respublika.lt

2017 vasario 20, pirmadienis

Tyli A.Martinaičio egzistencija (1)

2014 vasario mėn. 16 d. 12:13:18
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ
MUZIKA. Kompozitoriui Algirdui Martinaičiui geriausias laikas kūrybai - naktis. Sauliaus Venckaus nuotr.

Prieš ateidamas į pokalbį, kompozitorius Algirdas MARTINAITIS (63) paklausė: „O kokius atsakymus atsinešti? Gerus?“ Žinoma, atsakiau. Ir iš tiesų, net kalbėdamas apie didžiausius mūsų visuomenės skaudulius, žinomo poeto amžiną atilsį Marcelijaus Martinaičio brolis nestokojo optimizmo. Anot jo, svarbiausia ne norėti, kad būtų geriau, o mėgautis tuo, kas yra čia ir dabar.

- Papasakokite, kaip gimė aistra muzikai.

- Gimiau ir užaugau kaime, artimoje aplinkoje muzikantų nebuvo. Iš pradžių muzikavimas buvo tarsi žaidimas, vėliau tėvai nupirko instrumentus, pradėjau savamoksliškai groti. Būdamas aštuonerių jau grodavau giminaičių vestuvėse, tačiau vengdavau tradicinio repertuaro - polkų ir kitų melodijų. Grodavau kitokią muziką. Manęs klausdavo, iš kur tas melodijas traukiu, sakydavau, kad groju iš savęs. Tai buvo mano kūrybos pradžia.

- Tiek jūs, tiek jūsų brolis pasirinkote kūrėjo kelią. Kiek įtakos tam turėjo tėvai, šeimoje puoselėjamos vertybės?

- Mūsų tėvai buvo šviesūs ir darbštūs žmonės. Jie palaikė namuose tvarką ir švarą, įdiegė supratimą, kad darbas yra šventas dalykas. Kiekvieną šventadienį eidavome į bažnyčią, į miestą. Kai į kaimą pradėjo keltis mokytojai, matininkai, daugelis apsistodavo mūsų namuose. Turėjome daug vietos. Tad tiek tėvų auklėjimas, tiek šių išsimokslinusių žmonių atėjimas stipriai veikė mūsų pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą.

- Dar vienas dalykas, paveikęs jūsų pasaulio suvokimą, buvo gamta, ar ne? Kokią įtaką jūsų kūrybai padarė artimas ryšys su gamta?

- Didžiulę įtaką. Dar vaikystėje ją jusdavau kitaip. Paskui pradėjau mintijimus apie gamtą, kas tai yra, koks jos poveikis. Viskas nuo saulėtekio iki saulėlydžio mane veikdavo emociškai. Man ypač įstrigdavo gamtos aprašymai knygose, paskui pats stebėdavau vieną ar kitą reiškinį ir laukdavau meninių pojūčių.

- Koks ryšys jus siejo su broliu?

- Prisimenu, kai prasidėjo atgimimas, sujudimas, buvome gana jauni, man dažnai sakydavo - taigi tavo brolis poetas, tu muzikantas, galite tokią komerciją susukti, verslą pradėti, tačiau kūryboje mes su broliu buvome ganėtinai nutolę vienas nuo kito, tarsi ne giminės. Pasitaikydavo tik tokių keistų sutapimų: aš parašau muziką, jis išleidžia knygą ir pasirodo, kad mūsų kūriniai atitinka vienas kitą. Pavyzdžiui, jis išleido raudas, o aš sukūriau elegijas. Tokie nematomi saitai liudijo mus esant iš vienos šeimos.

- Jis buvo didelis jūsų muzikos gerbėjas?

- Sunku pasakyti. Aš daug skaitau, net ir rašiau eilėraščius, jie buvo spausdinti. O Marcelijus buvo ribotas muzikai. Daugelis literatų turi tokį ribotą sąlytį su muzika. Tad nesistebėjau, kad mano muzikos nežinojo. Mano vaikai (kompozitorius turi du sūnus - 37-erių Dzidorių, 28-erių Karolį ir anūką Kernių, - aut. past.) net nežino, nei ką veikiu, nei kas toks esu, nors labai gerai su jais sutariu. Paprasčiausiai jie domisi kitais dalykais.

- Užaugote kaime, paskui atvykote į Vilnių. Nebuvo sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos?

- Į Vilnių atvykau 1965 metais. Situacija anuomet buvo žiauroka. Vyravo toks gatvinis chuliganizmas. Aš su kitais studentais gyvenau bendrabutyje. Pasitaikydavo visko - kurį nors ir sumušdavo, ir užpuldavo. Pavojingas laikotarpis buvo. Mano amžiną atilsį močiutė Marcelė kalbėdavo poterius. Mama sakydavo, kad vakarais po kokias dvi valandas melsdavosi, kad aš kur nors neįkliūčiau, kad man nieko bloga neatsitiktų, kad su blogais draugais nenueičiau. Ir dabar pagalvoju, nors laikai pasikeitė, blogis išliko - ir kas dabar už mano vaikus arba už mažąjį Kerniuką poterius kalba? O kalbėti reikia. Nes ta nematoma ranka ir nematoma akis saugo kiekvieną. Iš savo patirties žinau, kad be tokios apsaugos nieko nebus.

- Jūsų muzikoje irgi atsispindi stiprus religinis aspektas. Ar nesunku šiandien, kai visi aplink skuba, bėga, masiškai perka ir parduoda, tą tikėjimą puoselėti ir skleisti?

- Taip. Kartais važiuoju žmonių pilnu troleibusu, žiūriu į juos ir bandau suprasti, apie ką jie šiuo metu galvoja. Ar kas nors galvoja apie poeziją, apie Vincą Mykolaitį-Putiną? Turbūt ne. Matyt, nė vienas negalvoja ir apie Mariją Rilkę. O kaip yra pasaulyje? Bet žinau viena: kad visame pasaulyje nenutrūkstamai cirkuliuoja Šventojo rašto nešama žinia. Tai negali nutrūkti. Ji nuolat juda dideliu srautu, pulsuoja, yra gyva žmonėse. Nėra taip, kad religija čia yra, o už 10 metų jos nebėra. Viskas yra užpildyta tikėjimu. Mano ėjimas prie religinės muzikos vyko natūraliai. Kai gyvenau kaime, miegodavau po galva pasidėjęs Naująjį Testamentą. Galiausiai tie tekstai man pradėjo skambėti kaip muzika.

- Pats esate kilęs iš kaimo. Kaip, jūsų manymu, pasikeitė supratimas apie tai, kas yra kaimo žmogus? Juk kitados jis asocijavosi su tokiu tikru, šiek tiek filosofišku gamtos žmogumi. Tuo tarpu dabar - su prasigėrusiu, viltį praradusiu, nuskurdusiu asmeniu.

- Man pačiam darosi baisu, kai apie tai pagalvoju. Net nežinau, nuo ko pradėti. Kai sugriuvo kolūkiai, žemė buvo nebedirbama, neprižiūrima, apėjo piktžolėmis. Žemė, negavusi žmogaus meilės, pradeda pykti. Ji tampa negera. Žmogaus ryšys su žeme turi būti geras. Ją reikia gražiai suarti, suakėti, pasėti. Viskas turi būti paremta grožiu. Kai viskas supiktžolėja, tai automatiškai paveikia ir žmogų - morališkai jį pradeda naikinti. O tada ir prasideda alkoholizmas ir kitos bėdos.

- Yra toks posakis, kad muzika gali išgelbėti pasaulį. Kaip manote, ar muzikos galia iš tiesų tokia didelė, ar šiek tiek pervertinama?

- Galima dabar jau konstatuoti, kad muzika pasaulio neišgelbėjo. Bet muzikai tai nekenkia. Ji turi savo įtaigą, gilią prasmę, kurios negalima paaiškinti. Nors kuriamos įvairios teorijos, bet vis dar paslaptis, kaip ji atsiranda ir kaip mus veikia.

- Kokią vietą Lietuvos kultūroje šiandien užima kamerinė muzika?


- Labai gaila, kad daug jaunimo išvažiavę į užsienį ir pastudijavę ten gerose mokyklose nebegrįžta. Tų jaunų žmonių čia labai trūksta. Be jų, akademinėje muzikoje nebelieka įvairovės, judėjimo. Be to, trūksta informacijos. Jauni kūrėjai dažnai kuria ir demonstruoja savo kūrybą kur nors sandeliukuose. Jie turi geras elektronines programas, įlenda į sandėliuką ir rašo, vienas kitam parodo, koncertą surengia kokiame didesniame sandėliuke. Kai pradedi analizuoti mūsų valstybės kultūros politiką, susiduri su labai klampiais dalykais. Vieni politikai vengia užsiimti kokiomis nors programomis, kiti stengiasi, bet apsimeluoja. Čia toks uždaras ratas, iš kurio nėra išėjimo.

- Kokią ateitį prognozuotumėte mūsų rimtajai muzikai?

- Kai manęs apskritai paklausia apie gyvenimą, atsakau, kad man viskas patinka, kaip yra, kad tik nebūtų geriau. Nes kai tik atsiras noras ko nors geresnio, neaišku, kas nutiks. Mes visi kartais paniurnam, bet esmė ta, kad nesame kovotojai. Nė vienas meno srities žmogus nekelia balso. Tokia yra mūsų tylos egzistencija. Laikaisi, egzistuoji ir gali toliau kurti. O jei eisi kovoti, nesugebėsi išlaikyti kūrybai reikalingos rimties.

- Kokius didžiausius skaudulius matote mūsų visuomenėje?

- Kartais pažiūriu televizorių, matau ten žmones, kurie kalba, vaizduoja ar vaizduojasi patys, ir pagalvoju, kad va šitoks aš nenorėčiau būti. Žiūrėdamas į juos, mokausi toks nebūti. Neduok Dieve, tokiam būti. Kasryt atsikėlęs pagalvoju, kad tik niekam šiandien nepadaryčiau nieko blogo.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PLEČIASI: Jungtinių Valstijų prekybos internetu bendrovė „Amazon“ šiais metais sukurs 5000 naujų darbo visą darbo dieną vietų Jungtinėje Karalystėje.
  • PUSFINALYJE: Lietuvos moterų rankinio čempionato atsakomosiose ketvirtfinalio rungtynėse sekmadienį Vilniaus „Alandeko-Vichy“ komanda sužaidė lygiosiomis 27:27 su Vilniaus „LEU Šviesos-Eglės“ rankininkėmis ir pateko į pusfinalį, nes pirmąjį susitikimą laimėjo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. R.Paksas: Ekonominės nepriklausomybės praradimo pradžia
2. Verslininkas D.Mockus: Norime sugrąžinti tai, kas teisėtai priklauso Lietuvai
3. Trys klausimai Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui
4. Ačiū už dovaną – dvikalbystę Vasario 16-osios proga
5. 1000000 eurų už Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą
6. Kodėl laimėjo Landsbergis?
7. Teismo abejonės: ar tikrai reikėjo uždaryti „Snorą“?
8. R.Paksas: Europos Sąjungai reikia gelbėtis nuo valstybių nepriklausomybės duobkasių
9. Visi laukė permainų. Ar sulaukė? Išskirtinis premjero S.Skvernelio interviu „Vakaro žinioms“
10. Kodėl žmonės nebetiki, kad dar valdo savo valstybę?
11. Z.Vaišvila: Griūva melo sistema
12. B.Bradauskas: Žinojau, kad politika nešvari, bet nesitikėjau, kad tokia
13. R.Paksas: Lietuvoje vykdoma operacija „Skatink emigraciją!“
14. Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterijos skyriaus viršininkė R.Kazėnienė: Vagys privalo sėdėti
15. Istorikas Č.Laurinavičius: Nuspręs Briuselis, ar reikia Basanavičiaus
16. Už kokius nuopelnus Vilniaus apygardos prokuratūrai paskirtas vadovauti J.Laucius?
17. Vagių pilna abipus grotų
18. Milijonai išlėks su dūmais
19. R.Paksas: Kiek dar prireiks vaikų mirčių, kad praregėtume?
20. Sudėtinga mažinti vaistų kainas
21. Įmonei - nuostoliai, vadovui - nuopelnai
22. Už kiek liktum Lietuvoj?
23. Socialdemokratai nupirkti už 1000 eurų
24. R.Paulauskas: Užsienio valdoma žiniasklaida - pavojinga
25. O.Strikulienė: Silpnasis tapęs visišku nuliu
reklama
jogle rugsejis

Kaip vertinate, kad teismas nusprendė, jog gatvių pavadinimai ne tik lietuvių kalba yra teisėti?

balsuoti rezultatai

Ar prisisegate saugos diržus važiuodami automobiliu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -1    +2 C

 +1   +4 C

 

    +2   +5 C

 +2   +4 C

  +3   +5 C

 

    +4   +6 C

    8-13 m/s

     10-15 m/s

 

      7-15 m/s

USD - 1.0650 PLN - 4.3305
RUB - 61.9668 CHF - 1.0637
GBP - 0.8572 NOK - 8.8645
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12