respublika.lt

Atskleistos Kopgalio paslaptys perrašo istorijąnuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 13 d. 06:50:08
Darius ČIUŽAUSKAS

Uostamiesčio Smiltynėje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, atliekami archeologiniai tyrimai privertė iš naujo pažvelgti į pačioje Kuršių nerijos pabaigoje esančią teritoriją. Netikėtus radinius aptikę mokslininkai tikina, kad jie paneigia iki šiol gyvavusią teoriją, jog Kopgalis yra geologiškai jauniausia Lietuvos dalis.

 

Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, archeologiniai tyrinėjimai vyksta nuo 2012 metų. Pasak jiems vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalyje aptikti archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus labai intriguojančiais.

„Akmens amžiaus radiniai pradeda griauti tradicinę nuomonę apie tai, jog Kopgalis yra geologiškai pats jauniausias Lietuvos žemės kampelis, atsiradęs gana vėlai - XVII-XVIII a. Akivaizdu, kad žmonės čia gyveno daug seniau, maždaug prieš 5000 metų“, - teigia dr. Klaidas Perminas.

Kasinėjant rasti neolito laikotarpiu (III-II tūkst. pr.m.e.) datuojami titnaginiai dirbiniai - gremžtukas, rėžtukas, grandukas, skaldytiniai, retušuotos (užaštrintos labai smulkiais ašmenimis) nuoskalos. Jie pagaminti iš atvežtinės žaliavos. Neolito pabaigoje Kopgalyje gyveno pamarių kultūros žmonės, kurie žvejojo, rinko mainymui naudotus gintarus ir gaudė ruonius, teikusius kailį, mėsą, taukus.

Šių metų atradimas yra dar įspūdingesnis. Anot dr. K.Permino, rastas kaplys-vedega yra tipiškas neolito laikotarpio gludinto akmens darbo įrankis. Šią kirvuko pentį klaipėdiečiams archeologams padėjo identifikuoti neolito laikotarpio žinovas archeologas Algirdas Girininkas. Radinių būklė ir radimo vietos nerodo, kad jie būtų išplauti Kuršių marių ar Baltijos jūros.

„Kartu su kitais titnagais kirvukas rodo, kad tai nėra atsitiktinis radinys. Jis čia buvo naudotas. Nėra pamestas ar kitu keliu į šią vietą patekęs. Čia žmonės gyveno akmens amžiuje ir naudojo įrankius. Tai rodo, kad čia buvo akmens amžiaus gyvenvietė“, - neabejojo dr. K.Perminas.

Mokslininkų teigimu, Kuršių nerija formavosi ant morenų, kurios apaugdavo iš Baltijos jūros suneštu smėliu. Pamažu atskiros salos susijungdavo. Neva ir dabar Kuršių nerijos pusiasalis nestovi vietoje, stumiasi į rytus.

„Spėjama, kad jūros dugne taip pat aptikti akmens amžiaus žmonių veiklos įrodymai. Klaipėdos povandeniniai archeologai dirba 25-30 metrų gylyje, kur jūroje yra buvę krantai. Tai čia tam tikrą laiką buvo sausuma. Pasirodo, neolito laikotarpiu čia tikrai gyveno žmonės“, - sakė profesorius A.Girininkas.

Kopgalyje aptiktas ir XVIII-XIX a. sandūros kultūrinis sluoksnis su buitinės keramikos, vyno butelių, molinių pypkių duženomis ir net valgomosios austrės kriaukle.

Kopgalio kaimas atsirado XIX a. pirmojoje pusėje. 1820 metais čia jau buvo penkios sodybos. Nuo 1840 metų Kopgalis rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti kaip kaimas. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jame stovėjo apie 25 pastatai (gyvenamieji ir ūkiniai). Po karo Kopgalio kaimo teritorijoje dislokuotas karinis dalinys, ši vieta civiliams tapo uždara griežto režimo pasienio zona, o pastatai buvo nugriauti. 1978 m. Smiltynė ir Kopgalis pavadinti vienu - Smiltynės - vardu.

Iki nūdienos iš Kopgalio kaimo liko kapinaitės, takų tinklas, po žeme esantys pastatų pamatai, išvešėjusios alyvos ir stambūs medžiai, kadaise puošę kaimo sodybas bei atlikę praktinę funkciją - tarnavę kaip sklypų riboženkliai.

Dr. K.Permino teigimu, jau ištirtas 162 kvadratinių metrų plotas, nustatytos aštuonios senųjų pastatų (trijų gyvenamųjų ir penkių ūkinių) vietos ir jų tipai. Dauguma radinių yra XIX-XX a. pirmosios pusės. Juos sąlyginai galima suskirstyti į keletą grupių: keramika, daiktai susiję su žvejyba, darbo įrankiais ir karyba, prabangos daiktai. Pastarieji rodo, kad Kopgalyje gyveno ne tik skurdžiai, kaip dažnai apibūdinami to meto žvejai.

„Radiniai puikiai iliustruoja svarbius socialinius kaimo pokyčius. XIX-XX a. sankirtoje Kopgalio kaimas iš žvejų ir uosto darbininkų kaimelio virto populiaria kurortine gyvenviete, kurioje pastatytas viešbutis“, - tikina mokslininkas.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, Kopgalio kaimą planuojama atkurti. Muziejui labai trūksta patalpų renginiams organizuoti, didiesiems eksponatams pristatyti. Atkurtos kaimo sodybos tarnautų ir rekreacijai - jose būtų įrengti apartamentai Delfinų terapijos centro lankytojams.

Viešai savo radiniais pasidžiaugę Klaipėdos archeologai sulaukė ir abejonių. Kai kurie mokslininkai pareiškė, jog akmens amžiaus gyvenvietės Kopgalyje negalėjo būti, nes tuo metu šioje vietoje buvo Baltijos jūra, o dirbiniai iš titnago į šią teritoriją atgabenti palyginti neseniai, XIX amžiuje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKOLA: kylančios ekonomikos valstybių skola antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 1 trln. dolerių, iki 71 trln. dolerių, daugiausia dėl didėjusios Kinijos skolos, Tarptautinių finansų instituto (IIF) apžvalgą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
  • PRALAIMĖJO: Maltoje vykstančio Europos jaunių (iki 19 metų) futbolo čempionato atrankos šeštosios grupės pirmosiose rungtynės trečiadienį Lietuvos rinktinė 0:5 (0:2) pralaimėjo Belgijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018
reklama
caritas indija