respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

koncertas

Žiūrėjimas į eižintį asfaltąnuotraukos

2017 rugsėjo mėn. 09 d. 08:06:46
Ieva Mozūraitė

Evaldo Ivanausko fotografijų ciklui netrūksta šiuolaikiškumo, - vadinasi nūn mėgstamu tarptautiniu žodžiu „Dislokacijos“, beje, dažnai sutinkamu kariniam kontekste, yra pirmoji iš Fotomenininkų sąjungos planuojamų „Konceptualaus peizažo“ parodų, kurią bent jau originalumu vargu ar būsimi autoriai galės pranokti. Nes šitos „dislokacijos“ yra tikrų tikriausia apgavystė. Bet keistas daiktas: netgi žinodamas, kad fotografo peizažai yra fikcija, lieki jų poveikio lauke.


- Šiandien paskutinė visą mėnesį Vilniaus fotografijų galerijoje veikusios jūsų parodos diena. Iš pirmo žvilgsnio net sutrinki, nesuprasdamas, kokioje pasvietėje jums pavyko užfiksuoti tokius nežemiškus vaizdus?

- Tų vaizdų kilmė iš tikrųjų yra labai žemiška ir kasdieniška, - tai kelio asfalto ir šaligatvių betono fragmentai. Tokius erozijos paveikto miesto paviršiaus lopinius rastume visur, tiek Lietuvos miestuose, tiek kur nors kitur. Man įdomu įsižiūrėti į juos ir pamatyti kiek kitaip. Kuriant šį ciklą man įdomiausia buvo tyrinėti iliuzijos mechaniką, sužaisti asociacijų ir vaizduotės efektais. Fotografavimas iš žemiausio taško plačiu kampu jau tarsi suteikia vaizdui peizažo požymių. Tada telieka pašalinti antro plano detales, sukurti tolimo horizonto įspūdį ir iliuzija pradeda veikti - mažas asfalto lopinėlis yra matomas kaip didelių mastelių kraštovaizdis. Dar svarbu nepalikti atpažįstamų dalykų, kurie išduoda tikrąjį vaizdo dydį. Paprasčiausias popierėlis ar nuorūka, likęs fotografijoje, gali tuojau pat sugriauti peizažo iliuziją. Todėl visus vaizdus prieš fotografuodamas valiau. Naudojausi paprasčiausia šluota arba kompiuteriu, jei po šluotos dar kas nors likdavo.

- Jie atšiaurūs, be jokios gyvybės, jie baugina kaip nebūties paveikslai, tarsi liudijantys, kad beprotiškas pasaulis dideliais tempais artina tokio peizažo galimybę...

- Taip, jie atšiaurūs ir be gyvybės ženklų, nes tai žmogaus, o ne gamtos sutverti peizažai, dirbtinos kilmės kraštovaizdžiai, miesto žmogaus kasdienybės dykumos. Įsižiūrėjimas į pilką miesto paviršių man galbūt yra būdas prisijaukinti tą kasdienybę, atrasti joje unikalią įvairovę.

- Juokas juokais, kai paveiktas įspūdžio skaitai skaičių virtinėlę po fotografijomis, jie primena užvesto sprogmens laikmatį... Ką skaičiai reiškia iš tikrųjų?


- Tai yra tų vaizdų vietos koordinatės ir fotografavimo laikas. Šitaip aš norėjau pabrėžti kiekvieno vaizdo unikalumą ir laikinumą. Unikalus ir laikinas yra kiekvienas žemės lopinėlis - didelis ar mažas. Tie paviršiaus fragmentai keičiasi veikiami erozijos arba yra užlyginami ir tada kuriam laikui peizažai dingsta. Dingsta iki tol, kol erozija nesukuria naujų darinių. Kartu koordinatės tai tarsi įrodymas, kad jie yra čia, nelabai toli, kad juos galima susirasti. Tai būdas dokumentuoti tas dislokacijas.

- Ar jūs kartais neįvaizdinat savo sapnų fotopaveiksluose?

- Nesistengiu įvaizdinti sapnų, bet kartais iš jų ateina tam tikros nuotaikos, kurias norisi įlieti į kuriamus darbus. Kita vertus, sunku yra tiksliai nustatyti, kas ir iš kur kūryboje kyla ir ateina.

- Ankstesniame cikle „Manipuliacijos“ kiekviena savo fotografija kūrėte istorijas, linksmas, liūdnas, poetiškas, tikroviškas ar pramaišiui su fantastikos elementais. Galbūt „Dislokacijos“ artina prie dienos, kai imsite fotografuoti realią tikrovę?


- Kas mums yra toji tikrovė? Žmonės dažniausiai ją sieja su apčiuopiamais, akivaizdžiai suvokiamais dalykais. Bet tie suprantami dalykai yra tik labai maža dalis to, kas yra pasaulis. Pasaulis yra didžiulė mįslė ir jo neįminsim nei dokumentuodami jį, nei fantazuodami apie jį. Bet pažinimas per fantaziją man yra priimtinesnis ir įdomesnis. Ankstesniuose mano darbuose buvo daugiau pasakojimo, įvairių siužetų. „Dislokacijomis“ aš nieko nepasakoju, bet šie vaizdai, manau, yra daug talpesni pačiai įvairiausiai žiūrovo interpretacijai. Išlaisvinti nuo mano paties išgalvotų istorijų, jie suteikia daugiau erdvės žiūrovo mintims.

- Apskritai, kas jums įdomu, kas vertinga tose, anot jūsų, kasdienybės dykumose? Kas jus veikė ir veikia kūrybine prasme?

- Įdomu yra tyrinėti tas dykumas, atrasti jose sau svarbius dalykus. Iš naujo atrasti tai, kas jau įprasta ir pabodę. Kartais pajuokauju, kad su šia serija atradau sau patogų ir pigų būdą keliauti, aplankau nematytus kraštovaizdžius neišeidamas toliau savo kvartalo. Fotografija turi savyje kažką grobuoniško, fotografuodamas žmogus tarsi savinasi pasaulį. Ir aš pats esu tarp tų grobikų, bet man neužtenka tik pasiimti vaizdą, man norisi jį permąstyti, įsiterpti į jo struktūrą. Išryškindamas vienus ir užslėpdamas kitus vaizdo elementus aš tarsi pritempiu jį prie savęs, prie sau svarbių pojūčių.

- Ar įmanoma kūryboje pasinaudoti svetima patirtimi?


- Lietuva yra turtinga fotografijos meistrais, žaviuosi daugeliu jų. Mane domina ir dailė, ir muzika, ir literatūra. Pats manau, kad turbūt daugiausia įtakos man padarė kinas. Mėgstu kiną ir kai kuriuos kino filmus galiu peržiūrinėti atskirais epizodais daug kartų. Jei reikėtų paminėti vieną mėgstamiausią režisierių, tai būtų Deividas Lynčas (David Lynch). Patinka jo gebėjimas mistifikuoti įprastus gyvenimo dalykus, žavi vaizdo ir muzikos dermės poveikis. Iš labiausiai patikusių jo kūrinių išskirčiau filmą „Vidaus imperija“. Man artima režisūrinė fotografija, o kine kadras dažniausiai ir yra surežisuotas, sustatytas, sušviestas. Jei ta patirtis yra techninio pobūdžio, tai ja ne tik įmanoma, bet ir verta pasinaudoti. O kūrybinė patirtis yra labai savitas, asmeninis dalykas, tai yra nuosavybė. Tokia patirtimi dalytis ir ją priimti reikia atsargiai.

- Lengvai skiriatės su temomis?

- Su temomis aš negreit atsisveikinu, dažnai grįžtu prie jų arba labai ilgai plėtoju. Štai jau bene dešimtį metų kuriu ciklą „Pašnekesiai su Vincu Ferinausku“. Tai fotomontažų serija, juose panaudojamos prieškaryje Miežiškiuose dirbusio fotografo V.Ferinausko darytos nuotraukos. Esu prieraišus pasirinktoms temoms.


Trumpai

Evaldas Ivanauskas (1969 01 05) gyvena Panevėžyje, dirba dizaineriu reklamos ir leidybos srityje. Parodose dalyvauja nuo šio amžiaus pradžios, jo fotografijos yra įvertintos daugybe prizų tarptautiniuose fotografijų konkursuose (pagrindinis prizas tarptautiniame fotografijos konkurse „Fujifilm European Press Profesional Awards 2006“, auksinis prizas 8-ajame tarptautiniame fotografijos konkurse „Gamta visų namai“, Lietuvoje, sidabro medalis tarptautiniame fotografijos konkurse „TRIERENBERG SUPER CIRCUIT“ Austrijoje (2010) ir kt.).

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
balsyte desine

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12