respublika.lt

2017 rugpjūčio 24, ketvirtadienis

Žmogus iš užkulisių: esam reikalingi tiems, kam padedam formuotis vertybesnuotraukos

2016 rugpjūčio mėn. 16 d. 11:34:17
Respublika.lt, Eltos inf.

Už svarų indėlį, ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę bei dvasinę aplinką, auksiniu Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk" rugpjūtį apdovanotas Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius. Kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, jis pirmiausia pabrėžė, kad šis apdovanojimas - viso teatro kasdienio darbo bei nuopelnų įvertinimas.


- Ar toks įvertinimas gali kažką teatre arba Jūsų gyvenime pakeisti?

- Ką čia bepakeisi, - dirbau ir dirbsiu. Tas garbės ženklas tik patvirtina, kad kartais pamatomi ne vien ryškiausi kultūros veidai, bet ir mažiesiems skirti teatrai, tad tai - viso žanro - lėlių teatro- įvertinimas. Esu užkulisių žmogus, kaip ir daugelis teatro žmonių, bet ta šviesa, kurią skleidžia žmonės iš užkulisių, kurią pastebi, pajunta ir vertina vaikai, yra be galo prasminga. Dėl to verta gyventi ir dirbti.

Mes reikalingi, reikšmingi tai auditorijai, kuriai padedame formuotis pirmąsias gyvenimo vertybes. Mažiesiems žiūrovams atvėrimas durų į magijos pasaulį, koks yra teatras, turi didelę prasmę. Manau, ir ministerija pastaraisiais metais neveltui stipriau akcentuoja edukaciją kultūroje. Juk lėlių teatras ugdo būsimąjį žiūrovą dideliems, suaugusiems skirtiems teatrams.

- Buvo metas, kai diplomuotas žurnalistas Sigitas Klibavičius pats darbui pravėrė teatro duris. Ar tik kažkoks atsitiktinumas prieš daugiau kaip trisdešimtį metų nulėmė tokį posūkį Jūsų profesinėje biografijoje, ar tai buvo dėsninga?

- Mano atėjimas į teatrą nebuvo visai nelauktas. Dar kai mokiausi Kauno 4-ojoje (dabar S. Dariaus ir S. Girėno) mokykloje, buvau aktyvus „dramokas". Būdamas vaikas, keliuose Muzikinio teatro spektakliuose buvau statistu. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į tuometinę Vilniaus konservatoriją studijuoti aktorystės. Priėmė mane į Irenos Vaišytės kursą. Belaukdamas studijų pradžios, gavau pakvietimą padirbėti bendrabutyje, talkinti remontininkams. O tuomet kaip tik abejojau, ar tebenoriu būti aktoriumi. Svyravimai baigėsi, - atsiėmiau iš konservatorijos dokumentus, nes pasirinkau žurnalistiką. Ir įstojau, baigiau universitetą. Tada jau žurnalistika pradėjo man imponuoti, tad nesigailėjau pasukęs į kitą pusę.

Dirbau tuomečio Radijo ir televizijos komiteto Kauno redakcijoje. Ir netikėtai sulaukiau pasiūlymo, kaip neutralus, vidinėje teatro terpėje nebuvęs žmogus „iš šalies", vadovauti Kauno valstybiniam lėlių teatrui. Apsisprendžiau, pasiūlymą priėmiau, o netrukus pajutau, kad teatras nėra man visai svetimas.

- Teatralai - jautrūs, ambicingi (kaip ir kiti menininkai) žmonės, ar sunku išvengti intrigų bei įtampos vadovaujant, kad ir mažam, palyginus su kitais teatrui?

- Tai - neišvengiama, nepaisant to, ar teatre kiek daugiau nei pusšimtis (kaip mūsiškiame), ar per šimtą žmonių dirba. Tam tikri dalykai menininkų kolektyve susiformuoja, ir nuo to niekur nepabėgsi. Sutinku, intrigos neretai kelia pavojų pačiam kūrybiniam procesui, nes trikdo bendrą darbą. Tačiau kūrybiniame teatro žmonių kolektyve kiekviena premjera - iššūkis, savotiškas egzaminas. Ir mano patirtis, tikiu, padeda, kai reikia suorganizuoti kūrybinį procesą, sumažinti streso galimybę, kad nebūtų „gaisrų gesinimo", kad laiku žiūrovams galėtume padovanoti šventę.

Bet gal kaip tik todėl ir žavus tas darbo privalumas, kai tenka drąsiai imtis naujų idėjų, žengti pirmyn, kada matai jau nuveiktą rezultatą. Kai žinai, kad Kauno valstybinis lėlių teatras yra mylimas, o tarp valstybinių Lietuvos teatrų lankomumo prasme mūsų pozicija labai gera. Todėl tikiu, kad ilgametė patirtis - tik į gera. Nors pats pripažįstu: teatrui reikia permainų, reikia ryžto ir drąsos imtis naujų formų.

- Nejaugi to iki šiol nedarote? O įspūdingi tarptautiniai renginiai, kai Kauno valstybinis lėlių teatras tampa vieno žymiausių Baltijos šalių teatro festivalio sostine, žinoma ir plačiai Europos publikai? O šventės, kokių nė vienas teatras mieste nerengia, kodėl kukliai tą nutylite?

- Jei užsiminėte apie šventes, tai kviečiu jau rugpjūčio pabaigoje, paskutinį mėnesio sekmadienį, į mūsų tradicinį prieš naujų mokslo metų pradžią renginį - šventę „Į pasakų šalį su fotoaparatu". Tai kartu bus ir naujojo kūrybinio teatro sezono atidarymas. Kuo šis sezonas bus įdomus žiūrovams - manyčiau, dar ankstoka kalbėti. Bet kauniečių pamėgtas šventes, garantuoju, tikrai rengsime ir ateityje. Bus šventė „Šypsos lėlės ir vaikai", labdaringa akcija „Šypsena palatoje", daugybė edukacinių programų, skirtų ir mažiesiems žiūrovams, net pedagogams ar vaikų tėveliams.

Jei atvirai, tai ne tiek svarbu, kas vieno ar kito renginio idėjos autorius, kiek svarbu, kad ta idėja prigijo, rado atgarsį žiūrovų širdyse. Šventės, premjeros, ambicingi kūrybiniai jaunųjų planai, projektai, ieškojimai ir atradimai - tai teatro kasdienybė.

- Ar per naująjį sezoną toliau tęsite ne taip seniai pradėtą savotiškų Kauno valstybinio lėlių teatro filialų kitose Lietuvos vietovėse steigimo procesą?

- Būtinai. Tai bus simboliniai padaliniai, kur tai pačiai auditorijai per sezoną galime atvežti ir parodyti tris ar keturis skirtingus spektaklius. Jei matysim, kad reikia jų daugiau, - prašom. Pirmąjį tokį filialą jau įsteigėme Suvalkijoje, kai pasirašėm bendradarbiavimo sutartį su Marijampolės kultūros centru. Ieškome ir kitų galimų bendradarbiavimo partnerių.

Nauja bus ir tai, kad pradėsim profesionalų diskusijas su pedagogais, dėl projektų mūsų teatro veiklą labiau susieti su mokyklinėmis švietimo programomis.

- Jūsų vadybiniai gebėjimai, nuoširdus darbas ir nuopelnai yra įvertinti ne vienu gražiu apdovanojimu (2001 m. - Lietuvos teatro meno prizu „Kristoforas" ir Kauno teatralų apdovanojimu „Fortūna" už teatro vadybą, 2006 m. - Kauno miesto apdovanojimu II laipsnio "Santakos" garbės ženklo ordinu, 2013 m. - Kauno miesto burmistro P.Vileišio sidabro medaliu) Tačiau jei kas nors dabar Jums pasiūlytų asmeniškai naują iššūkį - sutikti vadovauti kokiam nors kitam teatrui, ką pasirinktumėte?

- Nieko kito nesirinkčiau. Tiek daug metų išdirbęs kaip lėlių teatro vadovas, jau pažinau ir jaučiu tą žanro žavesį, suvokiu kelio į vaikų širdeles prasmę. Žinau, kad gaunu dvasinę kompensaciją už didelį, prasmingą darbą. Lėlių teatras - pasakų miškas - iš tikrųjų užburia, ir niekur kitur savęs


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos čempionato 23-iojo turo rungtynėse trečiadienį „Kauno Žalgiris“ namuose sužaidė lygiosiomis 1:1 su Utenos „Utenio“ futbolininkais.
  • DVIRAČIAI: Ispanijoje vykstančių 72-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Vuelta a Espana“ penktąjį etapą trečiadienį laimėjo Kazachstano atstovas Aleksejus Lucenka
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar jau pasiruošėte rugsėjo 1-ajai?

balsuoti rezultatai

Ar leidote savo vaikus į vasaros stovyklas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9 +12 C

   +11  +12 C

 

   +19 +13 C

   +18  +19 C

  +18  +20 C

 

   +19  +20 C

    7-12 m/s

     2-5 m/s

 

      5-7 m/s

 

USD - 1.1799 PLN - 4.2848
RUB - 69.7924 CHF - 1.1392
GBP - 0.9213 NOK - 9.3130
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12