respublika.lt

Suaugusi iki vaiko požiūrio kampo

2019 sausio mėn. 07 d. 15:11:32
Aušra Kaminskaitė

Sausio 12-20 d. Menų spaustuvėje dešimtą kartą įsikurs festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“. Švedija, Belgija, Prancūzija, Ispanija - tokį žemėlapį brėžia šių metų programa. Viena iš naujienų - šiuolaikinio cirko spektaklis iš Švedijos „Tvarkos diena“, režisuotas Viktorijos Dalborg, vienos iš „Kompani Giraff“ įkūrėjų. Su Viktorija kalbamės apie tai, kaip sukuriami tokie spektakliai ir kodėl jie tinkami ir suaugusiems.

 

- Kaip nutarėte tapti cirko artiste?

- Ilgą laiką dirbau aktore. Kartą mano režisierei prireikė, kad išbandyčiau keletą paprastų būdų vaikščioti lynu - statėme naują spektaklį Nacionaliniame Švedijos teatre. Įsimylėjau šią meno formą nuo pirmo netvirto žingsnio. Greta vaikščiojimo lynu pradėjau mokytis oro akrobatikos ir dariau tai daug metų. Ilgainiui vis dažniau pradėjau dirbti cirko spektakliuose ir pamažu traukiausi nuo dramos aktorės veiklos.

- Koks jūsų požiūris į tradicinį cirką?

- Kiekvienam artistui tradicinis cirkas yra jo istorija. Man ji atrodo įspūdinga ir verta pagarbos. Tačiau esu prieš gyvūnų įtraukimą į pasirodymus.

- Originalus spektaklio „Tvarkos diena“ pavadinimas yra „Tvarslojd“. Ką jis reiškia?

- Tai yra švediškų žodžių žaismas, kurio neįmanoma išversti. Švedijos mokyklose vaikai mokosi medžio dirbimo amato, vadinamo „trarslojd“. Šiame žodyje vietoj „r“ įdėjus „v“ įvyksta juokinga sumaištis: „tvar“ švediškai gali reikšti „staigus“ ar „kirsti liniją“. Pernelyg sudėtinga šį žaismą išversti į užsienio kalbas, tad kol kas nutarėme leisti festivaliams patiems nuspręsti, kaip pavadinti spektaklį. Užtat sužadiname žmonių smalsumą.

- Papasakokite apie spektaklio kūrybos procesą.

- Norėjome sukurti spektaklį, kuriame lygiai, vientisai manipuliuojame įvairiais objektais, balansuodami ir kurdami skulptūras. Mane ir scenografę Elen žavi švedų menininkė Nana Nordstrom (Nanna Nordstrom) - jos skulptūros ir įkvėpė spektaklio „visatą“. O tada drauge su artistais improvizavome, pasitelkdami įvairius objektus ir balansavimą. Atlikėjai gavo skirtingas užduotis, skatinusias žaisti ir laisvai improvizuoti. Beje, vienas pirmųjų spektaklio atlikėjų yra magas, tad jo dėka kūrybiniame procese atsirado iliuzijų ir magijos principų.

- „Kompani Giraff“ spektaklių vizualioji dalis visuomet estetiška, skoninga. Kaip dirbate su scenografais - leidžiate daryti, ko jie patys nori, ar bendradarbiaujate viso kūrybos proceso metu?


- Ačiū, labai smagu girdėti! Proceso metu nuolat bendradarbiaujame, diskutuojame ir tyrinėjame. Visuomet mieliau renkuosi scenografus ir kompozitorius, su kuriais jau esu dirbusi - drauge esame sukūrę bendrą kalbą. Mėgstu, kai kolegos mane stebina, tad suteikiu jiems daug laisvės. Bet kuriuo atveju, labiausiai vertinu kolektyvinę kūrybą.

- Kai rodėte „Tvarslojd“ Stokholme, publikoje sėdėjo vien suaugusieji ir visi iki vieno šypsojosi. Ar šis spektaklis tikrai skirtas vaikams?

- Vaikai jį puikiai priima. Tikiu, kad geras vaikų spektaklis tinka absoliučiai bet kokio amžiaus publikai. Turime žiūrėti į vaikus rimtai - netikiu, kad jiems skirtas menas privalo būti mielas, gražus, nepaliaujamai linksminantis. Suaugęs žmogus savyje talpina visas amžiaus grupes, tad emociškai kiekvienas prisimename, ką reiškia būti vaiku.

- Kuo jums ypatinga vaikų auditorija?

- Daugybę metų dirbau švedų režisierės Sjuzan Osten (Suzanne Osten) asistente Stokholmo miesto teatre „Unga Klara“. Sjuzan mane stipriai įkvėpė - išmokė, koks svarbus yra vaiko požiūrio kampas. Todėl pati kurdama visuomet siekiu aukščiausios kokybės ir bandau kiek įmanoma geriau pasiruošti darbui. Kurti prasmingus spektaklius vaikams ir jaunimui yra didelė atsakomybė.

- Ar kurdama spektaklį galvojote apie konkrečią amžiaus grupę, kuriai jį skirsite?

- Prieš pradėdami kurti svarstėme apie ikimokyklinukus - vaikus nuo 3 metų. Tačiau ilgainiui pamatėme, kad spektaklis puikiai tinka kiek vyresniems vaikams ir suaugusiems.

- Koks buvo geriausias jūsų matytas spektaklis vaikams?

- Tai mano minėtos Sjuzan Osten režisuotas spektaklis „Unga Klara“ teatre 1996-aisiais. Tai buvo dvi skirtingos pjesės, pristatytos tą patį vakarą. „Syrener 1914“ pasakojo apie neįgalų vaiką XX a. pradžioje, o antrojo spektaklio „Irinas nya liv“ pjesę parašė moteris, turinti Dauno sindromą. Tai buvo stulbinančiai drąsus ir gražus vakaras. Jis stipriai mane įkvėpė.

- Kaip sukurti kažką iš nieko?


- Tau turi būti truputį nuobodu. Nuobodulys yra kūrybiškumo motina. Būsimas mūsų spektaklis yra būtent apie tai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: penktadienį Ramiajame vandenyne į pietus nuo Meksikos krantų įvyko 6 balų žemės drebėjimas.
  • NUGALĖJO: Švedijoje Pasaulio badmintono federacijos (BWF) serijos turnyro „RSL Swedish Open“ moterų vienetų varžybų pirmajame rate penktadienį lietuvė Vytautė Fomkinaitė 21:13, 21:8 nugalėjo Danijos atstovę Annę Fuglsang.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar pasitikite privačiais pensijų fondais?

balsuoti rezultatai

Kiek laiko per dieną internete praleidžiate ne darbo reikalais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3      0 C

  -7      0  C

 

  -7     -1  C

-2    +1 C

   -3    +1   C

 

  -2     +1  C

7-12 m/s

2-5 m/s

 

3-5 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018