respublika.lt

Šlėktos liga - pavojinga gyvybei

(0)
Publikuota: 2017 gegužės 22 10:12:45, Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuva - žemės lopinėlis, kuriuo niekas su meile nepasirūpins, jei nepasirūpinsi tu! Stasio Žumbio nuotr.

2017-ieji paskelbti pačiu lietuviškiausiu vadinamo didžio Lietuvos poeto Kazio Bradūno metais. Apie tai, kaip juos švęsime, kalbamės su poeto dukra, žinoma antropologe ir etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene, sakančia, jog minėdami K.Bradūną negalime neakcentuoti ir svarbiausiąja jo laikytos vertybės - lietuvybės, kuriai šiandien gresia mirtinas pavojus.

 

- Kai paskutinį kartą su jumis kalbėjausi, tik nedrąsiai puoselėjote svajonę, kad šie metai būtų paskelbti poeto Kazio Bradūno metais - dabar jie jau paskelbti, o šiandien štai atidengėme puikią memorialinę lentą ant sienos to namo, kuriame pargrįžęs į Lietuvą poetas pragyveno paskutinius septyniolika gyvenimo metų. Turbūt daug kryžiaus kelelių dėl viso to jums reikėjo numinti?

- Kad šitaip nutiktų, stengėsi labai daug Lietuvos žmonių. Laiškus į Seimą, į Vyriausybę rašė taip pat ir mano brangieji alvitiškiai, ir viso Vilkaviškio krašto žmonės, Dariaus Kuolio literatūros sambūris - lietuvių literatūros mokytojai... Dėkinga esu ir dabar valstybės vairą į savo rankas perėmusiems „valstiečiams“ už tai, kad suprato „žemininko“ darbus ir pastebėjo jo indėlį kuriant Lietuvą...

Labai džiaugiuosi, kad šiemet taip pat yra minimas Algirdas Julius Greimas, kad transliuojamos jo gilios mintys per televiziją, kad minima puiki lietuvių rašytoja Ieva Simonaitytė, bet dar labiau džiaugiuosi, kad mano tėvelio poeto Kazio Bradūno metai susisieja taip pat ir su Lietuvos piliakalnių metais bei lietuvių kalbos metais  - tais dalykais, kurie tėveliui labiausiai rūpėjo. Mus, savo vaikus, jis augino su visų piliakalnių legendomis, istoriniais pasakojimais, darydavo piliakalnių ir pilių maketus, aiškindamas, kam reikalinga dauba, kur ir kaip įrengiamas priešpilis... Poetas Eugenijus Matuzevičius atsiųsdavo mums į JAV labai vertingų knygų apie Lietuvos istoriją, archeologiją, apie senąsias tradicijas, ritualus, įkapes, Petro Tarasenkos istorinius romanus, mitologijos knygų... Lietuvos istorija ir lietuvybė buvo pagrindiniai ramsčiai, į kuriuos atsiremdamas jis augino ir auklėjo savo vaikus.

Turbūt jau esu minėjusi, kad išvažiuodami iš Lietuvos tėveliai nepasiėmė beveik jokių daiktų. Mamytė - tautinius drabužius ir tėvelio rašytus meilės laiškus, o tėtė - ryšulėlį knygų, tarp kurių taip pat - ir Maironio „Pavasario balsai“. Kitaip tariant - išsivežė tik tai, kas yra būtina lietuviškos tapatybės išsaugojimui neaprėpiamame pasaulyje, taip pat - lietuvybės perdavimui, idant jaunoji karta augdama atskirtyje nuo Tėvynės nenutautėtų, išsaugotų autentišką pasaulėjautą, paveldėtų nacionalines vertybes, prigimtąją kalbą, kultūrą, moralę... Dabartinių emigrantų banga šio kraičio iš Lietuvos, deja, neišsiveža - nei lagaminuose, nei širdyse - vežasi tik norą kuo greičiau ir kuo daugiau pinigų užsidirbti. Tikiu - užsidirbs, tačiau nujaučiu, kad labai skaudžiai nusivils supratę, jog to, ką lengvabūdiškai prarado, to, ko jiems labiausiai trūksta, kad jaustųsi visaverčiais, prasmingą ir vertingą gyvenimą gyvenančiais žmonėmis - niekur iš nieko ir už jokius pinigus nenusipirks.

- Kazio Bradūno metai... Sakykit, o poeto vardas išties savimi tuos metus nuspalvina ar tai tik nieko nekeičiantis formalumas? Kas konkrečiai yra daroma, kad šie metai bylotų apie K.Bradūną?

- Oi, kad tik ko nepamirščiau... Žinot, mes pagal suvalkietišką tradiciją niekada gimimo dienų nešvęsdavom, minimi būdavo vardadieniai, o ne gimtadieniai, na, o šiemet Kaziui Bradūnui - šimtas metų ir jo garbei surengta jau ne mažiau kaip šimtas renginių. Kiek spėju - stengiuosi visuose apsilankyti, papasakoju šį tą, paklausinėju... Labiausiai man patinka važinėti po Lietuvos mokyklas ir gimnazijas. Antai, kad ir po Suvalkiją, kurioje rengiame moksleivių konkursą „Gimtinės taku“. Paskaičiusiems K.Bradūną gimnazistams pasiūliau parašyti rašinį apie tai, ką jie pasiimtų išvažiuodami iš Lietuvos ne savo noru - kas jiems atrodytų svarbiausia.

Pastebėjau, kad iš manųjų pasakojimų nūdienos Lietuvos jaunimui labiausiai imponuoja, kai kalbu apie atskirtį nuo Tėvynės, kai mokau, kaip net ir toli nuo Lietuvos atsidūrus, nenutraukti ryšio ir neišsižadėti atsakomybės už tą brangiausiąjį žemės lopinėlį, kuriuo niekas niekas su meile nepasirūpins, jei nepasirūpinsi tu.

Pasakoju jiems, kad pasaulyje manimi daugiausiai domėjosi ir labiausiai gerbė ne už ką kita, o būtent už tai, kad esu lietuvė, taigi - išskirtinė, turinti savąją autentišką kalbą, istoriją, kultūrą, gebanti iš savo ir savo tautos patirties papasakoti jiems to, ko patys jie nepatyrė, nežino...

Taigi vieni moksleiviai važiavo lankyti poeto tėviškės, net nufilmavo ją ir aplinkinius peizažus dronu iš viršaus tarsi iš paukščio skrydžio, kiti, muzikalesni - K.Bradūno eilėraščiais sukūrė dainų... Įsivaizduojat - du gimnazistai vaikinai apie K.Bradūną bei jo poeziją net sukūrė kompiuterinį žaidimą - viktoriną...

Paežerių dvare su moksleiviais drauge surengėme minėjimą, parengiau poeto asmeninių daiktų ir rankraščių ekspoziciją, kurioje - net ir poeto kepurė bei akiniai... O čia, Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, prie manęs priėjęs jaunuolis tarė: „Šiemet aš sau atradau K.Bradūną“. Man šie jo žodžiai tarsi širdį paglostė, juk atrasdamas K.Bradūną, iš tiesų jis savy atrado nepalyginti daugiau - atrado K.Bradūno bylotus kontekstus ir pajuto jų svarbą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute net buvo surengta solidi mokslo žmonių konferencija, skirta K.Bradūno indėliui apibrėžti, lenkakalbių Vilniaus rajono mokyklų vaikai tai, ką perskaitė poeto eilėraščiuose, bandė nupiešti... Smagu, beje, buvo pastebėti, kad po mano nuoširdaus kvietimo mylėti savąją Tėvynę Lietuvą net ir per pertrauką, net ir tarpusavyje moksleiviai kalbėjosi tik lietuviškai.

- O kaip su pačios poezijos sklaida? Lietuvos knygynuose, bibliotekose K.Bradūno knygų netrūksta?

- Vien šiemet - K.Bradūno metais - jau išleistos trys jo knygos. Tai Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista, kunigo Juliaus Sasnausko sudaryta religinių jo eilėraščių rinktinė „Liepė man būti“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista poezijos rinktinė „Ir nebijok“ ir Kauno Maironio muziejaus išleisti Kazio Bradūno archyvai, kur sukaupti laiškai, dienoraščiai, pastabos, straipsniai - studentams bei magistrantams kursiniams darbams rašyti - tai tiesiog lobis.

Knygos, žinoma, didelis turtas, tačiau vien jų nepakanka, kad tauta būtų gyvybinga, atspari, saugi nuo išnykimo. Deja. Reikia dar ir visuotinio budrumo, visuotinio suvokimo kaip tai yra svarbu ir kaip trapu, pažeidžiama, kaip lengvai prarandama.

Savomis akimis Havajuose teko matyti, kaip miršta tauta. Nemanykite - niekas jų nepavergė, neištrėmė, neišžudė... Ir knygas, rašytas savąja kalba, turėjo, ir puikią tautosaką, tačiau tauta užgeso vos per vieną žmonių kartą - maždaug per keturiasdešimt metų polinezų kalba nustojo funkcionavusi. Situacija labai panaši kaip mūsų - buvo nuspręsta, kad jų gimtoji kalba yra nenaudinga atgyvena, kad vaikus reikia pratinti kalbėti angliškai, būti šiuolaikiškus, todėl tėvai neperdavė meilės gimtajai kalbai savo vaikams, o drauge neperdavė ir tautos tęstinumo estafetės. Anūkai su seneliais gimtąja ten jau nesusišneka - tik angliškai. Knygos tebėra, archyvai tebėra, tebėra surašytas visas tautos kultūrinis palikimas, tačiau nebeliko kas geba perskaityti.

Kam jau kam, bet tokioms mažoms tautoms kaip mūsiškė - šlėktos liga yra pavojinga gyvybei.

- Šiurpu ir tikrai primena mūsų situaciją. Tačiau kaip pasiekti to visuotinio tautos budrumo išnykimo grėsmės akivaizdoje? Ar įstengs mus nubudinti vien tik K.Bradūno poezija?

- Iš visos širdies mums visiems to linkiu, nes pasidairius po nūdienos Lietuvą vaizdas išties graudus - anglėjame labiau, nei kas nors iš mūsų to pageidauja. Iš angliškų užrašų, dominuojančių mūsų miestų viešojoje erdvėje, net amerikiečiai juokiasi, klausia, prieš ką apsimetinėjame okupuotais. O juk gėda kokia. Ne prieš juos - prieš save, prieš protėvius, prieš visus Lietuvą kūrusius, ją mylėjusius ir ja tikėjusius gėda.

O visų graudžiausia - kad jau ir kelio ženklus, skirtus ne turistams, o mūsų pačių vaikams - moksleiviams orientuojame į anglakalbystę. Iš anglų kalbos skolinamės trumpinį „kiss and ride“, tarsi lietuviai gimtąja kalba negebėtų nei bučiuoti, nei važiuoti. Sakome, kad metas mums atsikratyti nevisavertiškumo komplekso, bet jaunosioms lietuviukų kartoms mes tiesiog skiepijam jį, tarsi pasakydami, kad lietuvių kalba neįgali - jai reikia skolintis svetimžodžių net savo pačių kasdienybei įvardyti.

Todėl ir sakau moksleiviams: jūs kaip išmanusis telefonas - kokią programą dabar įkrausite į save, ta teks visą gyvenimą ir naudotis, todėl nesirinkite jos lengva ranka, pasvarstykite - ar būsite laimingi, įkrovę į save tik: „pirk, pirk, pirk“. Sakot, užsienyje praturtėti, išgarsėti galimybių yra daugiau, bet ar tikrai nori tapti garsiu ir turtingu „ponu nieku“? Tebūsi minios linksmintojas, iš kurio juoksis, bet negerbs.

Bet, deja, tai ne tik jų pasirinkimas. Kai tėvai prie vakarienės stalo nuo vaikystės jiems nieko gražaus apie Tėvynę nėra pasakoję, vien tik ją keikę, kai mokytojai nuo pradinių klasių jiems vis kalę į galvas: „Vienintelis jūsų šansas - prasimušti į užsienį, nes čia, Lietuvoje, prapulsite“, tai iš kur jiems suprasti, kodėl ir už ką reikia mylėti Lietuvą?

Visa tai matyti mano tėveliui būtų itin skaudu. Todėl ir noriu kreiptis į visus Lietuvos žmones: švęsdami K.Bradūno metus ir jo šimtmetį, minėdami jo vardą ir deklamuodami jo eilėraščius, nepamirškime minėti ir vertybių, kurioms jis visą gyvenimą tarnavo: lietuvybei ir Lietuvai.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s