respublika.lt

Vilniaus senamiestis: tarp išsaugojimo ir atnaujinimo

(0)
Publikuota: 2009 rugpjūčio 10 14:46:33, Ramūnas LIUTKEVIČIUS
×

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus senamiestis yra gražus, tačiau neišlaikoma darna tarp atnaujinimo ir paveldo išsaugojimo, sako specialistai.

Kalbant, kaip saugomas Vilniaus senamiestis, galima būtų prisiminti, kokia Lietuvoje yra kultūros paveldo apsaugos politika tiek istorinių miestų, tiek kitų paveldo objektų kontekste. Ir ar apskritai tokia politika yra Lietuvoje. Tai, ką būtų galima pavadinti politika, nesudėtinga rasti Kultūros ministerijos tinklalapyje.

Minėtame tinklalapyje rašoma, kad Lietuvoje kultūros paveldo apsauga pagrįsta Konstitucijos 42, 47 ir 54 straipsniais. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai saugomi pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, o kilnojamosios kultūros vertybės - pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Nacionalinę kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą atlieka - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD). Seimo, šalies prezidento ir Vyriausybės ekspertas ir patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais yra Valstybinė kultūros paveldo komisija. Kultūros paveldo objektų apsauga taip pat rūpinasi savivaldybės, kurioms pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtos savarankiškos ir ribotai savarankiškos kultūros paveldo apsaugos funkcijos. Pagrindinė valstybės misija – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą. Tačiau kaip viskas iš tikrųjų atrodo?

Yra, nėra…

„Jei paskambintumėte į KPD ir paklaustumėte, kokios yra Lietuvos istorinių miestų ir miestelių politikos gairės, niekas jums neatsakytų į šį klausimą. Sakytų, dalijame pinigus tiems, kas paprašo, arba tiems, kuriuos galbūt labiau mylime“, - „Pastogei“ pasakojo Gediminas Rutkauskas, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius. Ir apskritai, anot jo, kultūros paveldo apsaugos politikos Lietuvoje nėra.

„Politika – apibrėžimo reikalas. Jums bet kuris formaliųjų institucijų atstovas atsakys, kad tokio apibrėžimo, kaip kultūros paveldo politika, įstatymuose nėra. Ir to užtenka, kad galima būtų nieko nedaryti“, - tvirtino pašnekovas. „Pastogė“ taip ir padarė – paskambino į Kultūros departamentą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

„Seniai vyksta tokie ginčai: yra kultūros paveldo apsaugos politika ar nėra. Jeigu politiką suprantame kaip vieną dokumentą, kur viskas būtų surašyta ir kuris vadintųsi politika, – tokio dokumento nėra. Bet politika formuojama atskirais dokumentais. Čia filosofinis klausimas: ar mes lauksime politikos kaip vieno dokumento, ar manysime, kad politikos sąvoka apima viską: tai strateginiai planai, įvairios programos, įstatymų normos. Valstybės mastu kokia nors politika vis tiek yra, negali sakyti, kad jos visai nėra“, - „Pastogei“ teigė Algimantas Degutis, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas. 

„Politika yra, paveldą reikia saugoti, tai reglamentuoja įstatymai. Pasauliniu mastu Lietuva yra pasirašiusi Architektūros apsaugos konvenciją ir įsipareigojusi vykdyti pasaulines nuostatas“, - teigė „Pastogei“ Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Su minėtais pašnekovais ir kalbėjome apie Vilniaus senamiestį, 1994 m. įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Vilniaus senamiestis

Šiandien istorinis Vilniaus centras apima pilies teritoriją bei aplinkinę miesto dalį, vėlyvaisiais viduramžiais apjuostą miesto siena. Jis yra radialinio plano, gatvės atsišakoja nuo pilies teritorijos. Gatvių audinys būdingas viduramžiams – siauros gatvelės suraižo miestą į netaisyklingus kvartalus. Yra ir didesnių kvartalų, įsiterpusių vėlesniais amžiais. Istoriniai pastatai - įvairių architektūros stilių. Beveik 40 proc. šių statinių yra didžiausios architektūrinės bei istorinės vertės. Jie susipina į labai turtingą ir įvairų, tačiau kartu harmoningą miesto vaizdinį. Pasaulio paveldui priklausanti Vilniaus teritorija skaidoma į tris zonas:

Vilniaus pilies zona – Žemutinės bei Aukštutinės pilių su jų aplinka teritorijos;

Centrinė Vilniaus senamiesčio dalis, kadaise buvusi apjuosta gynybine siena (istorinis branduolys);

Vilniaus priemiesčiai, susiformavę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.

Tai teritorija, kur miesto struktūra susiklostė XVIII a. pabaigoje, o šios struktūros pagrindu priemiesčiai augo XIX a. ir XX a. pradžioje. Iš visų pusių Vilniaus senamiestį supa kitos istorinės miesto teritorijos arba saugomos gamtos zonos (pavyzdžiui, Pavilnio parkas). Ir senamiestyje, ir jo apylinkėse gausu panoraminės apžvalgos vietų – Aukštutinės pilies kalva, Trijų Kryžių ir Bekešo kalvos, arsenalas Bokšto gatvėje, Mindaugo gatvė bei dešinysis Neries krantas. Taip rašoma Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros tinklalapyje.

Pagrindinis Vilniaus senamiesčio priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustatantis dokumentas – Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

O būna taip...

Yra parengta Vilniaus senamiesčio atnaujinimo strategija, numatanti, kad senamiestis turi likti gyvybingas. Strategijos tikslams įgyvendinti miesto savivaldybė įsteigė ir minėtąją Senamiesčio atnaujinimo agentūrą, kuri, kaip teigiama, glaudžiai bendradarbiaudama su Miesto plėtros departamentu, nuo 1998 m. kasmet rengia senamiesčio atgaivinimo programą, užsiima kita su programos įgyvendinimu susijusia veikla.

A.Degutis sako, kad kaskart atėjus naujai Vilniaus valdžiai vis kildavo naujų idėjų, kaip senamiestį atnaujinti.
„Vieni politikai darė vienaip, kiti - kitaip. Vienas meras norėjo viską dažyti - reikia ar nereikia, - kitas transportą uždaryti, trečias tramvajaus liniją nutiesti“, - sako jis. Pasak pašnekovo, savivaldybė pati turi sumanyti, kokius veiksmus reikia atlikti senamiestyje, ir juos derinti su KPD.

„Mes, kaip departamentas, neturime teisės savivaldybei nurodyti „dabar jūs darykite taip ar anaip“. Jie patys sugalvoja, ką daryti, ir tada veiksmus derina su mumis“, - bendradarbiavimo tarp institucijų ypatumus aiškino A.Degutis.

G.Rutkauskas mano, kad atnaujinant senamiestį Vilniaus savivaldybė ir agentūra daro, ką gali. Tačiau neišlaikoma pusiausvyra tarp paveldo išsaugojimo ir atnaujinimo. „Senamiestis gražus, bet pasižiūri į langus, duris, bandai atrasti autentiškų grindinių, sienų fragmentų – sekasi sunkiai. Reikėtų atkurti pusiausvyrą. Restauravimas yra ta sritis, už kurią atsako Kultūros ministerija, – tvirtina jis. - Agentūros tikslas - gerinti santykius tarp savivaldybės ir valstybės institucijų, kad būtų išlaikoma pusiausvyra tarp plėtros ir apsaugos. Tą bandome daryti, bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Miesto valdžia padarė didžiulę pažangą. Tarptautinėse organizacijose apie mus daug šneka ir net daug ko iš mūsų mokosi. Bet čia aš kalbu apie miesto ir mūsų agentūros veiklą. O apie valstybės pastangas... Jei paklausite institucijose, kokie yra paveldosaugos laimėjimai – teparodys du išblizgintus objektus“.

A.Degutis pripažįsta, kad išsaugoti autentiškus dalykus ne visada sekasi. „Užduotis ir yra suderinti šiuolaikinius poreikius su ta autentika, kurią reikia išsaugoti. Taip ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme parašyta. Kita vertus, privalai gyventojams leisti gyventi šiuolaikiškai. Jeigu sakytume, kad senamiestyje kanalizacija negalima, nes atitinkamu laikotarpiu jos nebuvo, nežinau, kiek žmonių sutiktų čia gyventi “, - teigia pašnekovas. 

G.Drėmaitė sako, kad Vilniaus senamiestis į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas, galima sakyti, vien už išlaikytą viduramžišką gatvių struktūrą.

„Eidamas gatve turėtum tolumoje matyti horizontą – reikia išlaikyti tokį principą. O dabar eini nuo Aušros vartų ir matai savivaldybės bokštą. Tokiu būdu mes žalojame senamiestį“, - vardija senamiesčio apsaugos problemas pašnekovė.

Anot jos, įstatymai neleidžia statyti šioje miesto dalyje požeminių garažų. Tačiau, matyt, nereikia būti itin akylam, kad pamatytum, jog dėl tų garažų situacija yra kiek kitokia. Pašnekovė sako, kad dėl įvairių statybų vyksta teismai. Kita vertus, anot jos, įstatymuose landų visada gali rasti. „Šiandien pirmoji politika yra pinigų kiekis“, - teigia ji. 

„Baudžiam, nuverčiam nelegalius statinius, bet tai yra pavieniai atvejai. Įstatymai yra, bet juose  visuomet rasi landų. Yra valdžioje gudručių, kurie sako, kur parašyta, kad negalimi tam tikri veiksmai“, - priduria G.Drėmaitė.
Anot A.Degučio, dabar svarbu parengti du Vilniaus senamiesčio specialiuosius planus. Kaip viena iš prioritetinių užduočių, anot jo, yra parodyti miesto gyventojams ir svečiams, kuo vertingas senamiestis. „Reikia parodyti, kodėl tas senamiestis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, išaiškinti žmonėms tą vertę. Tai atlikti esama įvairių būdų. Šiemet bus minimos „Europos paveldo dienos“, bus seminarai, bus parodomas įvairių kultūrų indėlis į senamiestį. Pasigendam savivaldybės veiksmų, kurie akcentuotų senamiesčio autentiškumą. Ne tik turistas, bet ir Vilniaus gyventojas nežino, kur buvo rusiškas, kur buvo vokiškas kvartalas, žydišką galbūt žino. Jeigu žmonės nežinos, kodėl reikia saugoti senamiestį, jie nesupras, kodėl tu verti juos šią miesto dalį saugoti. Nežinau kitų Europos sostinių, kuriose  vienu metu gyvuotų 11 konfesijų. Tai rodo, kad nuo seno čia buvo tolerantiškas miestas. Bet ar šiandien tai kur nors atsispindi, - kitas klausimas“, - svarstė A.Degutis. 

Paklaustas, kokias dabar mato realias senamiesčio grėsmes, pašnekovas nurodė savivaldybės inicijuotą Architektūros parko projektą palei Vilnelę. „Nežinau, ar tai galima vadinti grėsme, bet projektas kelia susirūpinimą. Tai yra didžiulė teritorija, kuri gali turėti didelės įtakos senamiesčio kraštovaizdžiui. Klausimas, ar Vilnius neturės problemų“, - teigė jis.

G.Rutkauskas sako senamiestyje ypatingų grėsmių nematantis. Anot jo, turistai pastebi, kad dar reikia plėtoti infrastruktūrą.

Istorijos neatkursi

Prieš keletą metų Vilniuje lankydamasis Tarptautinės paminklų ir saugotinų vietų tarybos (ICOMOS)  atstovas dr. Rėjus Bondinas (Ray Bondin) sakė, kad problemiškiausi klausimai senamiestyje yra daugiaaukščių pastatų statyba senamiesčio apsaugos zonose, sunaikintų pastatų atstatymas ir žaliosios bendro naudojimo erdvės.

„Daugiaaukščių pastatų klausimas išspręstas, kai mes padidinom apsaugos zoną. Neužstatytų erdvių niekas nepuola užstatyti. Tos erdvės vadinasi žaliosiomis, bet anksčiau ten buvo statiniai. Dabar reikalingas bendruomenės apsisprendimas: ar atkurti statinius, ar palikti žaliąsias erdves“, - sako jis. Pats A.Degutis sako, kad statinių, kvartalų asmeniškai nebūtų linkęs atkurti.

„Asmeniškai istorijos būčiau linkęs neatkurti. Ir Venecijos chartija sako, kad visi laikotarpiai vienodai svarbūs. Tad vieną laikotarpį ištrinti ir parodyti, kad buvo kažkas kita, išeitų melavimas ir istorijos kūrimas“, - svarsto A.Degutis. Anot jo, bet kokie atstatymai turi būti vykdomi atlikus išsamius istorinius tyrimus, o politikai ir visuomenė turi nuspręsti, ar tai tikslinga daryti.

Kas atsakingas

Kaip matome, visos kalbintų pašnekovų atstovaujamos institucijos vienaip ar kitaip atsakingos už Vilniaus senamiesčio išsaugojimą ir atnaujinimą.

„Mes turime atsiskaityti Pasaulio paveldo komitetui. Ten mūsų nuolat reikalauja atsakymo: kas atsakingas už Vilniaus senamiesčio išlikimą. Ir mes niekaip negalime pasakyti vienos pavardės, kas atsakingas. Pagal įstatymą atsakingas kultūros ministras. Bet patys matote, kaip tie ministrai keičiasi. Kiekvienam naujam ministrui turi išaiškinti, parodyti pirštu, už ką jis atsakingas. O senamiesčio savininkas - savivaldybė. Savivaldybė įkūrė agentūrą, tačiau ji taip pat kratosi atsakomybės. Kartais tenka prisiminti sovietinius laikus, kai Vilniaus senamiestyje dirbo vyriausiasis inspektorius Stasiulaitis, kuris turėjo galią, pamatęs, kad kažkas vyksta ne taip, pasikvieti milicininką, sustabdyti statybas ir užplombuoti“, - dėstė G.Drėmaitė.

 

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Pastogė"

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s