis
žmogus, gyvenęs nepalankiai laikais – t.y. be gerųjų savybių, ir
prisitaikėlis, ir sovietinis nomenklatūrininkas, ir moralinis veidmainis, ir
Sąjūdžio laikų melagis, ir rašęs pagal saugumo užsakymus, ir pan. Tai irgi
faktai. Nepaneigiami faktai. Ir po jų vadinti jį moraliniu autoritetu – tiesiog
juokinga. Supraskite pagaliau, poeto kūryba, lyrinių herojų, idėjų
nagrinėjimas, savosios kartos peripetijų, konfliktų aprašymas – visa tai gerai.
Bet juk jis ir žmogus buvo. Bet kuris rašytojas yra ir žmogus. O va žmogus buvo
papuvęs. Ir tai stengiamasi nuslėpti, nutylėti, primeluoti ir prikurti, ko nebuvo.
Kodėl? Tas pats apie Nėrį. Kaip ir Hamsuną. Kūryba – viskas ok, nagrinėjama.
O paminklai jam nestatomi ir mokyklos nevadinamos. Ir Andriukaičio tekstas čia yra
nesąžiningas – ne, jis nemeluoja. Blogiau – jis nesako tiesos, nutyli.

AČIŪ -- valio.
...antausis "rašvtojui" papulskiui,,,

Tokių žmonių ir atmintį reikia sieloj ginti nes atmatų per daug gamtai.O
mėšlui užsakymų šiais laikais deja perteklius.Dar baisiau kad tai vadinasi
šviesia ateitim bent jos perspektyva.Čia tikrai ........................

"Didžios sielos visada susiduria su nuožmiais oponentais,kuriuos atstovauja
vidutinybė".
A.Einšteinas

Ačiū gerb. Vyteniui ir Ferdinandui už šiltą tiesos sakymą apie didžius
žmones: Justiną, Salomėją ir kitus. Būkite ir toliau tokie tvirti.

Nesupratau, o prie ko čia poetas ir Ramanausko-Vanago sušaudymas. Taigi, juk ne
poetas jį sušaudė. O dėl stojimo į komunistų partiją - tai juk daugelis tuomet
stojo ir nebūtinai dėl karjeros, kiti išvis manė, kad tai yra gerai, progresyvu.
Žmogui visuomet yra geriau kažkuo geru tikėti, negu blogu. O kad buvo Sniečkaus
draugelis - tai pasakaitės prieš miegą. Be to, ir pats A.Sniečkus juk buvo visai
ne monstras, o netgi tautiškai nusiteikęs partijos generalinis sekretorius.

Niekas ir nesistengia purvinti to Marcinkevičiaus. Kaip Andriukaitis sako, istorija
– tai faktai. Štai du faktai: 1957 m. – Marcinkevičius pasiprašo ir priimamas
į Lietuvos komunistų partiją. 1957 m. – sušaudomas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Tai faktai. Greta. Nelabai malonūs Poetui. Deja, jo oficialiojoje biografijoje to
fakto nerasite. Nerasite ir to, kad tais metais Poetas buvo nuolatinis sekmadieninių
pietų pas Sniečkų dalyvis ir draugelis. Nerasite, kad buvo dvaro Poetas. Ir dar
daug ko nerasite. Taigi, gerbiamasis Vyteni, apie purvinimą ar vis dėlto apie kai
kieno balinimą šnekama. Juk istorija tik faktai.

poetas gimsta vieną kartą per šimtą metų,beje kaip ir Salomėja Neris,kurią
irgi beje bando juodinti...

apie marcinkevičių ,granauską pasiskaitykit- Apie karalystę . Petrą Dirgėlą
kalbina Vilius Bartninkas.

Poeto Justino Marcinkevičiaus niekas neįstengs supurvinti.Jo doras gyvenimas ir
dora kūryba visada žavės ir įkvėps skaitytojus.

Kauzonas paseno ir pradėjo kurti muilo operą-malti tą patį per tą patį,taip,
kaip ir viskas daroma (malama) Lietuvos demokratinėje respublikoje. Malam 26 metus
biurokratinę demokratiją,o prisimala tik korupcija.Su tokia pasenusia kauzoniškų
investitorių biurokratiška technologija kitko ir neprimalsi.

As Gerbiama J. Marcinkeviciu pamaciau budama dar mokine.Jis buvo mokykloje skaite
eiles , o mes klauseme.Po to su lietuviu kalbos mokytoja aptareme.Buvome suzaveti.Nuo
tada iki siandien JIs man buvo ir yra Rasytojas L I E T U V O S !!!

Koks beviltiškas ir naivus komentaras. Ir kur jūs matote tą Kremlių, ar dar jis
jums vis tebesivaidena ?

Lietuvą Kremliui susigrąžinti jau net nei žaliųjų žmogeliukų nereikės,nes
straipsnis po straipsnio runkeliams , bet irgi tik ne cukriniams, ir po kurių seka
įstatymas uždrausti kritikuoti "teisinguosius" tuos , kurie tarnautų mums, nes mes
išrinkome savo atstovus , kad atstovautų mums, Tautai.Pasirodo , kad mes
išsirenkane ne atstovus nuo savęs , bet erodus sau ant sprando, kuriems jau net ir
spec. parduotuvių maža , kuriems jau reikia spec. "lesyklėlių", kurios
pamaitintų jau net milijardais ir jie nebaudžiami.Ir taip "step bei step"(žingsnis
po žingsnio)kaip sakė a.a. "Mokytojas",grįžtame atgal į Kremliaus glėbį , o po
to "podina" pasiūs vėl Įgarkų atstatinėti.Na , o prižiūrės vėl tie patys
"švarūs",kurie buvo išvežti "švarūs" ten buvo "švarūs" ir sugrąžę vėl
vadovauja "švarūs", tik galimai ir dalinai atsinaujinę, o kurie jau akivaizdžiai
buvo nešvarūs užsląptinti 75 metams.Tai kodėl ir už ką Tautai tokia dalia,
tokiu grubiu melu "įpirštas" nepriklausomybės atstatymas.

Speju; komentara skyrete ponui Linkevics,ane?

Ačiū likimui,kad teko išgirsti ,tenka skaityti ir džiaugtis ,kad mūsų Tauta
turi tokį didžiavyrį,tokį išminties galiūną ---Justiną Marcinkevičių.Tai
mūsų didysis literatūros klasikas. Ačiū ,gerb. V.Andriukaičiui
už tiesos ir gėrio žodžius.Ačiū už išleistą knygą.Ačiū,gerb.F.Kauzonui
už drąsą ir tiesą.

Pritariu autoriui ir Vyteniui.

Kai yra taip subtiliai mąstančių žmonių. Toks šiltas pokalbis. Ačiū
gerbiamiems F.Kauzonui ir V.Andriukaičiui. Man nesuprantama, iš kur mūsų laisvės
sąlygomis atsiranda tokių cinikų, nešvarios sielos žmonių, bandančių
drabstyti Poetą purvais. Justinas Marcinkevičius ir man - lyg savas žmogus. Saugau
jo 1964 m. knygelę su autografu mano Mamai, ji su Juo kalbėjosi, jis tuomet buvo
Šiauliuose, kur gyvenau vaikystėje. Taip ir įsivaizduoju Poetą - tokį gražų,
kaip nuotraukoje, pasirašinėjantį knygose. Kadangi esu šiaulietė, man skaudu ir
dėl Juliaus Janonio užbraukimo literatūros istorijoje. O juk tai buvo jaunutis
poetas, idealistas, pats puolęs po traukiniu...Vaikystėje man tai būdavo šiurpu
įsivaizduoti. Bet ir dabar, kai paskaitau kai kurių cinikų žurnalistų
straipsnius kai kuriuose portaluose, įsivaizduoju, ka savo cinizmu, chamiškumu jie
gali sutrumpinti gyvenimą ne vienam žmogui....

Poezija ir patrankos su šarvuočiais tarpusavy nedera.

....AČIŪ AUTORIUI,AČIŪ VYTENIUI...MANAU,KAD Į UŽSAKYTAS KNYGELES,TURIU OMENY
putinaites,kurių gal dėdė MASKVOJE...REIKĖTŲ ATSAKYTI DAINUOJAMOMIS
DAINOMIS,SKAITOMOMIS EILĖMIS.....

Ačiū ,gerb.Kauzonai ,kad Jūs YRA.Ačiū už puikų straipsni ir puikius
komentarus.O visiems susisukusiems laureatams ir minties galiūnam -patriotam
prisiminti V.Montvilos žodžius : Rankoje kryžius,o velnias širdy...

Manau turėtų būti bandoma ir Kudirkos himno atsisakyti. Labai jau tautiškas,
patriotinis, įkvepiantis. Gal pirmiausia ir apjuodinant autorių. Jį išbraukus iš
Lietuvos herojų tarpo, išmesti himną į šiukšlyną teliks tik formalumas.
Kitame Himne jau šlovinsime ne Lietuvą Tėvynę, o ES. Ne sūnūs, o belytes
būtybes. Ne Vienybę, o klusnumą. Ne tiesą, o politkorektiškumą. Ne didvyrių
žemę, o ES padalinį.

griauti, o ne kurti yra jų tikrasis pašaukimas, jų saldžiausia svajonė.
Atimk iš jų šią svajonę ir atimsi gyvenimo prasmę. Nes kitos jie neturi. Jiems,
kietakakčiams, nuolat reikia ne kilnaus tikslo, o taikinio. Kad ir kas būtų tas
taikinys. Svarbu, kad per jį iškeltum save, o visa kitą nustelbtum savo tamsa. Iš
šalies žvelgiant, Lietuvoje tvyro neapykanta, tarsi prikelta iš apkasų, iš iki
šiol juose tūnančių kietakakčių. Neapykanta viskam, kas jiems, praradusiems
laiko ir erdvės nuojautą, svetima, nesuvokiama, peržengia jų proto ir išprusimo
ribas. Amžina kova su vidaus ir išorės priešais – universali bolševizmo
filosofija, regis nustelbia bet kokius racionalumo, kūrybos, šviesos daigus ir jau
nuodija vos į gyvenimą įžengusią jaunąją kartą (a.a. Rolandas
Pavilionis, „Respublika“, 2005 m.).

Aciu !!!

Ačiū už balzamą sielai.