Po pirmosios moksleivių dainų šventės surengimo praėjus 47 metams dabartinė valdžia nusprendė - Lietuvai sunkmečiu dainų nereikia ir siūlo Seimui atšaukti kitais metais turinčią įvykti Moksleivių dainų šventę simboliniu pavadinimu „Mūsų vardas Lietuva“.
Lietuvos ateitis
Moksleivių dainų šventės 2012 Dainų dienos meno vadovas Raimondas Katinas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ vis dar buvo šoko būsenos ir negalėjo patikėti, kad valdžia siekia atsisakyti kitų metų moksleivių dainų šventės. „Tai buvo absoliučiai netikėta, klaiku, nes pasiruošimo procesas vyko visais frontais. Praktiškai jau nuo lapkričio mėnesio paskirtas repertuaras, chorai dirba, o vasario mėnesį turėjo būti atrankos į šventę, nes norinčių yra daugiau, nei mes galime priimti“, - kalbėjo valdžios ketinimais nusivylęs pašnekovas.
Pats važinėjęs po Lietuvą, bendravęs su regionų vadovais ir aiškinęsis paskutinius niuansus, R.Katinas pabrėžė, kad suplanuotoje dainų šventėje turėjo skambėti net 10 naujų lietuvių kompozitorių parašytų kūrinių, šalia jų - dar 13 įvairiais stiliais atliekamų liaudies dainų. „Šventė vadinasi „Mūsų vardas Lietuva“... Tiek daug Lietuvos mes įdėjome, o dabar taip netikėtai ir klastingai... Jeigu jie tai planavo, galėjo kažkokį dialogą su mumis pradėti. O dabar kaip kirviu...“ - sielojosi už moksleivių šventę pasiryžęs kovoti meno vadovas.
Svarstydamas, kodėl tapytojų akiratyje atsidūrė būtent ši šventė, R.Katinas neslėpė, kad valdžios akimis dainų šventė - išmesti pinigai. Tad, siekdami be pinigų nepalikti savo draugų, giminių ir artimųjų, jie atšauks tradicinę vaikų šventę. „Juk jiems daug geriau pirkti visokius autobusėlius per viešuosius konkursus, nes tuomet ateina „atkatai“, o iš dainų šventės jokios materialinės naudos niekam nėra“, - piktinosi pašnekovas.
Dainų dienos meno vadovo teigimu, kai moksleiviai šventėje skanduoja „Lietuva“ - byra ašaros. Tai yra ta Lietuva, kurią dar galima parodyti pasauliui, tai yra dar neišvažiavęs mūsų jaunimas.
„O kas dabar tai pasakys tūkstančiams vaikų? Juk jų ruošiasi apie 60 tūkst. Jų noras dainuoti - beprotiškas, - piktinosi R.Katinas ir pažadėjo: - Jei neleidžia apie Lietuvą dainuoti estradoje, dainuosime prie Vyriausybės.“
Prieš įstatymą
Chorų sąjungos vadovas Vytautas Miškinis taip pat negalėjo patikėti valdžios ketinimais, nes toks elgesys prieštarauja įstatymui, saugančiam dainų šventes.
„Suprasčiau, jei apkarpytų biudžetą, tačiau visai atsisakyti? Aišku, juk kai kurie valdžioje neskiria dainų šventės nuo dainų dainelės“, - vis negalėdamas atsigauti po blogų naujienų atviravo garsaus choro „Ąžuoliukas“ vadovas.
Pašnekovas nevyniojo žodžių į vatą ir kalbėdamas apie ydingą mąstymą. Pasak jo, palietus mokytojų algas, jie iš karto triukšmą pakels, tad taupymo aukomis tapo Lietuvos ateitis - vaikai.
- Tiesa, jog dėl taupymo ki-ais metais moksleiviai neturės tradicinės dainų šventės? - „Vakaro žinios“ klausė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus.
- Jeigu Seimas priims tokį projektą, kuris yra priimtas Vyriausybėje, ministerija, gelbėdama mokinio krepšelio lėšas ir siekdama, kad būtų mažiau nubraukta nuo aukštojo mokslo, savo pavaldumo srityje mažins kai kurias programas, visai jų atsisakydama. Dainų šventė yra tarp tokių programų.
- Negaila, kad šitiek vaikų liks be šventės?
- Gaila, bet tokioje situacijoje turime rinktis mažiausiai skausmingus taupymus.
- Tačiau juk Dainų šventės yra saugomos įstatymo.
- Taip, bet pasižiūrėkite, kokioje situacijoje yra Lietuva ir mūsų viešieji finansai. Mokytojų atlyginimų sąskaita dainų švenčių mes neorganizuosime.
Po pirmosios moksleivių dainų šventės surengimo praėjus 47 metams dabartinė valdžia nusprendė - Lietuvai sunkmečiu dainų nereikia ir siūlo Seimui atšaukti kitais metais turinčią įvykti Moksleivių dainų šventę simboliniu pavadinimu „Mūsų vardas Lietuva“.
Lietuvos ateitis
Moksleivių dainų šventės 2012 Dainų dienos meno vadovas Raimondas Katinas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ vis dar buvo šoko būsenos ir negalėjo patikėti, kad valdžia siekia atsisakyti kitų metų moksleivių dainų šventės. „Tai buvo absoliučiai netikėta, klaiku, nes pasiruošimo procesas vyko visais frontais. Praktiškai jau nuo lapkričio mėnesio paskirtas repertuaras, chorai dirba, o vasario mėnesį turėjo būti atrankos į šventę, nes norinčių yra daugiau, nei mes galime priimti“, - kalbėjo valdžios ketinimais nusivylęs pašnekovas.
Pats važinėjęs po Lietuvą, bendravęs su regionų vadovais ir aiškinęsis paskutinius niuansus, R.Katinas pabrėžė, kad suplanuotoje dainų šventėje turėjo skambėti net 10 naujų lietuvių kompozitorių parašytų kūrinių, šalia jų - dar 13 įvairiais stiliais atliekamų liaudies dainų. „Šventė vadinasi „Mūsų vardas Lietuva“... Tiek daug Lietuvos mes įdėjome, o dabar taip netikėtai ir klastingai... Jeigu jie tai planavo, galėjo kažkokį dialogą su mumis pradėti. O dabar kaip kirviu...“ - sielojosi už moksleivių šventę pasiryžęs kovoti meno vadovas.
Svarstydamas, kodėl tapytojų akiratyje atsidūrė būtent ši šventė, R.Katinas neslėpė, kad valdžios akimis dainų šventė - išmesti pinigai. Tad, siekdami be pinigų nepalikti savo draugų, giminių ir artimųjų, jie atšauks tradicinę vaikų šventę. „Juk jiems daug geriau pirkti visokius autobusėlius per viešuosius konkursus, nes tuomet ateina „atkatai“, o iš dainų šventės jokios materialinės naudos niekam nėra“, - piktinosi pašnekovas.
Dainų dienos meno vadovo teigimu, kai moksleiviai šventėje skanduoja „Lietuva“ - byra ašaros. Tai yra ta Lietuva, kurią dar galima parodyti pasauliui, tai yra dar neišvažiavęs mūsų jaunimas.
„O kas dabar tai pasakys tūkstančiams vaikų? Juk jų ruošiasi apie 60 tūkst. Jų noras dainuoti - beprotiškas, - piktinosi R.Katinas ir pažadėjo: - Jei neleidžia apie Lietuvą dainuoti estradoje, dainuosime prie Vyriausybės.“
Prieš įstatymą
Chorų sąjungos vadovas Vytautas Miškinis taip pat negalėjo patikėti valdžios ketinimais, nes toks elgesys prieštarauja įstatymui, saugančiam dainų šventes.
„Suprasčiau, jei apkarpytų biudžetą, tačiau visai atsisakyti? Aišku, juk kai kurie valdžioje neskiria dainų šventės nuo dainų dainelės“, - vis negalėdamas atsigauti po blogų naujienų atviravo garsaus choro „Ąžuoliukas“ vadovas.
Pašnekovas nevyniojo žodžių į vatą ir kalbėdamas apie ydingą mąstymą. Pasak jo, palietus mokytojų algas, jie iš karto triukšmą pakels, tad taupymo aukomis tapo Lietuvos ateitis - vaikai.
- Tiesa, jog dėl taupymo ki-ais metais moksleiviai neturės tradicinės dainų šventės? - „Vakaro žinios“ klausė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus.
- Jeigu Seimas priims tokį projektą, kuris yra priimtas Vyriausybėje, ministerija, gelbėdama mokinio krepšelio lėšas ir siekdama, kad būtų mažiau nubraukta nuo aukštojo mokslo, savo pavaldumo srityje mažins kai kurias programas, visai jų atsisakydama. Dainų šventė yra tarp tokių programų.
- Negaila, kad šitiek vaikų liks be šventės?
- Gaila, bet tokioje situacijoje turime rinktis mažiausiai skausmingus taupymus.
- Tačiau juk Dainų šventės yra saugomos įstatymo.
- Taip, bet pasižiūrėkite, kokioje situacijoje yra Lietuva ir mūsų viešieji finansai. Mokytojų atlyginimų sąskaita dainų švenčių mes neorganizuosime.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
