respublika.lt

Rimtautas Šilinis už aštuntą Dievo įsakymą

2012 gegužės mėn. 07 d. 12:18:57
Audronė JABLONSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
CREDO. Kino dokumentininkui Rimtautui Šiliniui ir darbe, ir gyvenime svarbiausias principas - nesakyti tiesos

Neseniai sunkią operaciją pakėlęs kino dokumentininkas Rimtautas Šilinis susitikti pasiūlė... jo pasate prie namų. Ir eiti netoli, ir niekas netrukdys. Prisimenant senus laikus prabėgo pusantros valandos. Sakau senus, nes ką darė naujaisiais, dar prisimename. Pilietiškai angažuotas režisierius rinkosi karščiausias temas. Medininkai. Sausio agresija. Lietuva Maskvos pučo dienomis. Tarpukario prezidentai. Lito istorija...

- Į kiną atėjote dar tais laikais...

- Kai filmavimas buvo mokslas. Kai reikėjo išmanyti ir apšvietimą, ir kino juostos galimybes, ir daugybę kitų dalykų. Ne tik mygtuką nuspausti. Šiandien tų tikrųjų kino operatorių likę tik trys: Tarvydas, Tomaševičius ir Radzevičius. Dar paminėčiau Tautrimą, Gabalį - jie mirė nusigėrę...

Kino studijos stuburas buvo direktorius Julijonas Lozoraitis. Puikiai išmanantis kiną, gilus analitikas. Permatė visus kiaurai - kas ką gali, ko ne. Tai jis mane ir pakvietė. Pradėjau nuo kino žurnalų.

- Gan greit atradote savo vagą - kino portretus. Cvirka. Mykolaitis-Putinas. Šepka. Kipras Petrauskas. Gudaitis. Baltušis...


- Baltušio asmeniškai nepažinojau. Paskambinau. Nuėjau. Ar sutiktų? Galbūt. O kaip pavadintų filmą apie save? Ko čia daug galvoti: „Filme - Juozas Baltušis“. Taip ir liko. Tada, po knygos „Tėvų ir brolių takais“, daug važinėjo po Lietuvą. Važinėjom kartu.

- Ar pasiguosdavo, kaip po kelionės į Ameriką jį auklėjo CK ideologai?

- Ne. Žinojo, kad nepraeis. Visi turėjome tokius vidinius autocenzorius. Gelžbetoninės ideologijos sienos, stropiai saugomos Šimkaus ir Kuolelio, kakta nepramuši, bet... galėjai apeiti, pasikasti, peršokti... Dar buvo Glavlitas. Sėdėjo toks Gurvičius su žirklėmis: čekšt... čekšt... Pavyzdžiui, nuo Gedimino kalno negalima buvo filmuoti Žirmūnų, nes ten - 56-oji „pašto dėžutė“, o tai reiškė - karinė gamykla.

- Ar klasikas liko patenkintas savo atvaizdu ekrane?

- Pasižiūrėjo filmą ir klausia: o kur Monika? Vaaaikšto Baltušis sau vienas... Ji man paskutinius plaukus nuraus! Teko prifilmuoti ir Moniką. Piktąjį jo genijų.

- Taip galvojate?

- Ne galvoju, o žinau.

- Neilgai trukus radosi „Paveikslas“ - apie Antaną Gudaitį.

- Kokias dvi savaites teko jį pratinti prie kameros...

- Profesorių!? Įpratusį prie auditorijos, bendravimų.

- Kamera ir studentų auditorija - visai ne tas pats. Bet kai jau apsiprato!.. Nebereikėjo kištis - tik stebėti, tik klausyti jo minčių eigos. Pažiūrėjęs filmą buvo lakoniškas: kaip dirbu, taip ir nufilmuota.

Paskutinę filmavimo dieną ant taburetės šalia molberto išdygo prancūziško vyno butelis. Profesorius pagyvėjo. Paragavęs žinovo tonu pareiškė: geras vynelis!

- Kipro Petrausko šimtmečiui - „Buvome greta“. Laimė, 1984 m. dar buvo gyvų jo šlovės liudininkų iš Peterburgo Marijos teatro. Tiksliau - liudininkių, dar nepamiršusių „Kiprijano Piotrovskio“ galantiškos silpnybės dailiajai lyčiai. Kiek žinau, tos nekaltos užuominos labai užgavo dainininko našlę, nors anais laikais jis dar buvo laisvas kavalierius...

- Man, dokumentininkui, visiškai nesuvokiamas noras taisyti, retušuoti biografijas. Kur tada dėti Kipro aistrą kortoms? Jo praloštus dvarus, kuriuos vėl ir vėl jam dovanodavo Smetona? (O gal - Smetonienė, taip pat aistringa preferanso gerbėja?) Darydamas filmą niekam nenoriu įtikti - tik papasakoti tiesą.

- Prisiminkime, kaip 1980 m. filmavote Maskvos olimpiadą.

- Filmo režisierius Jurijus Ozerovas iš Lietuvos pasikvietė mudu su Starošu, iš Latvijos - Puodnieką su Liepinšu. Turėjom ypatingą laisvos grupės statusą - ką norim, tą filmuojam. Ir dar ant kodako, o tai anais laikais buvo reta prabanga. Ozerovo fantazija įsisiūbavo. Gavęs Goskino carte blanche, užsimojo kurti dokumentinį-vaidybinį filmą su kviestinėmis žvaigždėmis Alenu Delonu (Alain Delon) ir Džeine Fonda (Jane Fonda). Delonas turėjo vaidinti olimpinių žaidynių atkūrėją Kuberteną, o Fonda - jo žmoną. Tačiau pastaroji užsiprašė milijoninio honoraro. Goskinas tiek pakloti nesutiko.

- 1980-ųjų liepą mirė Vladimiras Vysockis. Tai buvo įvykis, užtemdęs ir tarptautinę olimpiadą.


- Žaidynės dar nebuvo prasidėjusios. Gavome užduotį filmuoti laidotuves iš įvairių taškų. Mūsų grupė filmavo nuo aukšto pastato stogo - visą laidotuvių procesiją nuo Tagankos teatro iki Novodevičės kapinių. Juostą atidavėm užsakovui. Kur ji buvo (ar buvo?) panaudota, nežinau.

- Ar teisybė, kad į Maskvą priduoti Goskinui filmų važiuodavote su lagaminais lietuviškų dešrų ir kumpių?

- Akcentuočiau kitą dalyką, kad mums - visada ypatingas dėmesys. Vos pasirodom, redaktorė pasileidžia koridoriais: litovcy prijechali! Peržiūrų salė prisirenka pilnutėlė („Što ješčio eti svoloči natvorili?“) Mūsų dokumentiką kuravo toks jaunas redaktorius Beliakovas. Kartą po kaušelio pratrūko: nekenčiu jūsų visų! Lietuvių kinas! Latvių kinas! Gruzinų kinas! Visi kiti - tiesiog sovietiniai. O kur - rusų?!

Vis dėlto objektyviai mes jiems buvom reikalingi. Nes tik mūsų filmai ganėsi tarptautiniuose festivaliuose. Su rusiškais - apsijuokdavo. Kartą Tokijuje parodė rusišką filmą apie pirmūną mechanizatorių, kuris premijuojamas... šaldytuvu. Velka ant kupros į savo urvą tą raudonu kaspinu perrištą prizą... Japonams akys ant kaktos išlipo. Prašė tą filmą dar ir dar rodyti...

- Ar papasakosite, kaip Vilniuje Lenino pėdsakų ieškojote?

- Kodėl ne. Sukūriau politinį detektyvą, kurio man nė kiek ne gėda ir šiandien. Ten kiekvienas kadras dokumentais grįstas. Filmas užsakytas Leninio 100-mečiui. Anais 1885 metais, į kuriuos sugrąžina dokumentų pėdsakai, jis dar buvo tiesiog Uljanovas. Bet jau stropiai sekamas žandarų. Todėl važiuodamas iš Berlyno į Maskvą išlipo ne Vilniuje, o „Lantvorovo“, kur jį su bričkute pasitiko žydų Bundo vado Kremerio žmona ir atvežė į Vilnių...

- Esate pasigilinęs į Lietuvos prezidentų gyvenimą - tiek trijų tarpukario, tiek pirmojo atkurtos nepriklausomybės. Didelis skirtumas kalbėti apie tuos, kurie buvo prieš pusę amžiaus ir dar tebesėdį Prezidentūroje.

- Nieko nedailinau. Rodžiau, kaip Brazausko į Katedrą neleido, kaip mojavo plakatais „Komunistus lauk iš katedros!“ Rodžiau jo portretą su juodais ūsais. Jo aplinka šokosi: kaip galima - tokius dalykus! Mažiausiai kišosi jis pats. Tik suderindavau, kada ir kur važiuojam. Apie asmeninį gyvenimą neklausinėjau, nors jis iš esmės neprieštaravo. Neslėpė žmonos priklausomybės nuo alkoholio. Padėti jai buvo bejėgis. Galėjo tik pasirūpinti jos buitimi. O ta visa velniava, ta „kristiniana“ prasidėjo jau po filmo.

- Esate papasakojęs istoriją, vertą meksikietiško serialo. Bet visiškai tikrą, prieš tris dešimtmečius nutikusią Lietuvos kaime. Kaip tėvo šienapjovė nukirto mažametės mergaitės kojeles. Kaip ją Maskvoje gelbėjo gruzinas mikrochirurgas Ramazis Datiašvilis.

- Su Ramaziu iki šiol skaipu bendraujam. Ir jis, ir Raselė, prieš porą metų pakviesti Galkontaitės ir Knispelio, lankėsi Lietuvos televizijoje.

- Kaip susiklostė jos gyvenimas?


- Įsikūrė Vokietijoje. Netekėjusi. Prižiūri senukus. O jos dvynė sesutė ištekėjusi už girtuoklio traktoristo gimtajame kaime. Geria abu, nors augina krūvą vaikų.

- Anuomet vaiko gyvybę lėmė daugybės žmonių susiklausymas. Reikia - karinis lėktuvas. Reikia - paties TSRS sveikatos ministro Piotrovskio klinika ir mikrochirurgijos asas Datiašvilis!

- Visi išgyvenom didžiulį jaudulį: filmavom su ašarom akyse. Po filmavimo Piotrovskis paklausė: sakyk, ko norėtum? O aš: kad Lietuva turėtų savą mikrochirurgiją! Bus, sako. Ir davė komandą: išsiųsti į Vilnių visą operacinį komplektą.

Nematau čia jokių ypatingų savo nuopelnų - tiesiog taip susiklostė aplinkybės ir aš jomis pasinaudojau. Kęstučio Vitkaus tėvas Mečislovas Vitkus yra man pasakęs: ne aš mikrochirurgijos tėvas, o tu. Taip jis man padėkojo už išnaudotą progą.

- Šitiek pastangų, o vaikas - ir vėl į tą patį liūną!


- Motina gėrė ir Maskvoje, atvežta pas dukrelę, ir parsivežusi po operacijos namo. Žurnalistai buvo radę mergaitę pririštą prie stalo kojos, o motina - išgertuvėse pas kaimynus...

- Ar ta istorija niekuo neprimena dabartinės, kauniškės?


- Nieko bendro. Nebent kalbėtume apie griozdišką, brangų ir visiškai neefektyvų vaiko teisių apsaugos aparatą. Kiek komisijų, komitetų, inspekcijų! O visas tas tąsymasis tęsiasi jau ketverius metus. Ir nė iš vietos. Ką nuveikė? Ar išsiaiškino esminius dalykus - buvo ar nebuvo išnaudojamas vaikas? Kodėl ir nuo ko saugoma Stankūnaitė? Kodėl puolama Venckienė, knaisiojamasi po jos senas bylas - bene ras prie ko prisikabinti? Kodėl smaugiama prezidentė, kai bando užsistoti vaiką?

- Kadaise gilinotės į penktą Dievo įsakymą „nežudyk“. Jam skirti net keturi jūsų filmai. Kaip manote, ar nereikėtų dar ir vienuoliktojo - šalia „gerbk savo tėvą ir motiną“ - „gerbk ir saugok savo vaiką“?

- Man atrodo, užtenka aštuntojo, kuris liepia: „nesakyk netiesos“. Jeigu šioje byloje nebūtų tiek daug žmonių, suinteresuotų nuslėpti tiesą, nebūtų ir tų keturių lavonų, ketverių metų didžiulės įtampos ir vis augančio Lietuvos žmonių pykčio dėl visiškai aklos ir kurčios Temidės.

- Ar jūs asmeniškai esate nukentėjęs nuo netiesos sakymo?

- Dar kaip. Susidurdavau su apsimetėliais, šmeižikais, dviveidžiais janusais, nemokančiais ir nenorinčiais būti savimi. Prisileidi žmogų labai arti, o jis ima ir taip pasielgia... Patyriau tai ne kartą ir ne du.

- Ar dar turite nors vieną, nenuvylusį?


- Turiu. Vieną. Ir tai yra mano žmona Birutė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATSISTATYDINO: penktadienį atsistatydino Kosovo ministras pirmininkas Ramušas Haradinajas – šį žingsnį premjeras žengė po to, kai karo nusikaltimų teismo Hagoje atstovai jį paskelbė įtariamuoju ir iškvietė į apklausą.
  • ĮTARIAMASIS: Irako kurdų vyriausybės atstovai penktadienį identifikavo kurdą iš Turkijos, kuris, įtariama, yra galimai atsakingas už trečiadienį nušautų Turkijos diplomatų žūtis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +13 C

 

 +13 +15 C

+23 +25 C

 +25 +27 C

 

 +26 +27 C

 0-3 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1216 PLN - 4.2596
RUB - 70.6478 CHF - 1.1064
GBP - 0.8985 NOK - 9.6438
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis