Sovietmetis - epocha, apie kurią iki šiol sunku objektyviai kalbėti. Ir akademinė bendruomenė, ir plačioji visuomenė vis dar atsargiai žiūri į palyginti neseniai pasibaigusį laikotarpį. Kita vertus, įdomaus ir reikšmingo apie neseną praeitį papasakoti galinčių žmonių gretos sparčiai retėja. Gerai, kad atsiranda mokslininkų, kurie spėja užrašyti tokių žmonių prisiminimus.
Rugsėjį knygynuose pasirodys dvi projekto "Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra" šaltinių knygos. Tai - Ainės Ramonaitės, Jūratės Kavaliauskaitės ir Valdemaro Klumbio parengta sakytinės istorijos šaltinių knyga "Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos" ir Sauliaus Grybkausko šaltinių rinkinys "Lietuviškoji nomenklatūra 1956-1990 metais: tarp sovietinės sistemos ir neformalių praktikų" (leidykla "Aukso žuvys").
Knygoje "Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos" skaitytojai ras 25 įtraukiančius pasakojimus - gyvenimo istorijas žmonių, sovietmečiu gyvenusių kitokį gyvenimą nei didžioji ano meto visuomenės dalis. Tai pasakojimai amžininkų, neįsitekusių nykioje, absurdo ir melo pritvinkusioje sovietinėje kasdienybėje, ieškojusių kažko tikro ir norėjusių gyventi savo autentišką gyvenimą, nepaisant kainos, kurią už tai teko sumokėti.
Antroji knyga - apie lietuvišką nomenklatūrą - gerai atskleidžia sovietinės valdžios užkulisius. Joje publikuojami dar niekur neskelbti sovietinės valdžios dokumentai - partinių dokumentų kopijos apie situaciją sovietinėje Lietuvoje ir Pabaltijyje, sovietinio "generalgubernatoriaus" - LKP CK antrojo sekretoriaus Valerijaus Charazovo užrašai ir interviu su buvusiais nomenklatūros veikėjais.