respublika.lt
 

Profesorė Eglė Ganda Bogdanienė: Man žiauriai patinka būti moterimi (9)

2019 gegužės mėn. 27 d. 13:50:00
Danutė ŠEPETYTĖ

Profesorė Eglė Ganda Bogdanienė su savo studentėmis performansą lyčių keitimosi tema kūrė daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau ši mada neatsitraukė. Lyčių tema įsiveržė ne tik į žiniasklaidos pirmuosius puslapius, bet yra įpinama net į tarptautinių dokumentų, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos, turinį, netiesiogiai skatinant lyčių kaitos procesus. Šen bei ten vis kyla #Metoo skandalai, skandinantys garsiausių menininkų karjeras. Prieš porą metų seksualinio priekabiavimo bangomūša plakėsi ir Vilniaus dailės akademijoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vaivos Abromaitytės nuotr.

 

Šiomis temomis ir kalbamės su VDA prorektore studijoms, profesore E.G.Bogdaniene.

- Vienaip ar kitaip į seksualinio priekabiavimo istoriją įpinti ar įsipynę trys dėstytojai Dailės akademijoje jau nebedirba. Ar galima skandalą sukėlusias merginas laikyti nugalėtojomis?

- Man atrodo, šioje istorijoje nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, - nukentėjome visi. Aš negaliu pamiršti, kai Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejaus išvakarėse, ketvirtadienį, mane pasikvietė į televizijos laidą būtent šita tema ir visą valandą joje atviriausiu tekstu buvo kalbama apie seksualinius patyrimus kone su pornografinėmis detalėmis (jie gal turėjo realų pagrindą, o gal ir neturėjo, na, niekas juk to nepatikrino), ir man buvo labai skaudu, kad visa Tauta, per šimtmetį išgyvenusi tiek sukrėtimų, tiek sudėtingiausių įvykių, buvo verčiama to klausyti. Taip norėjosi tose išvakarėse optimizmo, taip norėjosi, kad pasimėgavimo kito nelaime, kokiu nors blogiu liktų kuo mažiau. Pagaliau netgi lyčių santykių tema galima kalbėti ir etiškai, ir teisiškai, bet būtina žinoti, kaip, kada ir su kuo. Todėl sakau, mes visi pralamėjome: ir tie, kurie neteko darbo, ir tie, kurių dėka jie to darbo neteko, ir tie, kurie gailėjosi, ir tie, kurie pasidžiaugė kito nelaime. Gintautas Trimakas yra nuostabus menininkas, visada tai sakiau ir sakysiu, ir tos apkaltos, kurios jam buvo pateiktos, tikrai buvo diskutuotinos, bet jis pasielgė oriai ir pats išėjo iš akademijos. Su studentais kartais pasišnekame, kaip trūksta jo išmanymo, jo užsidegimo, - jis buvo menininkas iš labai didelės raidės. Ir yra.

- Tačiau prorektorė studijų reikalams negali jo pakviesti atgal?

- Akademijos prorektorė studijų reikalams nekviečia nieko, - yra atviri konkursai, kuriuose gali dalyvauti visi norintys ir galintys, bet, žinoma, jei atitinka nepriekaištingos etikos reikalavimus; tai viena iš privalomų sąlygų. Šiuo požiūriu akademija turi daug apsauginių barjerų, jie yra būtini, nes kitaip gali atsirasti grėsmė nepotizmui: tas patinka, kviečiu, anas nepatinka, - nekviečiu; to niekada nėra buvę ir nebus, manau, nė viename universitete.

- Jūs lengvai tapote prorektore?

- Mane pasikvietė rektorius Audrius Klimas, matyt, atradęs, kad moterys irgi gali dirbti jo komandoje (juokiasi). Jis mane pasikvietė, nors iki tol čia buvo vyrų teritorija. Moterys buvo referentės, koordinatorės, sekretorės, o strategijos visad buvo vyrų prerogatyva. Kai atėjau į studijų komitetą, tarp keturiolikos Lietuvos universitetų buvo trylika vyrų ir aš, vienintelė moteris. Na, aš neturiu kokių nors didelių kompleksų, bet man šis santykis pasirodė keistas, nes moterys itin pareigingos, jos labai darbščios, jos nuoseklios, jos gali dirbti ne tik tada, kai būna didysis įkvėpimas, bet ir tada, kai prasideda rutina. Aš iki šiol tikiu, kad lytis yra svarbu, bet ji neturėtų būti pagrindinis kriterijus skirstant darbus ar premijas, - svarbiausia tavo profesiniai gebėjimai, fizinė ir dvasinė galia, tavo kompetencijos, motyvacija siekiant užsibrėžtų tikslų.

- Išmintingi žmonės sako, jog moteriai labiausiai žeidžianti situacija, jei vyras jos tiesiog nepastebi, nekreipia į ją dėmesio.

- Yra ir kitoks pažiūris, sakysim, Skandinavijos šalyse, kur vyrai nei padeda moteriai apsivilkti palto, nei skuba atidaryti durų...

- Ir jums tai patinka?

- Man patinka, kai mane praleidžia į priekį, kai man pasako komplimentą, - man žiauriai patinka būti moterimi. Aš suprantu, kad yra moterų, kurios mano kitaip, gerbiu jų požiūrį, man jų nuomonė yra įdomi.

- Bet jos dažniausiai ir ragina mus kautis su lyčių stereotipais.

- Aš manau, kad radikalusis feminizmas traukiasi ir jį keičia liberalusis feminizmas, daugiau svarstantis apie lyčių santykius, apie lyties svarbą arba nesvarbą šiuolaikinėje kultūroje. Tai yra skirtingos kryptys; tiesiog tie, kurie garsiau rėkia, geriau matomi, kiti gi krypsta į mokslines veiklas, tyrinėja žmogų kaip fenomeną su jo fiziniu, dvasiniu lytiškumu ir pan. Vyrai ir moterys turi daugybę skirtumų ir man atrodo, kad išgyventi motinystę yra didžiulė Dievo dovana, palaima, tiesiog didysis stebuklas, todėl tuo džiaugtis bei analizuoti meninėmis priemonėmis yra vienas didžiausių moters privalumų vyro atžvilgiu. Ir jei kovojama už lyčių lygias galimybes, kovojama neignoruojant tų skirtumų; juk ne kiekviena moteris ir ne visada gali pakelti 100 kilogramų, juk vyras negali pagimdyti vaiko, yra net darbų, kurie mielesni, priimtinesni moteriai, nors galbūt tai kažkiek priklauso ir nuo kartos. Sakykim, sovietmečiu menotyra buvo daugiau moterų, menas - daugiau vyrų sritis, nes moterims buvo skirta apdainuoti tai, ką daro vyrai. Šiandien tapybos katedroje kita padėtis - ten dauguma moterų. Dėl to mes skatiname, kad į Dailės akademiją stotų daugiau vaikinų, nes grupėje, kurioje yra vyrų ir moterų, jaunesnių ir vyresnių, kur ryškėja prigimtiniai amžiaus, intelekto, emocinio dvasinio intelektų skirtumai, labai gerai skleidžiasi kiekvieno jų meninė raiška.

- Ar ne paradoksalu mūsų dienomis, sakysim, rengti atskiras moterų dailės parodas?

- Jeigu jos vyksta, matyt, kažkam jų reikia. Pavyzdžiui, aš tokiose parodose, jei jos netyrinėja probleminių lyties aspektų, nedalyvauju, nes, mano nuomone, meno kūriniai lyties neturi.

- Šiandien susiduriame ir su kita problema: moterys vis garsiau siekia lygiavos skirstant premijas ir apdovanojimus. Gal jau laikas kvotoms?

- Jų pretenzijos gal kiek ir pamatuotos, nes, pvz., tarp nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų iš tiesų nedaug moterų. Pavyzdžiui, tapytoja Rūta Katiliūtė jau daug metų yra savo srities žvaigždė, tačiau premija buvo apdovanota tik iš trečio ar ketvirto karto ir tai tik prieš kelerius metus: vis rasdavosi kažkas, kam daugiau reikėjo... Visur gamtoje turi būti lygsvara.

- Kas pasikeitė akademijos viduje nutykus #Metoo audrai?

- Radosi daugiau atsargumo santykiuose. Individualus mokymo pobūdis nepasikeitė, nes juk negali išmokyti studento groti smuiku neišmokęs smuikininko pozos, tad ir šiandien gali matyti auditorijoje studentą ar studentę su dėstytoju šnekantis, ir šiandien paišomi moters arba vyro aktai. Tai normalu, tai mokymo proceso dalis, tik šiandien gal daugiau aiškinimosi, kur kieno saugumo ribos prasideda ir kur baigiasi. Nes jos, pasirodo, labai skirtingos. Internete mes turime susikūrę tiek studentams, tiek dėstytojams lengvai prieinamą psichikos sveikatos programą, turime etikos komitetą, veikiantį prie Senato, į kurį irgi vienu mygtuko paspaudimu gali patekti, parašyti žinutę, konfidencialiai informuoti apie įvykį. Neatsisakėme ir anketų, kuriose šiandien neberandame seksualinio priekabiavimo užuominų; yra nusiskundimų dėl nekorektiškų, įžeidžių dėstytojų pastabų, išsakomų vertinant kokį nors kūrybinį projektą. Iš tikrųjų didžiulis iššūkis išsakyti kritiką taip, kad studentas nepasijustų įžeistas ar pažemintas. Kai aš studijavau sovietiniu laikotarpiu, būdavo, per peržiūras dėstytojas tiesiai rėždavo: „na, kokį š... tu darai“ ir suprasdavai, kad tai jau visiškai blogai. Gal šiuolaikiniai studentai jautriau žiūri į žodį, jo prasmes...

- Kas tada beužgrūdins jauną, jei jis nebus paglostomas ir prieš plauką?

- Geras klausimas iš tikrųjų. Kita vertus, jie yra kritiškesni aplinkos, o ne savo paties atžvilgiu, tačiau juk negali tik liaupsinti studento ir džiaugtis, kad jis apskritai kažką daro. Tai neprofesionalu. Jeigu nori išugdyti profesionalą, turi išmokyti kokias technologijas, kokius metodus, kokias medžiagas naudoti, kaip su jomis dirbti, kaip pasiekti meistrystę, kaip galų gale pačiam ugdytis kritinį mąstymą, kad suvoktum, kada tu tik interpretuoji, kada atliepi vartotojo poreikiui ir kada imi kurti iš tikrųjų.

- Kokiomis aplinkybėmis radosi jūsų performansas „Trans-paradas: lyčių (keitimo) mada?

- Labai smagi istorija. Kai pirmą kartą nuvykau į Tailandą, atsimenu, gyvenau kukliame Bankoko viešbutuke ir vieną naktį, kai buvo labai karšta, išėjau į gatvę mineralinio vandens. Beeidama žiūriu - nuostabaus grožio moteris: aukštakulniai, blizgus trikotažas, žiedai, makiažas... Žiūrėjau į ją kaip į meno kūrinį, kaip į skulptūrą, kaip į porcelianinį grožio stebuklą, paskui atidžiai pažvelgusi į rankas, susivokiau - priešais mane stovėjo ne moteris, o vyras. Grįžusi namo apie šį emocinį patyrimą papasakojau studentams, su kuriais mes, dėstytojai, paprastai linkę dalytis įspūdžiais, ir mes nusprendėme padaryti grupinį performansą. Tai buvo mūsų meninė replika, labai jaunatviška, ironiška ir performatyvi.

- Jums nekyla klausimas, kodėl ne dvasiniai, o kūniški reikalai taip sureikšminami mūsų dienomis?

- Galbūt sukrito atitinkami istoriniai kontekstai, kurie ir aktualizavo šią problemą: vieniems lyčių tema įdomi mokslo atžvilgiu, kitiems galbūt ji komerciškai naudinga, tretiems ji galbūt pasitarnauja kaip kūrybinis impulsas. Kita vertus, dvasingumas sunkiai apčiuopiamas, - jo nei apskaičiuosi, nei pamatuosi.

- Ir užtat nevertas dėmesio?

- Mes visi sušokome į kompiuterius, kurie atveria mums įvairių palengvinimų, tačiau, manau, iš tiesų reikėtų apsvarstyti mūsų santykį su technologijomis: kas iš to žinių šiukšlyno, jeigu nėra dvasinės ašies - dvasinio emocinio intelekto, ant kurio galėtum visa tai suverti, jeigu nėra to sieto, kuriuo perkoštum informaciją ir pasiliktum vien tik tai, kas iš tikrųjų yra vertinga.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos 21-ojo turo rungtynėse sekmadienį Klaipėdos „Atlantas“ išvykoje 2:0 (0:0) įveikė „Palangos“ futbolininkus.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

reklama
Ūkis