1 nuotr.Druskininkuose, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus K. Jonyno galerijoje, iki liepos 23 dienos viešės lietuvių išeivijos menininko Antano Mončio (Prancūzija) skulptūrų ir piešinių paroda. Ekspozicijoje pateikta A. Mončio (1921-1993) kūrybos retrospektyva, atspindinti svarbiausius atsiskyrimo su tėvyne ir naujų galimybių įtvirtinimo aspektus.
Organizatoriai primena, jog 1999 metais Palangoje atidarytas Antano Mončio muziejus, kuriame išsaugotas ir epistolinis dailininko palikimas, įgalinęs knygos "Per toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai" gimimą. Knygoje sukaupta plati susirašinėjimo panorama - Lietuva, JAV, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Belgija, Lenkija, Šveicarija, Australija. Leidinyje pulsuoja meninės aplinkos pokyčiai, nostalgija toliuose paliktai tėvynei, tapatybės įtvirtinimas užsienio dailės kontekste, išgyventos sąsajos su tautiečiais emigracijoje, vėliau - su tėvynainiais Lietuvoje.
Pristatydama parodą A. Jonyno galerija pažymi, kad A. Mončys 1951-aisiais dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje, sukūrė 16 skulptūrų Šv. Marcelio bažnyčiai Lane. 1955-1957 metais kartu su Marku Šagalu, Janu ir Džoeliu Marteliais A. Mončys atkūrė 20 chimerų Meco katedrai, gavo Čikagos meno instituto apdovanojimą. Netrukus vadovavo skulptūros studijoms Paryžiaus universiteto tarptautiniame centre, Europos meno akademijoje Tryre, UNESCO skulptūros studijai Tulūzoje.
Ilgainiui A. Mončio religinio siužeto skulptūras pakeitė abstrahuotos ekspresyvios figūrinės kompozicijos, ažūriškai sunarstyti objektai, kuriuos paraleliai lydi plastiški piešinių eskizai, kaukės, švilpės, akvarelės. 1960-1992 metų laikotarpiu menininkas surengė apie 30 individualių parodų Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Monake, Italijoje, JAV.
