respublika.lt

R.Rachlevičiūtė: Mūsų namuose indų niekas nedaužo

2014 kovo mėn. 01 d. 16:01:48
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Šiemet nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas kompozitorius Faustas Latėnas pusę jos skyrė savo žmonai menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei. Tris vaikus užauginusi moteris pasakojo, kad suderinti pareigą šeimai ir norą realizuoti savo svajones nebuvo lengva. Ne vieną menininką gerai pažįstanti menotyrininkė džiaugėsi, kad jos vyras nėra iš tų, kurie, nenusisekus kūrybiniams sumanymams, ima daužyti indus ar trankyti durimis.


- Ne paslaptis, kad sugyventi su menininkais nėra lengva, o jūsų šeimoje jų netrūksta. Kaip pavyksta sukurti namų jaukumą?

- Taip, dabartiniame mano gyvenimo etape menininkų išties netrūksta. Bet kai stojau į Dailės institutą, šeimoje buvau vienintelė tokia neaiški persona. Maniškiai visi buvo inžinieriai. Pati svajojau studijuoti teatrologiją, bet tuo metu norint jos mokytis reikėjo važiuoti arba į Maskvą, arba į Sankt Peterburgą, todėl pasirinkau dailės istoriją. O su teatru dabar esu susijusi per šeimos narius. Dukra - aktorė, vyras - kompozitorius, tad visa tai verda šalia.

- Ar namuose dažnai diskutuojate meno temomis?


- Žinoma, kad apie tai daug šnekamės. Kiekvienas turime savo požiūrį. Aš tam tikrus kūrinius matau vienaip, Faustas - kitaip, bet tai netrukdo bendram gyvenimui.

- Esate žinoma moteris, užauginote tris vaikus. Kaip pavyko suderinti karjerą ir šeimą?


- Be abejo, kad buvo sunku. Ypač kai vaikai buvo dar maži. Visada buvo dilema, kam skirti savo dėmesį. Jei saulė šviesdavo, o aš su vaikais sėdėdavau smėlio dėžėje, užeidavo toks noras dirbti, rašyti, eiti į parodas, kad net smaugdavo. Bet kai geru oru sėdėdavau prie stalo ir rašydavau, o vaikai būdavo priversti dūkti kambaryje, vėlgi jausdavausi prastai. Šeimos gyvenimas yra vadyba. Tikras iššūkis yra išdalyti laiką ir pinigus taip, kad kiekvienas šeimos narys jaustųsi gerai, komfortiškai ar bent jau optimaliai. Jeigu tai pavyksta, galima sakyti, kad gyvenimas nusisekė. Čia laimi tie, kurie moka visą tą procesą valdyti. Tikrai negaliu savęs laikyti pavyzdžiu, ne man spręsti, bet kiek sugebėjau, tiek bandžiau suderinti visus tuos interesus. O vaidmenų buvo labai daug - ir mama, ir duktė, ir žmona, o dabar ir močiutė. Visus tuos vaidmenis reikia tarpusavyje suderinti, o tai nėra lengva. Dar reikia pasilikti erdvės sau, nes be jos pradėsi dusti. Norisi ir kultūrintis, ir keliauti, ir darbus dirbti. Jau vien savo interesams paskirstyti laiką sunku, o kai dar yra šeimos gyvenimas...

- Pati esate bendravusi ne su vienu žinomu menininku, ar galėtumėte išskirti, su kuriais buvo įdomiausia kalbėti?


- Galiu pasakyti, kad pažįstu beveik visus Lietuvos menininkus, gal tik jaunesniąją kartą - menkiau. Prisipažinsiu, kad vienu momentu lyg ir buvau jais nusivylusi. Apie menininką galima rašyti dviem atvejais - arba kai tu jį labai gerai pažįsti, arba tu jo visai nepažįsti ir pasikliauji tik savo intuicija bei tuo, ką matai. Tad mano gyvenime buvo periodas, kai tas menininkų egocentrizmas, kalbėjimas tik per save, iš savęs, buvo pakyrėjęs. Bet supratau, kad kito šanso išgyventi ir kurti jie neturi. Tik tikėjimas, kad tai, ką darai, yra labai svarbu ne tik tau, bet ir kitiems, įkvepia nepasiduoti. Tikro menininko žvilgsnis yra autentiškas ir unikalus. Niekas negali pažiūrėti į pasaulį taip, kaip žiūrėjo, pavyzdžiui, Vincas Kisarauskas. Kita vertus, yra menininkų, su kuriais labai įdomu kalbėtis. Tai - Algimantas Kuras, Petras Povilas Vaitiekūnas, Petras Repšys, Birutė Žilytė, Žygimantas Augustinas, Saulė Kisarasauskienė, Danutė Gražienė ir daugelis kitų. Dabar džiaugiuosi tuo bendravimu ir suprantu, kiek daug man jis duoda.

- Ar mūsų menininkai šiandien gali pragyventi iš savo darbo?


- Menininkai, kurie padaro tarptautinę karjerą, gali. Vyksta įvairūs meno projektai, galima vykti į rezidencijas, gauti finansavimą projektams, parodoms. Tačiau tie, kurie tarptautinės karjeros nepadaro, verčiasi sunkiai. Kita vertus, yra menininkų, kuriančių tokius kūrinius, kuriuos galėtų parduoti ir iš to pragyventi. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus - ar jis talentingas, ar įdomus Lietuvos meno laukui. Dailės istorija rodo, kad net ir labai talentingi menininkai niekada negalėjo pragyventi iš savo darbų, todėl darydavo užsakymus, kuriuose nusižengdavo savo pagrindinei kūrybinei linijai.

- Dėstote Dailės akademijoje. Kasdien susiduriate su jaunaisiais menininkais. Kokių ambicijų, mitų apie menininkus turi jaunieji kūrėjai?


- Prieš kurį laiką daugelis įsivaizdavo, kad baigę Dailės akademiją dirbs ir gyvens iš meno kaip kokie nedideli verslininkai. Vyravo toks supratimas, kad dėl meninės kūrybos nieko nereikia aukoti. Bet gyvenimas parodė, kad jei pasirenki laisvę ir galimybę daryti tai, ką nori per daug nežengiant į šonus, turi aukoti. Turi verstis su minimaliomis lėšomis. Dabar tokių iliuzijų studentai nebeturi. Kita vertus, pasikeitė ir supratimas apie tai, kas yra prestižinė profesija. Prieš dvidešimt metų prestižinė specialybė buvo tapyba - kaip meno karalienė. Tapytojo statusas buvo labai aukštas. Sovietiniais laikais stojančiųjų į tapybą buvo po keliolika žmonių į vieną vietą. Dabar viskas pasikeitė. Didžiausi konkursai yra į tas specialybes, kurios gali užtikrinti gerą gyvenimą, tai yra architektūra, interjero dizainas, kostiumo dizainas, grafika. O į tapybą vis dažniau stoja žmonės, jau įgiję kokį nors diplomą ar jau užauginę vaikus. Eina tik tie, kurie be tapybos tikrai negali.

- Tai gal apskritai tas supratimas apie menininką kaip apie atsiskyrėlį, užsidariusį palėpėje, kančiose ir skausme tapantį paveikslą, jau išblėso?

- Tai kad kitaip neįmanoma. Pažiūrėkite į garsiausius pasaulio menininkus - visi jie gyveno ir mirė skurde. Vincentas van Gogas per savo gyvenimą pardavė tik vieną paveikslą. Polis Gogenas mirė skurde, o dabar jo paveikslų kainos siekia du šimtus milijonų. Tie, kurie tikrai negali be tapybos, ją ir renkasi. O gyvenimas jau sudėlioja viską į savo vietas. Jei žmogus neišsilaiko, renkasi ką nors kita. Bet įdomu tai, kad tie, kurie nori ir kasdien dirba, pasiekia savo - jie gali ir pragyventi, ir nedaryti nuolaidų prastam skoniui.

- Kartais atrodo, kad šiuolaikinis menas stengiasi kuo labiau šokiruoti, nustebinti žiūrovą. Kokia, jūsų manymu, yra šiuolaikinio meno paskirtis?

- Kadangi mūsų šalis yra maža ir tas meno laukas yra gana siauras, todėl ir įvyksta tokios deformacijos. Kai nuvažiuoji į Venecijos meno bienalę, kur visas pasaulis rodo savo šiuolaikinio meno kūrinius, taip pat ir Lietuva sėkmingai atstovauja savo nacionaliniame paviljone, tokių klausimų nekyla. Gal tokie drastiški akcentai išryškėja tik mūsų šalies kontekste. Be abejo, yra menininkų, kurie tik tokiomis traktuotėmis gali atkreipti į save dėmesį, bet esmė ta, kad reikia žinoti, kur kokį meną eksponuoti. Eksperimentiniai, drastiški dalykai, mano nuomone, negali būti rodomi, tarkime, Nacionaliniame dramos teatre. Čia turi būti rodomi tokie kūriniai, kurie būtų skirti ir mokiniui, ir pensininkui, ir plačiai publikai. O pas mus kol kas viskas yra susimaišę. Tačiau reikia visokio meno - ir klasikinio, ir to drastiško, kuris sudrumstų, sukrėstų ir skatintų susimąstyti.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: futbolo Tautų lygos turnyro A diviziono 2 grupės rungtynėse ketvirtadienį pasaulio vicečempionė Kroatija namuose 3:2 (0:0) nugalėjo Ispanijos komandą.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Ukis 2018