respublika.lt

„Septyniolikos pavasario akimirkų“ autoriaus dukra: Neprotinga gąsdinti vieniems kitus

(0)
Publikuota: 2017 kovo 26 14:31:44, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Olga Semionova. Stasio Žumbio nuotr.

Iš Paryžiaus atvykusi viešnia Olga Semionova prisimena rytiečių išmintį išlaisvinti savy tuščią kertelę kitai nuomonei, t.y. abejonei, ir dėl to mūsų nuomonės visiškai sutampa: tos kertelės mūsų dienomis lieka vis mažiau. Dėl kitko - gal nevisiškai, tačiau juk ne dėl ginčo susitikome su bestselerio „Septyniolika pavasario akimirkų“ autoriaus Juliano Semionovo dukra.

 

Daugiau kaip du dešimtmečius Prancūzijoje gyvenanti aktorė, rašytoja O.Semionova šiandien skiria daug dėmesio legendinio rašytojo kūrybiniam palikimui. Žurnalistas, rašytojas J.Semionovas - neordinarinė tarybinių laikų figūra: pirmo politinio detektyvo, tapusio bestseleriu net JAV ir Anglijoje, autorius, jo knygos tarp tarybinio meto rašytojų buvo spausdinamos didžiausiais tiražais tiek namie, tiek užu sienos, ir filmai pagal jo kūrinius sulaukdavo ne menkesnio populiarumo („Majoras Viesulas“, „Briliantai proletariato diktatūrai“, „TASS’as įgaliotas pareikšti“ ir kt.). Buvo pažįstamas su aukščiausiais valdžios pareigūnais, tačiau ne itin jos palankumo glostomas. Stalino laikais represavus tėvą įgijęs „liaudies priešo“ sūnaus vardą, ir po reabilitacijos nepanoro tapti partijos nariu, visą gyvenimą liko nepartinis. Dar daugiau: po jo mirties pasigirdo įtarimų, kad tiek jo, Rusijoje įkūrusio pirmą nepriklausomą laikraštį „Soveršenno sekretno“ („Visiškai slaptai“), tiek jo pavaduotojo mirtys nebuvo atsitiktinės, o nulemtos pradėto tyrimo apie išplautus milijardus.

Olga Semionova sako, kad rašytojas riziką laikė vienu svarbiausių kūrybos elementų.

- Einantys į susitikimą su jumis žmonės greičiausiai eina susitikt su savo praeitimi - jūsų tai neskaudina?


- Juk negali nubraukti praeities. Žmonės, ateinantys susitikti su savo jaunystės rašytoju, juk turi vaikų, anūkų, gal ir jiems perduos kai ką apie J.Semionovo knygas ar jo mintis. Jeigu Lietuvoje, kurią tėtis labai vertino ir mėgo, kur bičiuliavosi su Donatu Banioniu ir Juozu Budraičiu, yra žmonių, kurie atsimena jo knygas, tai gera tendencija. Aš pati su juo kadaise buvojau Vilniuje, ir „Septyniolikos pavasario akimirkų“ filmavimas vyko netoliese, Rygoje. J.Semionovas į kiekvieną šalį vyko atvira širdimi, jis manė, kad yra ko pasimokyti Vakaruose, bet buvo iki kaulų smegenų rusų žmogus, negalintis gyventi be rusų kalbos ir kultūros. Savo dienoraštyje jis rašė pagaliau supratęs Aleksejų Tolstojų, kuris veržėsi namo po kelerių metų emigracijos, - pats, teigė, per tris mėnesius užsienyje spėtų prasigerti, išeiti iš proto arba pasiųsti kulką sau į kaktą.

Jis buvo kviečiamas į Holivudą rašyti scenarijų, bet sakė „nė už ką“, nes jautė didelę atsakomybę savo skaitytojams, kuriems sukūrė, atleiskite už nekuklumą, nacionalinį herojų. Maksimas Isajevas (Štirlicas) - ne tik raudonasis žvalgas, bet ir visų pirma rusų inteligentas ir patriotas. Žmonės net tikėjo šio išgalvoto literatūrinio personažo tikrumu. Ir Brežnevas norėjo apdovanoti jį TSRS didvyrio žvaigžde...

- ...ir apdovanojo Viačeslavą Tichonovą, jo vaidmens atlikėją seriale. Keista, kodėl J.Semionovą „pamiršo“, ypač turint galvoje jo pažintis bei ryšius su Jurijum Andropovu?


- Atleiskite, bet kada rašai romaną apie žvalgą, sunku išvengti bendravimo su kontržvalgybininkais, - jie ir Andropovas buvo jo konsultantai. Manau, J.Semionovas buvo nesisteminis žmogus, nes, būdamas prisiekęs patriotas ir socializmo šalininkas (tikėjo švedišku jo modeliu), taip ir neįstojo į kompartiją. Juk jo nuostata nestoti į partiją, kuri, pasak jo paties, susikompromitavo represijomis ir „valymais“, nebuvo paslaptis. Galbūt dėl to partinė nomenklatūra jo nelaikė savu ir jo vienintelio iš serialo „Septyniolika pavasario akimirkų“ kūrybinės komandos neapdovanojo. Jis išgyveno, aišku, bet paskui nusiramino, gavęs laišką iš nežinomo skaitytojo, kuris pareiškė: jūsų apdovanojimas - tai meilė jūsų skaitytojų. Žinote, aš J.Semionovo namą-muziejų atidariau Kryme, Muchalatkoje, mažutėliame kaimelyje kalnuose... Žmonės eina... Kiekvienais metais, kiekvieną vasarą, su vaikais ir vyru, Prancūzijos piliečiu, ten apsilankome.

- Pasikeitė kas tame kaimelyje po 2014-ųjų?


- Pasikeitė - mums kelią nutiesė pagaliau. Lig tol jis ketvirtį amžiaus buvo avarinės būklės, ir kiek beprašiau tuometinę valdžią, tiek veltui. Meras man atsakydavo: muziejaus reikalai nerūpi, knygelių jis neskaito. Juk pagrindinė Rusijos problema, kaip žinote, - kvailiai ir keliai...

- Tiesa, kad J.Semionovas ne tik svajojo, bet ir buvo bepradedąs realizuoti utopinį Jaltasičio planą?

- Krymą jis laikė pačiu gražiausiu pasaulio kampeliu: ten jis vyko su mama į povestuvinę kelionę, Jaltoje ir Koktebelyje parašė pagrindinius savo kūrinius. Dar tarybiniais laikais jis matė didžiules galimybes paversti Jaltą tarptautinio lygio kurortu, svajojo net nutiesti kelią iš Jaltos į Maskvą, iš Maskvos į Paryžių. Kalbėjosi su užsienio investuotojais dėl golfo klubo, dėl viešbučių ir t.t. Krymą laikė antrąja tėvyne ir norėjo numirti joje.

- J.Semionovo siūlymas Michailui Gorbačiovui 2-3 kartus pakelti atlyginimus medikams ir mokytojams, nes nuo jų priklauso rytojaus moralė ir sveikata, aktualūs ir šiandien, ir ne tik Rusijoje.


- Jis rašė laiškus valstybės vadovams, nesuskaičiuojamus. Tėtis nebuvo „ura“ patriotas, jis save laikė pozityviu disidentu ir rašė jiems siūlydamas idėjas, kaip paverst valstybę klestinčia šalimi. Gorbačiovui siūlė žemę perduoti valstiečiams ilgalaikei nuomai ar net privatizuoti, nes, jo nuomone, atpratinti žmogų nuo darbo žemėje reiškia pratinti jį prie veltėdžiavimo. Jis siūlė atidaryti sienas turistams, įsileisti daugiau laisvės, nes pats, kaip centrinių laikraščių ir žurnalų korespondentas, buvo išmaišęs kone visą pasaulį...

- Po rašytojo mirties 1993 metais iš vienos nežinomybės (Rusijos) persikėlėte į kitą nežinomybę (Prancūziją). Tada, ko gero, užsienyje buvo saugiau. O kur šiandien?


- Kada su sūnumi ir vyru atvažiuojame į Rusiją, kada jie vaikšto po Maskvą, sako, Viešpatie, kaip čia ramu. Saugumo ir švaros atžvilgiu Maskvoje išties geriau. Aš tebesu rusė, tiesa, gyvenanti dviejuose namuose, ir labai išgyvenu, kai įvykiai Rusijoje nušviečiami gan tendencingai. Noriu visiems mūsų kaimynams priminti, kad mūsų planeta maža ir kad neprotinga vieniems kitus gąsdinti, - protinga politika yra ne mojavimo kumščiu, o ištiestos rankos politika.

- Manote, informacija Prancūzijoje pateikiama netendencingai?


- Neseniai su vyru Paryžiuje žiūrėjome naujienas, kurios prasidėjo nuo didžiulio būrio žurnalistų diskusijos apie kandidato į prezidentus Fransua Fijono (Francois Fillon)... kostiumą; jį kažkoks draugelis jam dovanojo. Aš pagalvojau: tai masinė šizofrenija? Ir ji Prancūzijoje, kur vien Paryžiuje keturi tūkstančiai potencialių teroristų? Jie nenusipelno žiniasklaidos dėmesio? Prancūzijos liaudis nusipelno tiesos, o šiandien niekas nekalba apie ją ištikusią tragediją. Galima įvairiai vertinti lyderę Marin Le Pen, bet ši moteris dar iki migrantų krizės, dar iki 2015 metų lapkričio 13-osios tragedijos, kai žmones šaudė gatvėje, sakė: Prancūzijos ekonomika nepajėgi priimti šimtą ar du šimtus tūkstančių migrantų kasmet, darbo vietų trūksta net vietos gyventojams. Maža to: pagal idiotišką įstatymą studentas iš Afrikos, gavęs aukštojo mokslo diplomą, negali pasilikti Prancūzijoje ir turi grįžti į savo šalį, o imigrantas, kuris nemoka kalbos ir kuris pasmerktas gyventi gete iš pašalpos, gali ir lieka. Tai tragiška ir vietos gyventojų, ir migrantų atžvilgiu. Žinote, kiek Prancūzijoje šiandien kalinių yra iš paskutinės imigracijos bangos? 80 proc. Ir tai ne jų kaltė: gyvenantieji getuose neturi priėjimų prie kultūros, jie pradeda prekiauti narkotikais, jie pradeda laužtis į automobilius. Tai nacionalinė tragedija. Kas bus po 20-30 metų?

- Kaip šita grėsmė juntama asmeniškai?

- Mažas pavyzdys. Aš su sūnumi Julianu (taip pavadinau jį senelio garbei, jis pianistas) Paryžiaus centre užsukame į kavinę. Aš noriu sėsti prie lango, o jis: eime į salės gilumą, saugiau, jei imtų šaudyti. Vadinasi, jauno žmogaus pasąmonėje užfiksuota, kad gali pradėt šaudyti bet kur ir bet kada. Neseniai tik per stebuklą policija prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros sulaikė mirtininkę su mašina, prigrūsta dujų balionų, ir Arlio oro uoste per stebuklą pavyko išvengti aukų, - teroristas buvo nukautas. Tėtis išauklėjo mane internacionaliste ir aš manau, kad ir kokios religijos rytietis būtų, jis nė kiek nėra už rusą ar lietuvį blogesnis, bet, deja, jis labai lengvai pasiduoda radikalizacijai. Tuo ir pasinaudoja tamsios jėgos, užtat potencialių teroristų labai daug. Jų šaknų ieškoti tektų istorijoje, kuri prasidėjo ne vakar, o dar anksčiau. Pavyzdžiui, Saudo Arabija per pastaruosius 30 metų į radikalaus žiauraus islamo propagandą Europoj investavo nei daug, nei mažai - 70 milijardų dolerių. Tarsi viskas labai nekalta, statys mečetę - kulto vieta šventas reikalas, bet kažkodėl imamas atvažiuoja iš Tuniso ir kviečia jaunimą į „šventą kovą“, ir jie važiuoja kariauti į Siriją. Galima išsiųsti radikalųjį imamą į Maroką ar Tunisą, bet tos mečetės bendruomenė akimirksniu išsirašys kitą, ne mažiau radikalų. Ką prancūzų valdžiai su tuo daryti? Aišku, lengviau aptarinėti pono Fijono kostiumus...

Ačiū Dievui, bent jūs Lietuvoje neturite šios problemos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s