respublika.lt

Ar reikėjo nugriauti Berlyno sieną?

(0)
Publikuota: 2012 balandžio 05 17:00:05, Audronė JABLONSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
×
nuotr. 4 nuotr.
IŠ GRIUVĖSIŲ. Drezdeno (VDR) Cvingerio rūmų ansamblis atstatytas tiksliai pagal orginalą 1945-1964 m.

Pusantro mėnesio (iki gegužės 16 d.) Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (ŠMC) veiks keliaujanti Gėtės (Goethe) instituto paroda „Dviejų Vokietijų architektūra. 1949-1989“. Pirmoji data reiškia dviejų pokario Vokietijos valstybių įkūrimą, antroji - Berlyno sienos nugriovimą. O tarp šių datų - sudėtingiausių architektūros diskursų (politinių, ekonominių, inžinerinių, kūrybinių) veikiama šiandien jau vieningos Vokietijos architektūra.

Ekspozicijos salėje - daugybė stendų su autorinėmis statinių nuotraukomis (1217!), projektų maketais (40), architektūriniais brėžiniais (juos galite išsitraukti iš specialių stalčių). Prie kiekvienos nuotraukos miniatiūrinis kontūrinis Vokietijos žemėlapis su patamsinta vakarine ar rytine dalimi leidžia lankytojams susigaudyti, kurios valstybės sektoriui priskiriamas architektūros objektas, įvertinti paralelinę architektūros stilių raidą abiejose Vokietijose.

Dar sovietmečiu spaudos „įdomybių“ skyreliuose skaitydavome apie Vakarų urbanistikos megastruktūras, dangoraižius - miestus, kur, be gyvenamų būstų, veikia parduotuvės, biurai, vaikų darželiai, garažai ir kt. Rytų ir Vakarų Vokietijos didmiesčiuose tokių statinių iškilo daugybė. Miesto funkcijas perkelti į pastato vidų skatino ne tik moderniosios architektūros autoritetų (Le Korbiuzjė, Van den Brochas, kt.) idėjos, bet ir pasakiškas žemės brangumas didmiesčių centruose. Pavieniai eksperimentiniai statiniai patyrė ir utopinės estetikos įtaką (japonų ir anglų projektuotos erdvinės struktūros).

Fotografijose - ir itin neįprasti dubens formos statiniai, tinklą primenančios konstrukcijos. Akivaizdus pavyzdys, kaip architektūrinę mintį stimuliavo modernių statybinės inžinerijos technologijų atsiradimas. Čia galėtume prisiminti ir Vilniaus sporto rūmus, sukurtus visiškai naujoviškai, be atraminių konstrukcijų. Juos, beje, vienu metu aktyviai siūlyta griauti, kaip ir „Lietuvos“ kino teatrą, kaip ir Žaliojo tilto skulptūras.

Griauti ar negriauti - tą dilemą išgyveno ir abiejų Vokietijų miestų statytojai. Vakarų Vokietija, pokariu išgyvenusi ypatingą ekonominį bumą, radikaliai atstatė, atnaujino miestus, šalindama „ne itin vertingus“ senus namus ir net ištisus kvartalus. Kuklesniais resursais disponuojanti Rytų Vokietija negriovė nieko, kas dar galėjo stovėti. Ir šiandien tuo džiaugiasi jau vieningos Vokietijos architektai.

...Kitados yra tekę vaikštinėti po Vilniaus senamiestį su architektu Jonu Pajauju, pokariu apsigyvenusiu Švedijoje. Nors Švedija nepatyrė karo ir niokojančių jo padarinių, beveik vienbalsiu pačių švedų architektų nutarimu nuspręsta nugriauti... dalį Stokholmo senamiesčio. Vietoj senųjų istorinių statinių išdygo modernus verslo centras iš stiklo, plieno ir betono. J.Pajaujis sakė, kad „šiandien švedų architektai alkūnes graužiasi...“
Kitas problemos aspektas - ar atstatyti tai, ko visai neliko? Pavyzdžiui, Drezdeno Cvingerį? Ar verta per karą amerikiečių visiškai subombarduotą barokinį XVIII a. pradžios ansamblį pakelti iš tos griuvėsių krūvos? Architektai buvo prieš. Jei nebėra autentikos - nereikia nieko. Vis dėlto nulėmė politinė sovietinio sektoriaus valia. Vokiečiai jau prieš pusę amžiaus savaip išsprendė „valdovų rūmų“ problemą. 1962 m. Cvingeris atstatytas. Kaip ir senoji paveikslų galerija, kaip ir Hofkirchė bei Šv.Kryžiaus bažnyčia.

Greta iš nebūties prikeltų epochinių statinių tame pačiame Drezdene - liniuotės tiesumu suprojektuotos gatvės, sovietinius blokinius namus primenantys daugiaaukščiai viešbučiai. Nejaukūs ir nesvetingi miegamieji rajonai. Abiejose Vokietijose, statant viešuosius, valstybinius ir gyvenamuosius pastatus, daugiausia orientuotasi į šalių nugalėtojų architektūrą, o savito stiliaus kelio imta ieškoti neiškart ir labai atsargiai.

Po karo į keturias sąjungininkų zonas padalintas Berlynas - ypatingas atvejis. Net jau įkūrus dvi Vokietijos valstybes - VFR ir VDR - senoji Reicho sostinė subjaurota iš šiaurės į pietus miestą vertikaliai kertančios sienos, išdygusios 1961 m. Penkių metrų aukščio betono blokai vainikuoti spygliuota viela, aprūpinti stebėjimo bokštais, šaudymo angomis ir minų laukais. 1980 m. įrengta dar ir elektros laidų užtvara. Vis dėlto sieną perbėgo 5000 žmonių. Tiek pat sugauta. 191 žuvo. Susivienijus Vokietijai nekilo debatų - griauti ar negriauti tą baisųjį, tūkstančius aukų pareikalavusį monstrą. Griauti! Su juo atsisveikinta Rostropovičiaus koncertu, skirtu sienos aukoms...

Ar reikėjo ją griauti? Šiandien vokiečiai beveiki vieningi: ne. Tegul būtų likusi kaip brutalus karo ir pokario politikos randas, einantis per pačią Vokietijos širdį - Berlyną.

P.S. Įspėjame lankytojus, kad informatyvūs, išsamūs parodos fotografijas komentuojantys tekstai - vokiečių ir anglų kalbomis. Katalogas su kuratorių ir Italijos architektūros istoriko Marko de Mišelio (Marco De Michelis) tekstais - angliškas. Galgi ŠMC, prisistatantis vienu iš parodos organizatorių, galėjo pasirūpinti vertimu į valstybinę kalbą?

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s