respublika.lt

Reformos be galo

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 01 14:37:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

Kaip jam tai pavyksta. Kaip sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui VERYGAI pavyksta šaltu veidu priimti kirtį, neva jis nepopuliariausias Lietuvos politikas, arba demonstruoti ramybę, kai virš jo, anot plunksnos brolių ir ne brolių, kybo prezidento „klaustukas“ ir vadinamųjų ekspertų šališkumas dėl jo vykdomos reformos. Kaip jam pavyksta nusišypsoti, kai žurnalistė, pamačiusi ministerijos koridoriumi siuvančias merginas, be užuolankų klausia:

 

- Įdomu, kiek čia rastųsi dykaduonių?

- Ne tiek daug, - kaip niekur nieko nusišypso ministras,- apmažinome, liko tik truputis.

- Neseniai grįžote iš atostogų. Turbūt žinot vaistą, kaip greitai atgauti savitvardą ir jėgas?

- Žmonės pailsi nuo skirtingų dalykų. Nuvarginti monotonijos ir rutininio darbo gal nori veiksmo, bendravimo, festivalių, - man per metus į valias prisibendravus, atvirkščiai, norisi ten, kur manęs niekas nepažįsta, ir kur, tikiuosi, bus ramu.

- Jūsų darbas gaubiamas nepalankios opinijos. Kaip jus veikia šis fonas?

- Mes gi dalyvaujame įvairiuose renginiuose, susitinkame su žmonėmis, kalbamės, - būna ir teigiamo, kaip sakot, fono.

- Tai iš kur palankus vėjas eina?


- Na, pavyzdžiui, per Baltijos kelio minėjimą, Vyriausybėje prieina žmonės ir sako: mums atpigo vaistai, mums tas gerai, anas gerai, ačiū. Žmonės džiaugiasi tuo, kas padaryta. O kai užkliudai interesų grupes, kyla nepasitenkinimų, mobilizuojamos priešiškos tau jėgos, bet supranti, kas vyksta ir nepriimi to asmeniškai.

- Regis, sveikatos apsauga yra toji sritis, kur uždaviniai, palyginti su kultūra ar švietimu, yra kur kas lengviau nusakomi. Tačiau kodėl bene aršiausiai sutinkama sveikatos sistemos pertvarka?

- Yra daug priežasčių, priklausomai nuo to, kokį segmentą ji paliečia. Jeigu, sakykime, ji paliečia farmacininkus, kaip kompensuojamųjų vaistų atveju, ir jie dėl to praranda keliolika milijonų eurų pelno per metus, dėl tokių pinigų galima apgaudinėti žmones, skleisti įvairias pasakas apie nekokybiškus vaistus ir t.t. Už tuos didelius pinigus galima daug ką pirkti - palankią tiek ekspertų, tiek pacientų organizacijų nuomonę, jų sklaidą žiniasklaidoje ir pan. Neseniai paviešintoje Europos Komisijos atskaitoje skelbiama apie šimtamilijonines baudas, kuriomis buvo nubaustos farmacijos kompanijos, trukdžiusios pigesniems vaistams ateiti į įvairias Europos šalis. Lietuva - niekuo ne išskirtinė, pas mus vyksta tie patys procesai.

- Lietuvą pjaunantis alkoholizmas - baisi nelaimė, griaunanti šeimas, karjeras, gyvenimus. Klausiu kaip psichiatro: ką tokiu atveju sako apie visuomenę jos priešinimasis alkoholio vartojimo kontrolei?

- Čia toks įdomus fenomenas: mūsų visuomenė nori pokyčių ir, jei paklausit, ką reikia reformuot, sveikatos apsaugos sistemą įvardys pirmu numeriu, bet jeigu tų žmonių paklaustumėt, ar jie asmeniškai nori keistis, ar jie sutiktų asmeniškai tame dalyvauti, sakytų, palikite mane ramybėje, tesikeičia kiti.

- Neretai priekaištaujama, kad dėl padidinto alkoholio PVM lietuviai priversti pildyti kaimyninių valstybių biudžetus...

- Aš galiu suprasti mažas pajamas turinčias dideles šeimas, kurios dėl pigesnių vaikiškų ar maisto prekių vykdavo į Lenkijos parduotuves, nes tai buvo ir gal yra jų išgyvenimo klausimas, tačiau negert ir nerūkyt yra šimtu procentų įmanoma. Nereikia to paversti fiziologiniu poreikiu - tarytum kas deguonį būtų užsukęs, žūtbūt reikia nuvažiuot nusipirkt, kadangi pas kaimynus pigiau. (Iš tikrųjų, menami srautai yra stipriai hiperbolizuojami.) Kita vertus, jeigu žmogus yra tiek motyvuotas, kad gali keliasdešimt, o kartais net per šimtą, kilometrų važiuoti automobiliu į kitą valstybę gėrimų, man kyla klausimas, ar jis iš tikrųjų neturi problemų dėl alkoholio. Na, o tiems, kurie neturi problemų dėl alkoholio ir rūpinasi savo valstybe, piktindamiesi, kad šitaip pinigai išeina iš mūsų valstybės, patarčiau vietoj 4 butelių nusipirkti tris ir užuot patriotiškai rėkavus palikti Lietuvoje visus mokesčius...

- Kaip sutikote Seime nuskambėjusį pasiūlymą sekmadieniais prailginti prekybos alkoholiu laiką?

- Neabejoju, kad artėjant rinkimams opiumo liaudžiai bus siūloma vis daugiau.

- Jaučiatės viską padaręs dėl alkoholio kontrolės, ar dar imtumėtės ko, jei tik būtų vienatinė jūsų valia?

- Tikrai ne viskas padaryta, yra daugybė dalykų, kurie yra pakeliui, tik dėl jų nėra būtinybės keisti įstatymus, - kalbu apie pagalbą priklausomybes turintiems žmonėms, priklausomybių konsultantų modelį, kuris yra parsivežtas iš Lenkijos ir pradėtas diegti Lietuvoje, ligų centrų jungimą ir metodikų pertvarkymus...

- Iki šiol tam tikra paslaptis žymi jūsų pokalbį su prezidentu Gitanu Nausėda prieš naujos Vyriausybės formavimą. Po jo prezidentas, liaudiškai tariant, pasakė nepaleisiąs jūsų iš akių. Kokius įžadus jam davėte?

- Geras pokalbis buvo su prezidentu, dalykiškas ir su galimybe paaiškinti. Man atrodo, normalu, kad prezidentas domisi jautriomis sritimis. Vienas iš prezidento rinkiminių pažadų buvo gerovės valstybė; aišku, ji be geros socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos yra tiesiog neįmanoma, nes tai pamatiniai dalykai. Mes kalbėjome ir apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą, ir apie slaugos integraciją, apie tuos dalykus, kurie dar iki jam tampant prezidentu svarstyti ir rengti. Kalbėjome ir apie vaistus, dėl kurių kartais pasijunti šizofreniškoj situacijoj, nes, viena vertus, yra reikalavimas didinti išlaidas vaistams (kad daugiau pacientų būtų jais aprūpinti, kad nauji vaistai greičiau atkeliautų), kita vertus, yra priekaištaujama, kad per daug išleidžiame vaistams. Aš ir Seime sakiau: galime ir mažiau išleisti, bet tada nepriekaištaukim, kad mes kokių nors vaistų nenuperkam, galime ir daugiau išleisti, bet tada nepykit, jei įtraukiam daugiau vaistų į kompensavimą ir didinam kompensavimo procentą.

- Žadėjote tęsti sistemos pertvarką gavę prezidentūros, Seimo, medikų ir pacientų palaikymą. Ar realu tikėtis tokios vienovės?

- Dabar matau įdomų procesą, kurio irgi negaliu iki galo suprasti. Tuo metu, kai buvo siūlomi pakeitimai, jūs prisimenat, kas vyko? Koks baisus buvo kilęs triukšmas dėl ligoninių uždarymo, kokie visi buvo nelaimingi, dabar girdžiu: kodėl nieko nevyksta, kodėl nėra diskusijų, trūksta lyderystės ir t.t. Ar ne panašiai nutinka vaikams: kol turi žaislą, jo nereikia, kai atimi, iškart dūdas paleidžia. Apie viską galime ir turime diskutuoti, įtraukdami savivaldybes, kurių dispozicijoje yra rajoninės ligoninės, tačiau, matyt, buvo šaunu artėjant rinkimams smagintis bauginant ligoninių uždarymais. Dabar nereikia nieko uždarinėt, patys skyriai užsidaro...

- Negi paliksite ligoninių pertvarką savieigai?

- Sakoma, yra dvi sritys, kur visiems žinoma, kaip turi būti, - sveikata ir krepšinis, - Lietuvoje visi treneriai ir visi gydytojai. Natūralu, kad visi įsivaizduoja puikiai žinantys, kaip ta sistema rajone turėtų veikti. Įsivaizduoja, kad jei yra pastatas su užrašu „ligoninė“, tai savaime reiškia „labai gerai“, bet tikro supratimo, kaip ji turi būti organizuojama, kas yra pacientų saugumas, kas yra paslaugų kokybė, žmonės juk neturi.

Žinoma, savieigai nepaliksime, kviečiamės problemiškiausių savivaldybių atstovus ir ligoninių, kurių steigėjas yra savivaldybė, vadovus ir klausiam, ką jie ruošiasi daryti. Neužmirškit, kad tos ligoninės yra darbo vieta, kad medikas, ypač mažesnėje gyvenvietėje, iki šiol yra labai matomas ir gerbiamas žmogus, ne vienas ir ne du iš jų būna savivaldybių tarybose, dalyvauja ir politikoje, tad jie patys neretai tą košę ir užverda. Medikų mums tikrai trūksta, nė vienas jų neliktų be darbo, tačiau tuo atveju, jei kažkokios paslaugos būtų atsisakyta, jie nieku gyvu nenori važinėt ar persikelti į kitą rajoną dirbti.

- Bet jautrus klausimas išlieka: ką daryt žmogui užkampyje, kai prireikia gydytojo?

- Jokiu būdu iš regionų neturėtų dingti (tik stiprėti) pirminė sveikatos priežiūra, šeimos gydytojo institucija. Kadangi visuomenė senstanti, regionuose labai reikia ilgalaikės priežiūros, geriatrinių, bent minimalių skubios pagalbos paslaugų, kad žmogui netektų dėl niekniekio važiuoti labai toli. Kitais atvejais, kai reikia sudėtingesnės pagalbos, žmogus greitosios pagalbos automobiliu turėtų būti nugabentas ten, kur gaus kvalifikuotą pagalbą ir liks gyvas. Kai bandydami išsaugoti bankrutuojančią ligoninę savivaldybės vadovai tikina, kad jiems rūpi vietos gyventojai, man panašu, kad jiems rūpi pastatai ir, matyt, savi žmonės, kurie ten įdarbinti. Nes jei būtų antraip, rūpėtų, kad rajono gyventojas gautų deramą paslaugą modernioje ligoninėje. Žinoma, problemų iškyla, kai žmonėms paskui reikia grįžt namo - susitraukęs ir autobusų parkas, ir maršrutų mažai. Savivaldybių ne kartą klausta ir prašyta šį klausimą spręst, tiek žmonėms vykstant konsultacijų, tiek grįžtant iš ligoninės, - negalima žmogaus palikti vieno. Skandinavijoje šią problemą sprendžia socialiniai taksi, su kuriais už tokias paslaugas atsiskaito savivaldybės.

- Tuštėjanti Lietuva kelia tokius uždavinius, kad reformai nebus galo...

- Čia joks mūsų fenomenas - tą patį daro Danija, tą patį daro Suomija, gerovės valstybės. Jos ir pinigų daugiau turi, ir daug senesnės jų sveikatinimo tradicijos, bet susiduria su tomis pačiomis bėdomis ir lygiai taip pat vargsta dėl pertvarkų; natūralu, kad šitas procesas niekad nesibaigs. Atsiranda vis naujų būdų, kaip žmogui padėt nuotoliniu būdu, sakysim, net nuotolinės konsultacijos. Laiko klausimas, manau, kai medikamentai į kaimą, kur nėra vaistinės, bus skraidinami dronu, kada kompiuterinė sistema specialiais davikliais leis stebėti paciento būseną, šiam neiškeliant kojos iš namų, ir įspės medikus apie jo sveikatos pablogėjimą...

- Svajotojas jūs, ministre... Eidamas į politiką svajojote apie blaivesnę ir sveikesnę Lietuvą. Pavyko bent šiek tiek?

- Manau, ne šiek tiek - daug pasisekė padaryti. Aišku, tam neužtenka ministro noro ar nenoro, įstatymui pakeisti reikia Seimo pritarimo. Ir tarptautiniai ekspertai labai gerai įvertina pokyčius, ir pats labai džiaugiuosi jais, nes tai - šimtai išgelbėtų gyvenimų. Medicina - mano pašaukimas, norėdamas padėti žmogui ją ir rinkausi, o čia yra galimybė padėti ne vienam, ne dviem, - daugybei žmonių. Kad ir kiek tai man kainuotų, kad ir koks tai būtų politinis susideginimas, verta tai daryti.

- Sakote, jeigu kas, esat pasirengęs trauktis. Vadinasi, nesat iš kovotojų giminės?

- Aš net ne kovotojas, aš realistas. Ministro pareigos yra pozicija ir žmonės, kurie įsikabina į tokias pozicijas, man atrodo juokingi. Čia nėra į ką kabintis - šiandien ministras, rytoj gali būti nebe ministras.

- O misija?

- Žmonės be reikalo galvoja, kad esu labai galingas, - galiu tik tiek, kiek turiu Vyriausybės, Seimo pasitikėjimo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s