respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Tautos išlikimo kodas slypi „Tautiškoje giesmėje“nuotraukos (10)

2018 gegužės mėn. 05 d. 10:09:06
Dalia BYČIENĖ

Inžinierius, dabar jau pensininkas Romas Treideris, padedant draugams ir bendraminčiams, 2011 m. sudarė ir savomis lėšomis išleido Lietuvos jaunuomenei skirtą nacionalines vertybes puoselėjančią knygą „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“. Kudirkos Naumiestyje, kur buvo parašytas Lietuvos himnas, gimęs ir jaunystę praleidęs autorius, skirtingai nei jį įvertinę profesoriai, į Lietuvos himną pažvelgė kitomis akimis - paprasčiau ir giliau.




Dar rašydamas knygą, R.Treideris buvo apsisprendęs bent po vieną savo knygos egzempliorių padovanoti visoms Lietuvos bei užsienio lietuvių mokykloms. Kiek pajėgė, knygas įteikė pats, bet visur aplėkti nespėjęs, padėti paprašė Švietimo ministerijos. Pagalbos nesulaukė. Esą mokyklos jau aprūpintos „Tautišką giesmę“ propaguojančiais plakatais. Supratęs, kad knyga visgi reikalinga, praėjusiais metais jis išleido dar vieną, šiek tiek didesnį „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“ tiražą ir ketina išleisti dar vieną.

Kaip V.Kudirkos testamentą Tauta suprato prieš 120 metų („Tautišką giesmę“ Vincas Kudirka sukūrė 1898 metais, sunkiausiu carinės Rusijos lietuviškos spaudos draudimo laiku) ir kaip ją supranta dabar? O gal apskritai nesuprato, kam ir kokiems darbams himnas lietuvius įpareigoja? Ar visi vienodai supranta „Tautišką giesmę“, svarstėme su „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“ autoriumi Romu TREIDERIU.

- V.Kudirka „Tautišką giesmę“ skyrė Tautai. Tai yra Tautos himnas. Dar anksčiau negu buvo išspausdinta giesmė, jis sakė: „Parašiau himną lietuviams“. Ar liksime lietuviais, jeigu šiandien neįsiklausysime, ką mums sako Lietuvos himnas? Lietuvos himno dvasia mus veikia skirtingai, kiekvienas jo žodžius supranta savaip. „Tautiška giesmė“ neįtraukta į pilietinį ugdymą mokyklose, todėl nėra vieningo jos supratimo. Vieni mokiniai aiškina taip, kiti kitaip. Apskritai lietuviai giesmę supranta nevienodai. Problema kyla iš gelmių, iš „Tautiškos giesmės“ tikslo nesuvokimo. Aš įžvelgiau himno struktūrą. Struktūra tai yra trys priesakai ir jų tikslai, o šių tikslų visuma apibrėžia „Tautiškos giesmės“ tikslą - kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Su tuo tikslu visi sutinka.

- Kaip jūs interpretuojate V.Kudirkos priesakus Tautai?


- Teikdamas pirmą priesaką - „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“, - Kudirka kreipiasi į visą Tautą. Aš interpretuoju, kad tą įpareigojimą reikia suprasti, kaip skirtą kiekvienam mūsų asmeniškai, nes Tauta - tai kiekvienas mūsų. Tai ir buvo pagrindinis mano tikslas. Rengdamas antrąjį leidimą išskyriau saulės metaforos prasmę. Saulė - tai dvasinė kultūra. Į tai niekas anksčiau nebuvo atkreipęs dėmesio. Ankstesni „Tautiškos giesmės“ tyrinėtojai bandė saulę pateikti kaip dievybę. „Tautiškos giesmės“ vertybinė struktūra - trys priesakai ir jų tikslai, o šių tikslų visuma apibrėžia Giesmės tikslą - kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Kviesdamas kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, autorius kreipiasi ne į abstrakčią substanciją, o į kiekvieną iš mūsų.

Pirmasis „Tautiškos giesmės“ priesakas - „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“. Jeigu jūs takais dorybės einate, jūs dirbate Lietuvos naudai ir žmonių gėrybei. Antrasis priesakas - „Tegul saulė (dvasinė kultūra) Lietuvoj tamsumas prašalina“. Yra kita šių eilučių versija - „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina“, bet tai ne autentiška Kudirkos frazė. Ją pakeitė užsienio lietuviai. Kiek prisimenu, Rygos. Jie norėjo, kad ta saulė šviestų ir jiems. Trečias priesakas - „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“, o jį vykdant „vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Vienybėje - galybė, nes nėra darbo, kurio nebūtų galima atlikti bendromis jėgomis.

- Kaip šiandieninės mūsų mokyklos moko suprasti „Tautišką giesmę“? Galbūt mokiniai gieda himną visai nežinodami jo esmės?


- Visko būna. Vieni supranta, kiti - ne. Jeigu paklausinėtumėte mokinių, kai kurie net nežino, kas parašė Lietuvos himną. Už vyresniuosius geriau mažiukai žino. Net kai kurie darželiai vaikus geriau išmokina, negu mokyklos. Todėl mano tikslas, kad knygos „Lietuvos himno gimtinė“ interpretacija būtų įtraukta į mokyklos pilietinio ugdymo programą, kad mokiniai priesakus suvoktų ir juos vykdytų. Jeigu knyga būtų įtraukta į pilietinio ugdymo programą, mokiniai suprastų, ką Kudirka norėjo pasakyti. Nežinau, kaip mokyklos moko suprasti „Tautiškos giesmės“ esmę. Galbūt pasistato mokinį ir klausia, kaip tu supranti. Kadangi visi supranta skirtingai, net vadovėliuose jokios interpretacijos nėra. Susiradau lig šiol buvusias Lietuvos himno teksto interpretacijas ir labai nustebau, kad visos jos skirtingos (prof. Juozas Girdzijauskas išskiria keturis jame glūdinčius priesakus, prof. Vytautas Landsbergis - dešimt priesakų, prof. Regina Koženiauskienė - vėlgi dešimt...), nėra interpretacijos, kuri būtų paskelbta kanonine, kurią būtų galima it estafetę perduoti ateities kartoms.
V.Landsbergio vienas priesakų - „dirbkite žmonijos labui“. O juk Kudirka taip nesakė. Jis ragino dirbti Tautos labui, ne žmonijos. Tuo laiku kitaip ir negalėjo būti. Siekdamas, kad tokia interpretacija atsirastų, išanalizavau V.Kudirkos tekstą ir išskyriau jame tris priesakus, kurių himnas įpareigoja laikytis kiekvieną Lietuvos gyventoją.

- Lietuvos himnas - puikiausia priemonė vienybės ugdymo pamokose. V.Kudirkos priesaikai yra tai, kas jaunimą gali įkvėpti dorybės. Ar pedagogai jais vadovaujasi aptardami nūdienes problemas?

- Nežinau. Himnas tiktų kalbant net apie patyčias. Nes patyčios nėra dorybė, o nedorybė. Jeigu mokinys kuria šviesią ir teisingą Lietuvą, jis turėtų suprasti, kad tyčiotis iš kitų netinka ir yra blogai. Tai lemia skirtingas himno interpretacijas. Tikriausiai todėl, kad „Tautiškos giesmės“ interpretacijos nėra mokyklos vadovėliuose. Lietuvos himno nepasitelkiama mokinių tautiškumui ugdyti. O juk Tauta prasideda nuo mokyklos.

- Kaip jūsų knygą priėmė kalbos ir literatūros vertintojai?

- Pirmą knygos leidimą gerai įvertino šviesios atminties akademikas Zigmas Zinkevičius. Jis pasakė, kad knyga Lietuvai reikalinga. Knygą vertino daugiau lietuvių literatūros mokslininkų ir net vienu kitu žodžiu prie to yra prisidėję. Pati interpretacija, kokią prieš septynerius metus sukūriau, tokia ir liko. Prieš septynerius metus rinkau iliustracijas knygai. Jos buvo išbarstytos po visą Lietuvą. Vienas aptikau Kaune, kitas Vilniuje. Beveik kiekvieną šeštadienį vaikščiodavau į senienų turgų ieškodamas senų nuotraukų. Be iliustracijų į knygą mažai kas būtų atkreipęs dėmesį. Pirmo ir antro leidimo iliustracijos pasikeitė labai mažai. Antrame leidime įdėjau nuotrauką menkučio namelio, kuriame buvo sukurta „Tautiška giesmė“. Manau, kad šios nuotraukos niekas Lietuvoje neturi. Jame V.Kudirka gyveno vos keletą mėnesių.

- Kaip vertina mokyklų programą brėžiantys valdininkai ir pačios mokyklos tą didžiulį jūsų darbą ir kilnius tikslus?

- Valdininkai, sakyčiau, niekaip nevertina. Labai dėkingos už knygą užsienio lietuvių bendruomenės. Lietuvoje mano knygos mažiausiai vertinamos Švenčionyse. 1200 egzempliorių tiražu išleistą knygą dalinu nemokamai. Leisdamas ją įsivaizdavau, kad dovanojimas vyks centralizuotai, tikėjausi šalies vadovybės, Švietimo ministerijos pagalbos. Nunešiau knygą švietimo ministrei, taip pat - į prezidentūrą šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei. Visi šia knyga tarsi džiaugėsi ir gyrė, tačiau centralizuotai platinti ją per Lietuvos mokyklas atsisakė. Keliauti po miestus ir kaimus, nunešti knygą kiekvienai Lietuvos mokyklai aš neturiu nei lėšų, nei fizinių galimybių, todėl knygos sklaida vyksta gana lėtai ir nenuosekliai. Mokyklų reakcijos, beje, taip pat būna įvairios. Vieni dėkoja ir džiaugiasi, kiti kalbą pradeda nuo klausimo - ar su Švietimo ir mokslo ministerija manasis noras padovanoti knygą mokyklai yra suderintas. Dar kiti manajam pasiūlymui lieka visiškai abejingi. Iš mokyklų, kurias mano knyga pasiekė, gavau labai daug padėkų. Svarbiausia, kad jie man raštu padėkojo už „Tautiškos giesmės“ idėjų sklaidą ir informavo, kad visos mokyklos yra aprūpintos plakatu „Tautiška giesmė“.

- Kodėl ėmėtės leisti knygą ir aiškinti „Tautinės giesmės interpretacijas?


- Man svarbu, kad visi „Tautišką giesmę“ suprastų. Nesu literatas nei rašytojas, tik inžinierius, šešiolikos išradimų autorius. Skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose. Jeigu to nebūtų buvę, apie himną nesugebėčiau parašyti. Vieną knygą išleidome kartu su nacionaliniu muziejumi. Joje buvo panaudoti V.Girdzijausko teiginiai. Tuomet man kilo klausimas, kodėl profesoriai „Tautišką giesmę“ vertina skirtingai? Ir kilo mintis į Tautai skirtą testamentą pažvelgti kitomis akimis. Tuo labiau kad esu gimęs Kudirkos Naumiestyje, kvėpavau tuo oru, bendravau su žmonėmis, kurie išgyveno tuos laikus.

- Ar aktuali „Tautiška giesmė“ šiandien? Ypač šiandien?

- Išvažiuoja jaunimas iš Lietuvos nejausdamas atsakomybės dėl jos ateities. Iš dalies todėl išvažiuoja, kad daugelyje mokyklų nėra tautiškumo ugdymo. Teko kalbėti su Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos direktore. Ji džiaugėsi, kad iš jų mokyklos išvažiuoja labai nedaug mokinių. Sprendžiu, kad pas juos yra labai stipri lietuvių kalbos mokytoja. Aš taip galvoju, kad mokyklose reikėtų išrašyti „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“ interpretacijas.

- Ką reikėtų daryti, kad išliktume pasaulyje kaip Tauta?

- Gyventi teisingai teisingoje Lietuvoje. Kelti Tautos dvasinę kultūrą. Nerinkime ir neskirkime į valstybės pareigas tų, kurie nepaiso bent vieno „Tautiškos giesmės“ priesako: neina vien takais dorybės, nėra aukštos dvasinės kultūros ar nemyli Lietuvos. Kitaip neišliksime. Nereikia skelbti egzaminų, kad išsiaiškintum. Šitie dalykai akimi matyti. Jeigu žmogus neina takais dorybės, pirmiausia reikia jo į valdžią nerinkti, o jei per klaidą pakliuvo - šalinti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASVEIKINO: Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino metinės augančio smulkiojo ir vidutinio verslo konferencijos „Gazelė 2018“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
  • STABDYS: per popiežiaus vizitą bus stabdoma dalis darbų keliuose
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018