respublika.lt
e3

Raminta Lapinskaitė: Spektaklis vyksta žiūrovo galvoje

2018 rugpjūčio mėn. 04 d. 10:25:11
Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ

Saviugdos specialistė, neseniai išleidusi debiutinę knygą „Meilė sau, arba kuo atrakinamos moters savivertės durys“, Raminta Lapinskaitė pabrėžia, kad svarbiausia yra harmoningas santykis su savimi. Tik puoselėdami savo vidų, mes turime galimybę sukurti darnesnius santykius su kitais.

 

- Raminta, kai susipažinome prieš pusantrų metų, turėjote Sąmoningų santykių studiją, rašėte tinklaraštį, straipsnius. Knyga nė nekvepėjo! Kaip viskas taip greitai išsivystė iki sėkmingos knygos?

- Taip, tuomet tikrai nekvepėjo. Kelias, kuriuo aš einu, nuolat pažeria naujų galimybių. Prieš metus mane susirado leidyklos atstovai ir pasiūlė parašyti knygą. Kadangi tą padaryti norėjau labai seniai, parašiau per trejetą mėnesių, vasarodama. Mintys labai sklandžiai susidėliojo, nieko nereikėjo „gimdyti“ - tik atsidėti tam ir aprašyti, ką pati esu patyrusi, ką seminaruose moterims dėstau ar kokių tikrų istorijų esu išgirdusi.

- Teigiate, kad gyvenimas jums nuolat pažeria galimybių. Ar čia būtent jūsų gyvenimas pažeria galimybių, ar tiesiog mokate jas pastebėti ir priimti?


- Ko gero, tai požiūrio klausimas. Vadovaujuosi principu sakyti gyvenimui „taip“, net jei atrodo, kad kažkas ne man skirta; turėti kuo mažiau išankstinių nuostatų, ir eiti ten, kur veda širdis. Todėl ir pamatau daugiau galimybių nei tie, kurie turi daug baimių, svarsto, abejoja, man čia ar ne man. Pasinaudoji galimybe, patiri ir sužinai - tau ar ne tau.

- Savo feisbuko paskyroje esate pasirašiusi: „Širdis neklysta. Klystame mes, kai jos nepaisome.“ Ar širdis iškalbingesnė ir teisesnė už sveiką protą? Juk kartais moterys, kliaudamosi vien širdimi, neteisingais keliais nueina...

- Kai suklystame, įgauname asmeninės patirties, tai mokymosi, gyvenimo dalis. Širdis kartais mus įvelia į tokias situacijas, kur neišvengiamai suklystame, bet lygiai taip pat neišvengiamai ir kažko naujo išmokstame, to, ko galbūt niekada nebūtume patyrę, išmokę, jei būtume atsižvelgę tik į sveiką protą, kitaip tariant, logiką.

Vadovaujuosi širdimi ir to mokau kitus, tačiau širdį traktuoju ne kaip emocijų centrą (nors ji paprastai mums kalba per jausmus). Širdis man yra tas išmintingas vidinis balsas, pasireiškiantis per nuojautą, intuiciją. Ji kalba mums per įžvalgas. Taip pat ir kaip kūrybinis įkvėpimas - netikėtai, gyvai, stebindama ir mokydama atsiverti patirčiai. Taip ir gyvenu, eidama paskui širdį.

- Jūs pati atrodote rami, santūri. Nors va, dabar pradėjote juoktis iš šio mano pastebėjimo... Ar jums būdinga emocingumas, nutrūktgalviškumas, impulsyvumas?


- Dar ir kaip būdinga. Tiesiog, jeigu aš jaučiu, tai jaučiu iki galo. Jeigu verkiu, tai verkiu totaliai, jeigu kažko užsinoriu, atrodo trūks plyš šiandien tai turi įvykti - aistringai taip. Nesu kaip degtukas, kuriam viskas staigiai atsitinka, labiau kaip jūra - jausmų procesai ilgai vyksta, užtat iki galo. Jeigu manyje dega ugnis, tai būna didelis gaisras. O jei nedega, tuomet net nerusena, būnu visiškai rami, kaip ir sakote, santūri.

- Esate viena iš Sąmoningų santykių studijos įkūrėjų. Pradėjote nuo temų apie santykius su vyrais ir su savimi. Ir išties, puoselėti tai - aukštasis pilotažas. Tačiau jeigu tobulėti ateina tik vienas iš poros - paprastai moteris - ir keičiasi tik vienas, ar gali pasikeisti santykiai?


- Čia yra dvi medalio pusės. Viena vertus, tie vidiniai pokyčiai mums reikalingi kaip asmenybėms; tai gebėjimas neprisirišti prie kito, nereikalavimas iš kito tokių dalykų, kurių mums duoti negali, suteikimas pačioms sau to, ko mums reikia, nuoširdus rūpinimasis savimi. Tai išlaisvina, pasidarome nebe tokios priklausomos nuo partnerių, nuo kiekvieno jų žingsnio. Kita vertus, partneris turi norėti kartu su mumis augti, antraip, pasitaiko, kad tai nuveda iki skyrybų. Dažnai moterys - dėl to, kad tampa brandesnės, savarankiškesnės, laisvesnės, atliepiančios į savo poreikius - ryžtasi nutraukti santykius, nes partneris lieka tame pačiame status quo. Faktas, kad jei moteris ateina ir išmoksta turėti kokybišką santykį su savimi, ji nori kokybės ir santykiuose su vyru. Vyras turi leistis į tai, o ne kiekvienas nori ir gali, ne kiekvienas yra pasiruošęs. Bet būna ir porų, kurios puikiai keičiasi kartu.

Tai labai subtilūs dalykai, kiekvienai porai vis kitokia dinamika.

- Pasakysiu pusiau juokais: kai kurie vyrai turbūt nelabai jus mėgsta, juk ateina moterys, pradeda keistis ir iš jų tikėtis to, ko anksčiau nenorėjo!


- Reikėtų vyrų paklausti, kaip jie tai traktuoja ir kuo tai baigiasi (juokiasi). Labai dažnai vyrai džiaugsmingai palydi moterų pokyčius - jos šypsosi, puošiasi, būna laimingos, nepriekaištauja vyrams, kad jie tokie ar anokie. Kai kuriems pasidaro lengviau gyventi, nes moterys išmoksta džiaugtis pačios savimi.

- Daug kalbate apie meilę sau. Taip išeina, kad daug kam to trūksta ir nelabai pavyksta pasiekti?


- Pradėję save ugdyti, žmonės stoja akistaton su savo vidiniu pasauliu. Susiduria su išbandymais, sunkumais, dėl to ima vilkinti pokyčius, o būna, pabando ir meta. Gyvenimas kaip nesikeičia, taip nesikeičia. Kai mes sąžiningai prisiliečiame prie savo vidinio pasaulio, jame atrandame įvairių šešėlių, skaudulių. Jie iš pirmo žvilgsnio mums nėra malonūs, tačiau juos pažinti ir prisijaukinti privalome, jei norime iš tiesų patirti tą vidinę laimę ir harmoniją, kurios visi taip ilgimės. Laimė yra mūsų viduje, bet ji tarsi dulkėmis aplipusi, nematome jos. Reikia tas dulkes nupūsti, o šie vidiniai procesai nebūna labai skanūs, visas nuoskaudas ir žalingus įsitikinimus tenka kruopščiai išgydyti.

Beje, pasiryžimas save ugdyti yra ir ilgalaikis įsipareigojimas sau, o šiandien mes esame įpratę prie greitų dalykų - greito maisto, greitą poveikį žadančių dietų, greitų rezultatų. Kaip norime per savaitę sulieknėti, taip ir savivertę atstatyti. Galvojame, kad padalyvausime kokiame seminare ir jau pasitikėsime savimi. O juk tai - atkaklus ir metų metus trunkantis darbas, kol pajaučiame, kad išties šviesėja viduje ir išorėje. Yra ir kita saviugdos pusė - priešingai nei su visais greitais dalykais, ta šviesi būsena ir pasilieka. Nueiname ilgą kelią ir matome, kad nebereikia grįžti atgal, esame arčiau savęs ir savo laimės, pasidaro vis paprasčiau laime dalytis su kitais, puoselėti ją išoriniame pasaulyje.

- Pristatinėdama knygą nemažai keliaujate po Lietuvą, vyksta ir mokymai, stovyklos. Kokie žmonės ten susirenka, kokių klausimų, norų ar pastebėjimų jie turi?

- Paprastai bendrauju su moterimis. Tiesa, vienintelis vyras, atėjęs į knygos pristatymą Kaune, man pasakė, kad labai mažai iš to, kuo dalijuosi su moterimis, jis negalėtų pritaikyti sau.

Didelė dalis susirenkančių moterų jau eina saviugdos keliu. Jos pasijunta tarsi gavusios patvirtinimą, kad teisingai elgiasi, kad teisingai jas širdis veda, kad jos ne vienos šiame kelyje. Taip pat ateina moterų, kurias kamuoja didelis nepasitikėjimas savimi, menkavertiškumas, tokioms moterims jau nepakanka palaikymo, jos ieško realios pagalbos. Trečia kategorija ateinančiųjų - tai draugės, dukterys, bendradarbės, kitos artimųjų pakviestos moterys, ieškančios prasmingo bendravimo ir pabuvimo kartu.

- Ar ketinate ateityje daugiau dėmesio skirti vyrams?

- Antrą knygą rašysiu visiems. Moteriškumo, savivertės temą aš jau pristačiau, tad naujoje knygoje galima bus prie jos nebegrįžti. Pirmą knygą skyriau mamai, antrą skirsiu tėčiui (šypsosi).

- Tenka girdėti, kad ir šiuolaikiniams vyrams su saviverte ne pyragai. Moterų emancipacija - kas šiaip yra labai džiugu, ar nauja feminizmo banga tarsi atima iš vyrų įprastas, senas jų funkcijas. Ir kad vyrai nebežino savo vaidmens visuomenėje, šeimoje...

- Taip, taip yra. Manau, aš pati šios temos knygoje neliesiu (nors stengiuosi niekada nesakyti „niekada“). Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nemažai lektorių vyrų - nuo psichologų iki kitų įvairių sričių dvasinių ugdytojų, kurie atkreipia į tai dėmesį, vienija vyrus. Vyksta stovyklos, paskaitos vyrams. Susirinkę jie kalba apie santykius su moterimis ir tai, kad tie jūsų minėti socialiniai pokyčiai neišvengiamai daro įtaką ir vyrų savijautai. Bandau nujausti, kad daugelis dabar turbūt jaučiasi kaip kačiukai, įmesti į sraunią moterų laisvės upę, ir svarstantys, kaip išplaukti. Laimė, yra autoritetingų, patyrusių vyrų, paskui kuriuos jie gali plaukti ir mokytis (šypsosi).

- Nuo ko paprastai siūlote pradėti, siekiant skirti laiko sau ar stengiantis pamilti save tokius, kokie esame?

- Pagrindinis žingsnis - pradėti nuo šiandien. Nėra rytojaus, nėra pirmadienio, nėra Naujųjų metų. Pradėti skirti laiko sau galima kad ir nuo pusvalandžio pabuvimo gamtoje ar su mėgstama knyga. Meilė sau yra savęs matymas ir savęs ugdymas kaip asmenybės, o juk mūsų asmenybė turi tiek įvairių poreikių. Štai vienatvė ir vidinė tyla yra labai svarbus poreikis: vienumoje mes išsigryniname, kas esame, o kas nesame, juk labai lengva pasiklysti tarp įvairių nuomonių, reklamų, netgi mados tendencijų. Kur visame tame esu aš? Niekaip kitaip neišsiaiškinsime, jeigu neskirsime sau laiko tyloje.

Paprastai saviugdos kelią pradedame nuo kokios nors knygos perskaitymo, literatūra lengviausiai pasiekiama. Tuomet, kai jau kažką žinome, bet gyvenimas nesikeičia, pradedame ieškoti bendruomenių, seminarų. Džiaugiuosi gavusi pasiūlymą važinėti ir po mažesnius miestelius - matau, kad ten moterys irgi jungiasi į bendrystę, mokosi ir gauna naują patyrimą. Viena - perskaityti saviugdos knygą, o kita - pakeisti savo elgesio modelius. Tam reikia profesionalios pagalbos, o vėliau tai galima integruoti į savo kasdienybę.

Vidinei savasčiai stiprėjant, auga poreikis skirti daugiau laiko ir meilės sau, mat pradedame patirti to teikiamą naudą. Tuomet nebesijaučiame, kad apvagiame artimuosius, skirdami dalį laiko sau, o ne jiems; tampame pakantesni, jaučiamės, kad priimame objektyvesnius sprendimus ir mažiau esame tampomi už virvučių, mažiau paveikūs kitų nuomonei. Svarbu vidinė ramybė ir taika su savimi. Niekur kitur tos santarvės neaptiksime, kaip tik viduje, eidami į santykį su savimi. Kol jos nebus viduje, nebus ir išorėje.

- Kalbate apie kelerius metus trunkantį procesą, o tas augimas yra kaip amerikietiški kalneliai - tai aukštyn, tai žemyn. Kaip patartumėte nekapituliuoti pusiaukelėje ir tęsti, net kai viskas rieda žemyn?

- Vienas mano mokytojas neseniai taikliai pasakė: mes galvojame, kad kelias į saviugdos kalno viršūnę visąlaik veda tiesia trajektorija aukštyn. Bet iš tiesų jis kyla ir leidžiasi. Kažkuriuo metu mes vis tiek iš viršūnės leisimės į dugną, svarbu suprasti, kad kiekvienas dugnas jau yra aukščiau, nei prieš tai buvusi viršūnė. Tame eiliniame dugne jau esame sąmoningesni, jautresni, galime labiau sau padėti. Linkėčiau būtinai leisti sau - bet su didele meile - pabūti tame dugne. Mes pavargstame, pailsime ir atsigauname. Juk ir sporte po aktyvumo seka pasyvus etapas. Tai tarsi pranešimas, kad tiesiog dabar reikia pailsėti, pamiršti saviugdos taisykles, sukaupti jėgų ir toliau tęsti. Nepasmerkime savęs. Net tada, kai kartojasi tos pačios situacijos, tik švelnumu ir meile galime jas išaugti.

Savo dvasiniame kelyje daug kartų esu pavargusi, daug kartų kritau ar kaip Sizifas į kalną akmenį ritinau, na ir ką - ir toliau save myliu, toliau lipu, žengiu, kartais lėčiau, kartais greičiau, kartais į kalną, kartais į pakalnę.

- O ar nėra taip, jog mes tiek gilinamės į save, kad tai tampa ydinga? Pvz., daug kartų galvoti apie tą pačią problemą - vadinasi, nerasti išeities, sprendimo.


- Saviugdoje toks principas galioja - kur mūsų dėmesys, ten ir energija, kitaip tariant, ką laistome, tas ir auga. Jei laistome problemą, ji veši, pareikalauja daug energijos išteklių. Dėl to ir reikia mokytis sąmoningai telktis į sprendimus - kaip išspręsti problemą, kaip įveikti sunkumus, ką galiu pakeisti ir nuo ko pradėti jau šiandien, kad pasijausčiau geriau. Apskritai, manau, domėjimasis savimi ir savęs pažinimas, pajautimas, anokia čia yda. Ydingu šis procesas tampa nebent dėl to, kad liaujamės augti. Būna ir taip, kad užstringame kokioje nors asmeninėje bėdoje, vien dėl to, kad dėmesį telkiame į problemą. Užgraužiame save, užkamuojame. Tačiau jei ieškome išeičių, galimybių augti, keistis - visuomet neišvengiamai praturtėjame.

- Teigiate, kad jūsų dvasiniame kelyje buvo visko. Ar studija, knyga ir pan. kilo iš pačios augimo, mėginimo kažką suvokti?

- Tikrai taip. Sakoma, kad į dvasinį pasaulį pasuka tie, kuriems socialinėje plotmėje kažką skauda, kažkas tampa pernelyg painu, nebeužtenka to, ko moko aplinka. Tuomet žmonės intuityviai patraukia atsakymų ieškoti į save. Pažinti save mane paskatino didžiulės baimės - bijojau gyventi, išreikšti save, pasaulis man atrodė kaip nuolatinės kovos už išlikimą laukas. Tokiu būdu labai ankstyvoje jaunystėje užsidariau savyje. Tapau puikia intraverte, vidinio gyvenimo žinove, laikui bėgant pradėjau pažinti subtilius psichikos dėsnius, juos tyrinėti. Nuo ilgametės saviugdos mano vidinis pasaulis vis plėtėsi - tol, kol privalėjau kažką daryti, pradėti dalytis, antraip, jaučiau, jog sprogsiu. Buvo etapas, kuomet praradau pusiausvyrą, buvau tiek įnikusi į savo vidų, kad išorinis mano gyvenimas atrodė tarsi atrofavęsi raumenys. Teko imtis saviraiškos veiklų, įgyvendinti svajones, stiprinti ryšį su išoriniu pasauliu, mylėti jį, užuot kovojus. Visos tos veiklos - jos buvo ir yra mano vidinio augimo atspindys ir būdas puoselėti nuoširdžius, atvirus, taikius santykius su pasauliu.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KREPŠINIS: moterų Europos krepšinio taurės turnyro rungtynėse „Mersin BSB“ (Turkija) komanda su G. Petronyte, namuose 90:77 nugalėjo Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija) ekipą; lietuvė pelnė 28 taškus ir atkovojo 7 kamuolius.
  • PRALAIMĖJO: Europos futbolo klubų Čempionų lygos šeštojo turo rungtynėse G grupėje trečiadienį nugalėtojos titulą ginanti Madrido „Real“ (Ispanija) komanda namuose 0:3 (0:2) pralaimėjo Maskvos CSKA (Rusija) futbolininkams.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar teko skambinti tarnybų pasitikėjimo numeriais?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018