respublika.lt

Užaugęs daigelis augina kitus

(0)
Publikuota: 2012 spalio 09 09:09:30, Živilė KAVALIAUSKAITĖ
×

Šiaulietis muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius Vaidotas Juozas Lygutas sako, kad muzikos negalima išmąstyti, ją galima tik pajausti, patirti. Šiandien 65-ąjį gimtadienį jis minės su mokiniais - koncerte Ch.Frenkelio viloje. Pedagogas vienos dovanos jau sulaukė - jis išrinktas Kelmės rajono Metų mokytoju.

- Dar mokykloje savarankiškai išmokote groti armonika, akordeonu. Muzika - jūsų pašaukimas nuo mažumės?

- Būdamas abiturientas galvojau, gal reikia studijuoti astronomiją, anglų kalbą ar eiti į kunigus.

Mano angelas sargas buvo kunigas Vaclovas Ramanauskas. Sekmadieniais rengdavome šventinius koncertus. Sukdavosi magnetofono juosta, o mes dainuodavome dainas, improvizuodavome, skaitydavome eilėraščius.

Mama giedojo bažnyčios chore, nusivesdavo ir mane. Labai pavydėdavau vargonininkui. Jis paspaudžia vieną klavišą, o tokie garsai per visą bažnyčią pakyla! Galvodavau: „Dieve brangus, ir aš noriu!“

Man išėjus gyventi į mokyklos bendrabutį, mama pardavė karvę ir nupirko akordeoną. Kai pramokau groti, mama sakydavo: „Ir aš taip noriu“. Atsakydavau: „Mamytėl, uždėsiu tau akordeoną, mokykimės“. Ji atsakydavo: „Ne, aš mokytis nenoriu, noriu mokėt taip, kaip tu“.

- Jūsų dalia - ne tik mokytis, bet ir mokyti. Aktyviai, inovatyviai dirbote Šiaulių sustiprinto muzikos mokymo 12-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Juventos“), tris dešimtmečius dėstote Šiaulių universitete, mokote Kelmės meno mokykloje. Kokie šie pedagoginiai metai?

- Jei tuo metu kas būtų pasakęs, kad eisiu kitų mokyti ir tas darbas man patiks, nebūčiau patikėjęs. Kaip man nepatikdavo, kai mane mokydavo! Matyt, kiekvienas turime gyvenime jėgų, kurios mus nukreipia.

Baigdami tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, pradėjome nuoširdžiai bendrauti su būsima žmona Tatjana. Ji atvažiavo į Šiaulius, į 12-ąją vidurinę mokyklą, įsteigtą Eduardo Balčyčio.

Atvykęs dirbti, šalia E.Balčyčio buvau kaip mažas daigelis.

Mokykloje buvo nuostabi kūrybinė laboratorija, galėjome daryti viską, ką norėjome. Įrašinėjome laidas, važiuodavome į televiziją. Eksperimentavome. Turėjau orkestrą, mano iniciatyva buvo sukurtas mišrus mokyklos choras. Visiška kūrybos laisvė!

Pastebėjęs, kad trūksta vaikams dainų, pradėjau rašyti. Pirmoji dainelė „Išdidūs briedžiai brenda. Viduržiemio pusnynais...“ (pagal Janinos Degutytės eiles) dainuojama iki šiol.

Gavęs E.Balčyčio pasiūlymą, iš mokyklos perėjau į tuometį Šiaulių pedagoginį institutą. Atsivėrė plačiausi dirvonai. Turėjau daugiau laisvo laiko, nei dirbdamas mokykloje. Galėjau sukurti miuziklų, išleidau du dainelių leidinius.

Dabar viskas taip supaprastinta! Kartais mokytojai pagalvoja, kad vaikai nėra pajėgūs dainuoti V.A.Mocartą, L.van Bethoveną, F.Šopeną, kurie amžinai gyvena mūsų širdyse. Gal mes nebepasitikime mokiniais, jaunesniais žmonėmis?

- Ar jums nerėžia ausies, kai šiandien kompozitoriumi vadinamas kelių akordų dainas tiražuojantis kūrėjas?

- Čia - didžiausia nelaimė. Gali parašyti ir vienu akordu: jei dainuojant už tų natų slypi be galo jautri žodžio raiška.

Jei melodija turi vidinį jausmų potėpį, ir žodžių muzikoje nereikia.

Vienas žmogus gimsta kompozitoriumi būti, kitas vykdo svetimas komandas, trečias - rašo taip, kaip visi.

Bendraujant su vaikais dažnai naudojamas terminas „muzikinis mąstymas“. Iš tiesų tai yra fikcija. Muzikos negalima išmąstyti. Ją galima tik pajausti, patirti savo dvasia.

Jei išeini iš gero koncerto, negali pamiršti patirto įspūdžio. Dar sovietmečiu Vilniuje vyko B.Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ premjera. Kai nuskambėjo paskutinis ragų garsas, salėje buvo mirtina tyla. Kokias dvi tris minutes sėdėjome šoko ištikti.

Išėjome tylūs. Visi patyrė gilų, nuostabų šoką. Pasirodo, ir toks gali būti. Muzika kalbėjo mumyse.

Jei dainuojantis žmogus nejaučia žodžio prasmės, jei dainuojamas žodis ant jo liežuvio neturi skonio, lieka tik išpučiami garsai.

Kiek yra daug dainuojančių ir kiek mažai tokių, kurių pasiklausius norisi sustoti, patirti daugybę įvairių jausmų, kurių negali išsakyti. Bet jie atsiranda žodyje, kuris padėtas ant dainininko širdies.

- Paradoksaliai skamba. Ar beverta mokytis dainuoti?

- Visi norime išmokti dainuoti, bet nenorime įsileisti dainuojamo teksto ir melodijos į savo širdį.

Parsivežiau iš Prancūzijos nuostabią mintį: jeigu nori išmokti dainuoti, būk geras, nesimokyk dainuoti. Ar yra įsimylėjimo mokykla? Vis tiek visi išmokstame mylėti.

Garsas turi atsirasti iš vidinės savasties.

- Ar daug stojančiųjų į Šiaulių universitetą, norinčių mokytis muzikos?

- Taip. Šiemet per 20 žmonių įstojo į muzikos specialybę. Mūsų muzikos specialybė, muzikos pedagogika, nebėra vien pedagogika. Dalis būsimų absolventų yra pop­muzikos pokrypio, kiti - būsimieji muzikos vadybininkai. Žinoma, akademinės žinios irgi reikalingos, be jų liktų tik saviveikla.

Vienas priekaištas studentams: per mažai kantrybės.

Galimybių mokytis dainuoti individualiai mes kaip ir nebeturime, vienoje pamokoje būna po kelis žmones.

Bet ir tai nėra blogai. Kai su studentų choru „Studium“ buvome JAV, Linkolno muzikos akademijoje stebėjau dainavimo pamokas. Pamokoje dalyvauja keturi studentai. Vienas dainuoja, visi kiti užsirašo pastabas.

Juk ir tarp muzikantų yra žmonių, kurie turi puikią muzikinę klausą, bet jų vokaline klausa drįsčiau abejoti.

- Ar absolventai randa darbo?

- Turi vargo. Sutikau studijas baigusią merginą. Ji kelias valandas dirba vienoje vietoje, kelias - kitoje vietoje.

- Minėjote, kad šalia E.Balčyčio jautėtės kaip daigelis. O kokie daigeliai užaugo šalia jūsų?

- Jubiliejiniame koncerte dainuos „Triumfo arkos“ dalyvis Augustinas Šimkus, Toma Grigalaitytė, praėjusiais metais tapusi tarptautinio studentų festivalio „Studentiškas pavasaris“ vokalistų konkurso pirmosios vietos laimėtoja.

Živilė Gedvilaitė-Ratinienė, dalyvavusi studentiškame Šiaulių chore, yra nuostabi pedagogė. Puikios vokalo pedagogės Aušra Kardašienė, Asta Barčiauskienė, žinomos solistės bei „Liepaičių“ choro vokalo pedagogės Gintarė Skėrytė ir Vida Taurinskaitė.

- Kaip atrandate bendrą kalbą su studentais?

- Kiekvienas žmogus yra pilnas gražių dalykų. Bet kaip dažnai apie tai nežino!

Pernai vienai studentei sakiau: „Kaip jūs galite gražiai dainuoti!“ Ji netiki. Kitai studentei sakiau: „Jūs galite kurti muziką, netradiciškai mąstote. Galite garsus sudėlioti taip, kad visi stebėsimės“.

Nuoširdžiai noriu pasakyti: galima viską daryti daug geriau, tereikia patikėti savo jėgomis.

Koks skirtumas, studijuosite Londone, Paryžiuje, Vilniuje ar Šiaulių universitete. Jei norėsite save atrasti, ir čia save atrasite. Ne tai, ką dėstytojai sako, yra svarbiausia. Svarbiausia, ar tai, ką girdite, priimate ir ar norite dešimteriopai padidinti. Tik taip galite save auginti.

Niekas neįpūs Šventosios Dvasios. Šventoji Dvasia yra laisvas paukštis, ir ji nusileidžia ant to žmogaus, kuris priima šias šventumo dovanas ir jas puoselėja.

- Kai jūsų paties širdis dainuoja, ką dainuojate?

- Kai mano širdis dainuoja, yra vidinė tyla. Aš norėčiau palinkėti visiems sugebėti pajausti tokią būseną. Tylu tavyje, ir taip gera.

 

Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s