4 nuotr.Po daugiau kaip metus vykusios rekonstrukcijos vakar vilniečiams ir miesto svečiams vartus atvėrė Bernardinų sodas - pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnios ir Bernardinų vienuolyno, įsikūręs parkas, vilniečių iki šiol vadintas Sereikiškių parku. Bernardinų sodas lankytojams bus atviras kasdien nuo 7 iki 22 val.
Minias svečių parkas pasitiko labai pasikeitęs - pagražėjęs ir tapęs puikia laisvalaikio praleidimo vieta visai šeimai. Naujai atgijusiame ir atgavusiame savo istorinį pavadinimą parke sukurta autentiška XIX a. aplinka. Parkas Bernardinų sodu vadinamas buvo nuo XV a. pabaigos iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Pasak istorinių šaltinių, dabartinė Sereikiškių parko teritorija buvo išpuoselėta jau karalienės Bonos laikais. Nuo 1799 iki 1919 m. dabartinio parko vietoje buvo įkurtas Botanikos sodas - vienas iš pirmųjų viešųjų parkų Rytų Europoje.
Parke, šalia Bernardinų vienuolyno, įrengta pati seniausia Vilniuje vandens tiekimo stotis ir geriamojo vandens laboratorija. Po Antrojo pasaulinio karo laboratorija buvo rekonstruota, parkas pavadintas Jaunimo sodu. Vėliau jam buvo suteiktas Sereikiškių parko pavadinimas.
Po žeme - praeitis
Daugelį metų Sereikiškių parkas buvo mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų ir vaikų žaidimų vieta, tiesa, pastaruoju metu - labai apleista.
2012 m. pavasarį 9 ha plotą užimantį parką nuspręsta rekonstruoti. Darbai kainavo apie 19 mln. litų, iš jų 10 mln. skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Jie buvo patikėti bendrovei „LitCon“.
Parko atidarymo data buvo ne kartą keičiama. Planus atidaryti parką pavasarį arba liepos pradžioje, Lietuvai pradedant pirmininkavimą Europos Sąjungai, teko pakoreguoti dėl netikėtų archeologinių radinių - beveik pusmečiui darbus teko stabdyti po to, kai parke buvo atkastas anksčiau archeologams nežinotas Vilniaus miesto kvartalas. Čia buvo rasta miesto gynybinės ir vėlesnių sienų likučiai.
Negana to, po tyrimų paaiškėjo, kad parke numatyta takų danga netinkama lietuviškai žiemai.
Dabar Bernardinų parko takai užpilti specialia pilko granito skalda, kuri pralaidi vandeniui, tad ant takų lietingu oru netelkšos balos, naujai išvedžiotos komunikacijos. Parke įrengta išskirtinė apšvietimo sistema - naujais šviestuvais ir prožektoriais bus apšviesti ne tik takai, bet ir medžiai bei krūmynai. Todėl vakare Sereikiškės atrodys ne mažiau įspūdingai nei saulėtą dieną.
Fontanai ir šoka, ir plaukia
Po rekonstrukcijos Bernardinų sodas atgavo autentišką XIX a. pabaigos dvasią ir bruožus: atvirų ir uždarų erdvių sistemą su saulėtomis pievomis ir gėlynais. Ypač ryškiai pasikeitė centrinė Bernardinų sodo dalis, kurioje iki rekonstrukcijos buvo tik pievutė ir keletas suolų. Dabar čia įrengtas centrinis sodo fontanas, kardinaliai pakeistas ir aplinkinės erdvės suplanavimas.
Centrinio parko fontano vanduo liesis pagal muzikos ritmus. Aplink didįjį fontaną įrengtas rožynas. Tiesa, juo vilniečiai iš tikrųjų pasidžiaugti galės tik kitą sezoną - rožių žydėjimo metas jau pasibaigęs.
Iš viso parke bus 4 fontanai. Vienas iš fontanų plūduriuos atkurtame centriniame parko tvenkinyje.
Pramogos visiems
Oficialus Bernardinų sodo atidarymas bene daugiausia džiaugsmo suteikė vaikams. Jie ne tik grožėjosi fontanais, bet ir užplūdo čia jiems įrengtas žaidimų aikšteles. Dabar jų čia yra net dvi - 3-6 metų ir 6-12 metų vaikams. Negana to, žaidimų aikštelių erdvė gerokai išsiplėtė, jos aptvertos, tad tėveliai galės rečiau dairytis į savo atžalas. Aikštelėse įrengtos smėlio dėžės, sūpynės ir laipynės, paklota speciali minkštoji danga, kad net ir nukritę mažieji skaudžiai neužsigautų.
Keliose pievelėse vilniečiai galės rengti iškylas, šachmatų mėgėjams pastatyti specialūs stalai su šachmatų lentomis. Parke įrengta ir speciali didžiųjų šachmatų aikštelė ir dar viena, skirta žaisti petankę - Paryžiaus parkuose jau daugelį metų ypač populiarų žaidimą.
Nauja pasivaikščiojimo takų danga kur kas smulkesnė ir lygesnė, tad ji gerokai patogesnė šeimoms, į parką išsiruošusioms su vaikiškais vežimėliais, taip pat vaikams ant triratukų, dviračių ar paspirtukų. Ateityje dalis takų bus skirta dviratininkams, atsiras ir specialūs dviračių stovai.
Negana to, parko lankytojams nebereikės vargti ieškant vietos prisėsti, mat vietoj buvusių 200 parke įrengiama daugiau kaip 300 trijų tipų suoliukų.
Atnaujintame sode - augalų gausa
Ypač daug darbo buvo įdėta kuriant parko želdinius - gėlynus, krūmynus.
Šalia pagrindinio įėjimo į parką, prie tvoros, skiriančios jį nuo čia veikiančio teniso aikštyno, įsikūrė botanikos parkas - čia pasodinti botaninės Sereikiškių parko dalies augalai. Atskirose botanikos parko dalyse augs šešių šeimų augalai, prie jų įrengtos kortelės, kuriose parko lankytojai gali rasti visą informaciją apie augalus. Botanikos sode įrengtas ir nedidelis baseinėlis, kuriame įkurdinta vandens augalų kolekcija.
Iš viso parke pasodinta apie 130 naujų medžių, beveik 6 tūkst. įvairių krūmų, apie 39 tūkst. daugiamečių gėlių ir daugiau kaip 600 kvadratinių metrų įvairių vienmečių gėlių. Parke taip pat bus galima rasti beveik 160 kalninių pušaičių, beveik 400 įvairiausių rožių.
Želdiniai pasodinti taip, kad džiugintų parko lankytojus nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o tikrąjį savo grožį ir spalvų įvairovę jie atskleis ateinančiais metais.
Ąžuolą, kaip ilgaamžiškumo simbolį, parkui padovanojo ir pagrindinius darbus čia atlikusi bendrovė „LitCon“.
Preliminariais skaičiavimais, atnaujinto Sereikiškių parko želdinių priežiūra, apsauga, laistymas, sodinimas, atsodinimas ir pan. sostinei kainuos apie 500 tūkst. litų per metus.
Linas PILIPONIS, UAB „LitCon“ generalinis direktorius:
Šis projektas mūsų bendrovei buvo ir labai reikšmingas, ir sudėtingas, ir įdomus. Juk parkas - gyvas organizmas, tad ir vykdant projektą, atsižvelgiant į aplinkybes, kažkas nuolat kito - tai želdinių išsidėstymas, tai takų planas. Sakyčiau, tai gerokai sudėtingiau nei tiesiog statybinis objektas ir gerokai įdomiau, ypač matant, kaip rezultatas kasdien po truputį ryškėja. Tai, kas buvo vadinama Sereikiškių parku, iš esmės nebuvo parkas.
Dirbant netrūko visokių trukdžių ir įtampos. Kai parko teritorijoje atkasėme anksčiau archeologams nežinotą Vilniaus miesto kvartalą, tiesą sakant, pagalvojau: na va, dabar jau darbai stos ilgam. Laimė, taip neįvyko, ir šiandien mes galime didžiuotis galėję prisidėti prie šio reikšmingo Vilniaus miestui ir jo gyventojams projekto įgyvendinimo. Parkas tapo ne tik gražus ir jaukus - čia galima smagiai praleisti laiką, pasivaikščioti su šeima, pažinti gamtos įvairovę. Tikimės, kad šis parkas savo modernumu ir grožiu galės lygiuotis į gražiausius Europos parkus.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
