respublika.lt

Be rankų, užtat gaubiama legendų (3)

2019 gegužės mėn. 27 d. 15:59:36
Milda KUNSKAITĖ

Šiandien - tai viena žinomiausių skulptūrų visame pasaulyje: dvimetrinė moters figūra apnuogintu torsu, kurios klubus ir kojas dengia smunkantis drabužis. Manoma, kad tai yra senovės graikų meilės deivės Afroditės atvaizdas, bet paprastai ji yra vadinama romėnišku Veneros vardu. Skulptūra yra be rankų, ir būtent dėl šios detalės Venera, 1820 m. balandžio 8 dieną rasta Graikijos Milo saloje, tapo tikra legenda.

 

Radinio istorija

Jei kalbėsime visiškai tiksliai, net skulptūros atradimo data (1820 m. balandžio 8 d.) kelia abejonių, bet būtent ji yra visuotinai priimta. Tyrinėtojai mano, kad būtent tą dieną valstietis Jorgas Kentrotas iš Milo kapstėsi senovininio miesto griuvėsiuose ir atkasė į dvi dalis perskeltą Veneros statulą. Vokiečių kilmės amerikietis mokslininkas Polas Karusas (Paul Carus) manė, kad epochos atradimą 1820 m. vasarį padarė Jorgas Botonis su sūnumi Antoniju, kasinėję senovės teatro griuvėsius. Tiesa, gali būti, kad P.Karusas (jis gyveno XIX a. antrojoje pusėje) pernelyg pasitikėjo vėlesniais liudijimais. Australijos istoriko Edvardo Diuikerio (Edward Duyker) nuomone statulą rado toks Teodoras Kentrotas. E.Diuikeris remiasi archyvuose esančiu Prancūzijos konsulo Mile Luji Bresto (Louis Brest) laišku, tiesa, parašytu po įvykių praėjus 40 metų. Tiesa, Jorgas šioje versijoje irgi yra minimas: tai Teodoro sūnus, kuris vėliau reikalavo iš prancūzų konsulo apdovanojimo už radinį.

Papildomos detalės

Tiesa, esama aplinkybių, kurių tikrumu šiandien neabejojama. Pavyzdžiui, valstiečių kasinėjimų liudytojas buvo prancūzų jūreivis iš laivo „Estafette“ Olivjė Vutjė (Olivier Voutier), kuris iškart suprato, kad statula yra kuo tikriausias šedevras ir apie radinį pranešė savo kapitonui. Šis parašė Prancūzijos generaliniam konsului Smirnoje, į susirašinėjimą įsitraukė dar ir Luji Brestas. Galų gale visas šis reikalas pasiekė Prancūzijos ambasadoriaus Stambule Šarlio Fransua de Rifardo (Charles Francois de Riffardeau) ausis ir šis nutarė, kad Venerą vis dėlto reikia nupirkti. Gegužės pabaigoje jos pirkti buvo nusiųstas tas pats „Estafette“. Tiesa, kai laivas atvyko į Milą, paaiškėjo, kad turkai viską jau nusprendė be prancūzų ir net pakrovė statulą į laivą, ketindami ją gabenti į Stambulą. Su svarbia misija išsiųstam ambasados sekretoriui prireikė diplomatinio talento: jis dvi dienas įkalbinėjo turkus atiduoti jam statulą, ir, kad ir kaip būtų keista, įkalbėjo: Venera atsidūrė prancūzų laive. „Estafette“ plaukiojo Viduržemio jūra dar kelis mėnesius, paskui Venerą priglaudė ambasadorius Š.de Rifardo, kuris kaip tik grįžo į tėvynę. Buvęs ambasadorius pakeliui dar užsuko į Milą ir paėmė keletą likusių statulos nuolaužų. Tik vasarį vertingoji statula atsidūrė Paryžiuje, Š.de Rifardo ją padovanojo Liudvikui XVIII, o karalius perdavė ją į Luvro kolekciją. 

Kur dingo Veneros rankos?

Oficialiai manoma, kad Milo žemėje rastoji statula iš pat pradžių buvo be rankų. Tas pats E.Diuikeris mini Veneros kairės rankos fragmentus, tarp jų plaštaką su obuoliu, dėl to kai kurie tyrinėtojai teigia, kad taip Venera buvo pavaizduota vykstant Pario teismui. Kokius „marmurinius fragmentus“ iš Milo pasiėmė Š.de Rifardo, nėra žinoma.

Beje, kuo mažiau duomenų, tuo daugiau spėlionių. Rekonstrukcijose deivė virsta verpėja: į rankas jai įduodamas veidrodis arba šalia jos pastatomas karo dievas Marsas (arba Arėjas, kadangi tai Senovės Graikijos personažai); teigiama, kad tai galėjo būti porinė skulptūra. Kai kas apskritai mano, kad tai ne Venera, o pergalės deivė Nikė. Suprantama, romantiškiausia versija yra ta, kad Veneros rankas netyčia nudaužė prancūzų jūreiviai per susistumdymą su turkais Milo uoste. Deja, jokie dokumentai to nepatvirtina. Pirmą kartą apie tai sužinota 1874 m. iš prancūzų laivo leitenanto pasakojimo. Bet Mile vykstant kovai dėl Veneros tas laivas buvo Juodojoje jūroje.

Kelias į šlovę

Reikia pasakyti, kad Milo Venera buvo rasta labai laiku. 1815 m. buvo nuverstas Napoleonas Bonapartas ir Prancūzijai teko grąžinti daug jo per užkariavimus pasigrobtų vertybių. Pavyzdžiui, į Italiją grįžo Medičių Venera, tuo metu laikyta geriausiu Senovės Graikijos skulptūrų pavyzdžiu. Prancūzai sunkiai pergyveno šią netektį. Ir staiga likimas jūreivių ir diplomatų rankomis padovanojo Prancūzijai naują ir visiškai savą Venerą. Buvo išvystyta tikra statulos iš Milo reklamos kampanija, kuri, suprantama, negalėjo neduoti vaisių. Jau XIX a. pabaigoje prancūziška statula užtemdė savo „seserį“ iš Uficių galerijos. Nieko nepakeitė nė O.Renuaro kritika. Vos patekusi į Prancūziją, Venera iškart apaugo mitais. Dėl to pasistengė visi prisidėjusieji prie jos atradimo, kiekvienas iš jų, aišku, išpūsdamas savo nuopelnus. Palyginti objektyviai yra parašyti karininko Diumono d’Jurvilio (Dumont d‘Urville), kuris buvo vienas iš pirmųjų statulos tyrinėtojų, prisiminimai, bet juose nėra daugelio statulos radimo aplinkybių detalių.

Iš pradžių Milo Venera buvo laikoma skulptoriaus Praksitelio darbu ir priskiriama klasikinei epochai (480-323 m.pr. m.e.). Statula buvo rasta lyg ir su postamentu, ant kurio buvo iškaltas tikrojo autoriaus Agesandro (ar Aleksandro), iš Antiochijos, kuris dirbo 130-100 m.pr.m.e., vardas. Beje, tas postamentas dingo, regis, gabenant statulą į Prancūziją.

Milo Venera daug iškentėjo. Ji galėjo žūti Paryžiaus komunos laikais 1871 m., kai visuomeniniai pastatai pleškėjo vienas po kito. Statula tada buvo slepiama policijos prefektūros, kuri sudegė, rūsyje. Bet Venera išliko. 1939 m. ji kartu su kitais Luvro lobiais buvo išvežta iš Paryžiaus ir visą karo metą buvo slepiama Valanso pilyje. Dabar ji užima garbingą, specialiai jai įrengtą, vietą Luvre, traukdama minias lankytojų


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRAŽUDĖ: Pakistano šiaurės vakaruose susisprogdinusi mirtininkė pražudė šešis žmones.
  • SKENDUOLIAI: šeštadienio vakarą Šiaulių ir Raseinių rajonuose esančiuose tvenkiniuose rasti du skenduoliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+27 +29 C

 +21 +22 C

 

 +18 +20 C

+14 +16 C

 +16 +18 C

 

 +13 +15 C

2 m/s

 3-4 m/s

 

 4-5 m/s

 

USD - 1.1226 PLN - 4.2571
RUB - 70.7370 CHF - 1.1033
GBP - 0.8963 NOK - 9.6138
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis