Barbora Radvilaitė - karalienė keturiems mėnesiamsnuotraukos

2014 birželio mėn. 02 d. 08:19:05 Perskaitė 4649

Jei reikėtų išrinkti Lietuvos istorijos moterį, kurios gyvenimas labiausiai apipintas legendų, be konkurencijos laimėtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė Barbora Radvilaitė. Nors jos gyvenimas truko vos trisdešimt metų, jai pavyko pasižymėti istorijoje. Mitai sklando ne tik apie didikės gyvenimą, bet ir apie jos mirtį, o jos meilės istorija su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu dažnai vadinama lietuviškąja Romeo ir Džuljeta.

Santuoka iš meilės

Vargu ar šiandien kalbėtume apie Barborą Radvilaitę, jei ne jos meilės istorija su Žygimantu Augustu. Žinoma, kad juodu dar vaikystėje kartu žaisdavo ir gerai sutardavo, turėjo daug panašių pomėgių - abu buvo pamišę dėl medžioklės, žirgų, šunų. Žygimantas Augustas į Vilnių atvažiuodavo su tėvais, dalyvaudavo šventėse, į kurias buvo kviečiama visa Lietuvos diduomenė, tarp jų - ir Jurgis Radvila, Barboros Radvilaitės tėtis, su šeima.

Lemtingas Barboros ir Žygimanto Augusto susitikimas įvyko 1544-aisiais, kai jis, Krokuvoje palikęs savo pirmąją žmoną Elžbietą Austrijietę, į Lietuvą atvyko jau kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. Barbora tuo metu buvo našlė - 1542 m. mirė jos pirmasis vyras. Ir nors amžininkai jai prikaišiojo, vadino paleistuve dėl meilės ryšių su Žygimantu Augustu dar prieš santuoką, visi tarsi pamiršo, kad, įsiliepsnojus jųdviejų meilei, karalius dar buvo vedęs. Tai jis buvo neištikimas žmonai, bet anuomet karalius buvo šventas ir kaip vyras nekritikuotinas asmuo. Žygimanto Augusto pirmoji žmona į Vilnių atvyko kiek vėliau. Ji buvo panašaus amžiaus, bet labai silpnos sveikatos. Nepaisydamas romano su Barbora, Žygimantas Augustas žmonai rodė labai didelį dėmesį ir meilę, galbūt norėdamas užmaskuoti savo ryšį su Barbora. Nors aplinkiniai šnabždėjosi, valdovas galėjo sau tai leisti.

1545 m. Elžbieta mirė, o po dvejų metų Žygimantas Augustas slapta vedė Barborą. Tai buvo retas atvejis istorijoje - didikų santuoka, sudaryta iš meilės, o ne dėl naudos šaliai. Maža to, ši santuoka buvo nenaudinga nei Žygimantui Augustui, nei Lietuvai, nei Lenkijai, todėl kunigaikščio mama - karalienė Bona Sforca - jai prieštaravo, bandė sūnų atkalbėti, prašė išsiskirti, už tai net siūlė 100 tūkst. auksinų. Nors Barbora buvo didikė, neatsinešė nei turtų, nei žemės, neturėjo jokių diplomatinių ryšių su užsieniu. Negana to, santuoka su Barbora vos nesukėlė pilietinio karo - ji supriešino bajorijos visuomenę tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje: kilo didžiulė opozicija. Tačiau niekas neužgesino tarp Žygimanto ir Barboros įsiliepsnojusios meilės.

Ir graži, ir protinga


Anot istorikų, Barbora buvo labai patraukli jauna moteris, mokėjo savo grožį pabrėžti kosmetika, drabužiais, aksesuarais. Ji buvo išranki diduomenės dama, labai puiki vartotoja. Visi daiktai, kuriuos įsigydavo, buvo aukščiausios kokybės. Išlikusiuose laiškuose net rasta, kaip ji prašo mamos atsiųsti kosmetinės pudros, italų gydytojas specialiai Barborai ruošdavo įvairių parfumerijos preparatų.

Tai, kad Barbora daug dėmesio skyrė savo išvaizdai, anaiptol nereiškė, kad ji buvo paviršutiniška. Nebuvo ir arogantiška, itin dėmesingai rūpinosi savo gimine. Net labai sunkiai sirgdama ir supratusi, kad greitai mirs, nesustabdė savo karūnavimo, kad būtų išlaikyta Radvilų giminės garbė. Kiek galėdama rėmė palankius asmenis, savo klientus. Nebuvo abejinga kitų prašymams, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo geidžiama patronė.

Mitais apipinta mirtis

Apie Barboros mirtį sklando ne viena legenda. Jos ligos kančios prasidėjo 1550 m. Iš pradžių manyta, kad jai skrandžio opa. Tačiau buvo ir kita versija - karalienės Bonos nuodai.

Dabar jau patvirtina, kad jos mirtis nebuvo susijusi su sąmokslu. Nors iš pradžių buvo manoma, kad Barbora mirė nuo sifilio, ištyrus jos palaikus, paaiškėjo, kad ji sirgo vėžiu. Gandus, kad buvo nunuodyta, eskalavo pats Žygimantas Augustas. Žinodamas, kad jo motina ne kartą taikė nuodijimo metodą, bandė žmoną visaip apsaugoti. Yra išlikę laiškų, kuriuose jis, išvykdamas į užsienį, prašo svainio Radvilos Rudojo, kad saugotų ir globotų Barborą, kad jai nieko neduotų gerti iš taurių, tik iš peršviečiamų stiklinių, idant niekas neįpiltų nuodų, kad stiklinę paduotų tik pati patikimiausia tarnaitė. Toks perdėtas rūpestis ir skatino gandus.

Barborai mirus, Žygimantas Augustas žmonos papuošalus ir drabužius saugojo, liepė sienas išmušti juodu audeklu ir ilgai gedėjo. Kadangi palikuonių neturėjo, po mirties viską paveldėjo Žygimanto sesuo. Barbora buvo palaidota su sidabrine paauksuota karūna, sidabriniu skeptru, auksiniu obuoliu su kryžiumi, ilga auksine grandine ant kaklo ir trimis auksiniais žiedais; vienas iš jų buvo su dviem deimantais, kitas paprastesnis, o trečias, Žygimanto Augusto dovanotas, buvo auksinis, puošnus, inkrustuotas juodu emaliu, su briliantu, smaragdu ir žirnio didumo rubinu.

VERTA PAMATYTI

Barboros Radvilaitės portretą galima pamatyti Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Ten pat eksponuojamas jos biustas - vienas iš paskutinių Stanislovo Kuzmos kūrinių iš baltojo Graikijos marmuro.

1931 m. Vilniaus katedros požemiuose tyrinėtojai rado Barboros Radvilaitės palaikus. Dabar juos gali aplankyti kiekvienas turistas.

1979 m. Vilniaus Vokiečių g. pastatyta dekoratyvinė skulptūra "Barbora" - paminklas Barborai Radvilaitei (skulpt. Vladas Vildžiūnas). Ją taip pat galima pamatyti ir Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sode.

1989 m. Barboros Radvilaitės vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvė, besiribojanti su Pilies ir Maironio gatvėmis.

2000 m. gruodžio 20 d. buvo įsteigti apdovanojimai Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliais. Barboros Radvilaitės medaliu pagerbiamos labiausiai Vilniui nusipelniusios moterys.

FAKTAI


Barbora Radvilaitė gimė 1522 m., mirė 1551 m. Ji palaidota Katedros Šv.Kazimiero koplyčioje.

Buvo ištekėjusi du kartus, pirmasis vyras - Stanislovas Goštautas, antrasis - Žygimantas Augustas. Jųdviejų slaptos vestuvės įvyko 1547 m.

1550 m. gruodžio 9 d. Gnezno arkivyskupas Barboros galvą vainikavo karūna.

Barbora mokėjo lotynų ir italų kalbas, žaidė šachmatais, puikiai šoko.

Pagal atliktus jos griaučių tyrimus, manoma, kad ji buvo gero, harmoningo sudėjimo, aukšta (ūgis didesnis už vidutinį - 1,62 m).

Talkino istorikė Raimonda Ragauskienęė, kalbino - Agnė Vaitasiūtė-Keizikienė





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net