Dėl ko nerimauja V.Juozapaitis? (1)

2010 balandžio mėn. 14 d. 15:57:28 Perskaitė 1877

Viena populiariausių šalies muzikinio gyvenimo asmenybių operos solistas Vytautas Juozapaitis neslepia, kad jam tokiam tapti padėjo įvairūs televizijų muzikiniai projektai, kuriuose jis yra žiuri pirmininkas. Šiomis dienomis dainininkas rengia koncertus, skirtus savo kūrybinio darbo 20-mečiui. O juk pradžių pradžia buvo dar dešimčia metų anksčiau - populiariojoje “Dainų dainelėje”.

“Dainų dainelės” konkursas Lietuvos nacionalinės premijos laureatui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogui brangus dar ir dėl to, kad jame prasideda daugelio jaunų žmonių kelias į didžiąją muziką, o kliūčių ir barjerų šiame kelyje yra nemažai. “Kas, jeigu ne mes patys juos turime įveikti. Ne bėgti iš Lietuvos, bet imtis protingų žingsnių”, - įsitikinęs muzikas ir pedagogas.

Apie pradžią

Tuomet, kai prieš 30 metų, dar būdamas Radviliškio vidurinės mokyklos mokinys, Vytautas Juozapaitis stovėjo didžiulėje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje ir dalyvavo “Dainų dainelės” koncerte, nė nesvajojo, kad šis taps jam tiltu į ateitį.

“Man buvo vėjai galvoje, apie operą negalvojau, dainavau ir grojau tokiame vaikinų ansambliukyje. Apie tai, kad pirmiausia man teko pasirinkti staliaus specialybę, esu jau daugybę kartų pasakojęs”, - juokiasi maestro. Bet likimas panorėjo, kad jis įstotų į tuometę Valstybinę konservatoriją, ją baigtų, gautų operos solisto ir muzikos pedagogo diplomą, o pirmasis didelis jo solinis koncertas būtų su tuomečiu Jaunimo simfoniniu orkestru, kuriam vadovavo jaunas ir talentingas dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Kolektyvas po kiek laiko tapo Valstybiniu simfoniniu orkestru. Kai prakalbome apie likimą, Vytautas patvirtino, kad panašiai ir buvo, bet kad likimas būtų žmogui palankus, būtinos ir jo paties pastangos, dar, žinoma, nepamaišytų ir šiek tiek talento. “Kokia iš tiesų yra “Likimo galia”, suvokiau dainuodamas operoje “Likimo galia”, kuri nuo seno apgaubta pagarbios mistikos”, - prisiminė V.Juozapaitis.

Svetimų namų nereikia


V.Juozapaitis prisipažįsta, jis nėra be nuodėmės. Gražaus baritono savininko gyvenime taip pat yra buvę momentų, kai jis norėjo išvykti iš Lietuvos, nes turėjo pakvietimų dainuoti užsienio teatruose.

“Ištverdavau svetur tik kokį mėnesį arba tol, kol kurioje nors šalyje buvo statomas ir rodomas operos festivaliui skirtas spektaklis, - pasakoja solistas. - Vykdavome ten su žmona Egle ir jaunėle dukra Ieva dažniausiai vasarą. To laiko pakakdavo, kad pasiilgčiau Lietuvos. Supratau, kad savo gimtinės negalėčiau palikti niekada, nepaisydamas jokių krizinių situacijų, nesąmonių, kurios vyksta valdžioje, visiškai nesuprantamų aukštojo mokslo sistemos peripetijų, asmeninių nuoskaudų ir buvusių pažeminimų. Tokia jau, matyt, mūsų šeimos karma, kad esame iki kaulų smegenų Lietuvos patriotai. Tokį požiūrį į savo šalį bandau skiepyti ir savo studentams. Juk esame savo namuose ir svetimų namų mums nereikia. Patys turime būti aktyvesni ir kurti savo kultūrinę terpę, kurią norėtume matyti aplink save”.

Ėmėsi edukacinės veiklos


Pasak V.Juozapaičio, valdžios vyrai skurdina žmones ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. Mat mažėja finansavimas švietimo įstaigoms, vaikų muzikos mokykloms, o už mokslus Lietuvos muzikos akademijoje taip pat anaiptol ne kiekvienas studentas sugeba sumokėti. “Bijau, kad po dešimt ir daugiau metų jaunimas gali nebemokėti nei dainuoti, nei šokti, todėl ir ėmėmės privačios iniciatyvos įsteigti Vytauto Juozapaičio edukacinį kultūros ir meno centrą”, - sakė jis.

Šiame centre darbuojasi, galima sakyti, visa muzikali Juozapaičių šeima: žmona Eglė, Vilniaus kultūros rūmų vokalinio ansamblio “Eglė” vadovė, dukra Vaida ir žentas Arūnas Polionovas, sportinių šokių atlikėjas. Iniciatyvos tikslas - kultūrinė-muzikinė sklaidos misija, pagalba tiems, kurie nori išmokti taisyklingai dainuoti ar šokti, o gal pasitikrinti jėgas - verta ar ne bandyti tapti profesionaliais atlikėjais.

V.Juozapaitis įsitikinęs, kad televiziniai muzikiniai projektai paakino ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių norą dainuoti, šokti, galbūt prižadino neįgyvendintą jaunystės svajonę. O tai tikrai nėra blogai. Tačiau jis tvirtina, kad įkurdamas edukacinę savo vardo mokyklėlę jis jaučia ir didelę atsakomybę dėl to, kad žmonės gautų to, ko jiems trūko gyvenime: “Nekalbu apie tuos, kurie bet kokia kaina siekia patekti į televiziją, daugumai iš jų drąsos pakanka, pas mus ateina tie, kurie nedrįsta, bet svajoja išdrįsti atskleisti tai, kas jų sieloje kirba jau seniai”.

Figaro šen, Figaro ten

Dviejuose koncertuose, kurių vienas vyks rytoj Kauno filharmonijos salėje, o kitas - penktadienį Vilniaus kongresų rūmuose, dalyvaus G.Rinkevičiaus vadovaujamas Valstybinis simfoninis orkestras, su kuriuo, kaip jau minėjome, Vytautas ir pradėjo savo koncertinę veiklą.

Pats solistas pasirinko tokią programą, kuri perteiktų įvairius jo karjeros etapus. O pradėjo jis dainuoti Kauno muzikiniame teatre pastatytame miuzikle “Mano puikioji ledi”, LNOBT 1990 m. rudenį netikėtai jam pasiūlė sudėtingą Volframo vaidmenį Richardo Vagnerio operoje “Tanhoizeris”. Vėliau buvo ir populiarusis Donžuanas, ir Figaro, ir daugybė kitų vaidmenų.

Koncerte skambės ir populiarūs užsienio bei lietuvių kompozitorių šlageriai ir dainos, nes solistas puikiai žino, kad publikai reikia ne vien tik rimtos klasikinės muzikos. Beje, į koncertą Vilniuje V.Juozapaitis pakvietė ir pasaulyje garsų italų tenorą Marijų Melaninį, su kuriuo ne kartą yra dainavęs užsienio scenose.

Sigutė STONYTĖ, operos solistė:

Vytautas yra iš tų žmonių, kurie savyje turi viską: yra talentingas, turi gražų balsą, puikią išorę ir vidinę energiją, kuri traukia jo bendraminčius. Iš tiesų tai retai gyvenime, juo labiau meno pasaulyje, pasitaikantis atvejis, kad artistas būtų toks organiškas, atviras. Jo žinių troškimas, darbštumas, aktyvumas, noras būti tarp žmonių - labai geri bruožai. Man regis, ir jo studentams pasisekė, kad turi tokį pedagogą ir gali imti iš jo pavyzdį. Man, kaip scenos partnerei, su juo dirbti labai lengva, kaip paprastai būna su aukštą profesinį lygį pasiekusiais solistais. Vaidmeniui Vytautas atiduoda visą save, tai jaučiu scenoje, kai esu šalia.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net