respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Pradžia tapatinosi su pabaiganuotraukos (32)

2016 birželio mėn. 05 d. 11:02:11
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Jei eidami Gedimino prospektu matysit žmogų, su kuriuo sveikinsis kone kas trečias sutiktasis, - greičiausiai jis pasirodys besąs fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Algimantas Kunčius (jeigu lig šiol žinojote jį vien iš fotografijų). Ir traukia jis greičiausiai Lietuvos nacionalinio muziejaus, didžiausios Lietuvos kultūros paveldo saugyklos, link - čia jis patikėjo ir savo užgyventą turtą - dešimtis tūkstančių negatyvų.

 

Paveldas apskritai A.Kunčiui jautri tema. Ne tik dėl to, kad likimo valia teko iš arti pajusti, kaip metų metais niekinamas valstybei dovanotas vieno didžiausių lietuvių dailininkų, jo uošvio Antano Gudaičio palikimas. Galerijos išeivijos menininkams dygo viena po kitos, o žadėtasis A.Gudaičio dirbtuvės priestatas jo paveikslams eksponuoti kuo tolyn labyn skendo migloje. Pernai jis vėl buvo minimas Valstybės atkūrimo šimtmečio programos projekte. Ir šiemet tradiciškai išbrauktas iš jos. (Nors visiškai neseniai A.Gudaitis buvo pripažintas vienu iš šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio figūrų.)

- Regint, kaip atsainiai elgiamasi su neemigravusių lietuvių dovanomis, smalsu - negi viską dovanojote?

- Žinoma, kad ne viską. Dovanoju Lietuvos kultūros ir meno žmonių bei įvykių, mano fotografuotų 1963-2000 m., negatyvus. Taip pat 1960-1970 m. Vilniaus senamiesčio negatyvus. Lietuvos nacionalinis muziejus mano apsisprendimą priėmė supratingai - jau antri metai negatyvai tvarkomi, skaitmeninami. Pagal abipusę sutartį turtines teises pasiliks muziejus, man ir mano palikuonims lieka autorinės teisės. Taigi dažnai tenka ten lankytis ir padėti identifikuoti, kol dar galiu, ne visada jauniems žmonėms atpažįstamas personalijas. Pastaruoju metu savo fondą papildžiau dar ir autoriniais atspaudais, vintažais.

Aš ir anksčiau esu muziejams dovanojęs savo fotografijų kaip ataskaitą už paskirtas man valstybės stipendijas. 1996-2002 m. kartu su Agne Narušyte teko kuruoti Dailės muziejaus fotografijos skyriaus XX a. antros pusės fotografijų rinkinį. Kadangi tuo laikotarpiu meno kūriniams įsigyti valstybė pinigų neskirdavo, buvau pasiūlęs Kultūros ministerijai, kad aukščiausio lygio stipendininkai vizualistai dovanotų muziejams savo darbų. Tikėjausi tokiu būdu papildyti bent fotografijų kolekciją, tačiau Kultūros ministerijos kolegija tam nepritarė. Net kolega Antanas Sutkus, tuomet Fotomenininkų sąjungos pirmininkas, buvo prieš, sakydamas: tegu valstybė perka, o stipendija yra tik parama kūrėjams.

- Ko gero, A.Sutkus buvo teisus: jei pasidomėtumėt, kam jie leidžiami, suprastumėt, kad pinigų Lietuvoje buvo ir yra.

- Man tada atrodė ir dabar taip manau, kad aukščiausio lygio valstybės stipendija dvejiems metams (24 tūkst. litų) galėjo būti visai neblogi vizualinio meno kūrėjų mainai su valstybe. Už tokią sumą turbūt kiekvienas būtų sutikęs pasiūlyti savo kūrinių, nes ataskaitos už gautą stipendiją labai dažnai būdavo tik gana kuklios parodėlės. Aš nesu verslo žmogus, manau, kad menininkas yra pagerbtas, jeigu jo kūrinių yra jo valstybės muziejuose.

- Negi ne pikta ir ne apmaudu, kad lig šiol nė vieni valdantieji neparodė politinės valios, sakysim, dėl A.Gudaičio palikimo.

- Čia jau nebe pyktis. Ne sykį kalbinamas viešai esu apie tą politinę valią užsiminęs. Kieno tai valia? Kieno galia, to ir valia - kairės, dešinės, vidurio ar... Ne taip seniai mes patyrėme vienintelės politinės valios ir galios veikimą, bet dabar?.. Nejau tai mūsų kultūrinės bendruomenės mus saugančios sąmonės stoka (išsekimas)? Besipešiodami tarpusavyje nebesuvokiame, kad prarandame savo ar savų vertybių paveldo išsaugojimo kriterijus. Kultūros ministerija ir Dailės muziejus išeivio V.Kasiulio kūriniams išsaugoti kažkaip surado valios ir vietos, o A.Gudaičio palikimo (pagal velionio testamentą) - kūrybinės dirbtuvės su ten esančiais paveikslais - jau 26 metai nesugeba ar nenori priimti, kaip memorialo įteisinti juridiškai, aprūpinti priežiūra, apsauga ir imtis priestato kūriniams eksponuoti statybos. Visi projektai dar 1994 metais su išsamia vietos analize, brėžiniais ir statinio maketais buvo parengti, užbaigti Andriaus Gudaičio (dailininko sūnaus), deja, jau amžinatilsį. Ne sykį įvairių instancijų svarstyta ir... paskandinta „politinių valių“ nuotekų labirintuose.

Dėl ko pikta ir apmaudu? Kai postai skirstomi politinio pasidalijimo principu, ministrai atsineša partinį, o ne kultūros interesų portfelį. Pikta, kad kultūros valdininkai profesionalai, puikiai išmanantys situacijas, žinantys, kaip valdyti kultūrinius procesus ir nenutraukti jų tęstinumo, neprarandant prioritetinių kriterijų, nedrįsta naujai atėjusiems valdytojams pateikti užstrigusių pamatinių kultūrinių procesų vykdymo būtinumą ir svarbą.

Pikta, kad didžiulis sąrašas kultūros ir meno žmonių, jų kreipimasis į aukščiausias valdžios institucijas lieka neišgirstas.

- Ar netikėtai radęsis Vito Luckaus fotocentras Šiauliuose nėra iš tos pačios „operos“, t.y. kai pasiduodama momentiniam impulsui?

- Šiauliams pasisekė, kad įkurtas ten fotocentras, kur sudarytos tinkamos sąlygos fotokūrybai kaupti ir saugoti. Svarbu, kad programinės veiklos nuostatos neliktų popieriuose deklaruotos, kad vyktų reali kryptinga veikla. Tik viena abejonė: jei tas darinys vėl bus priklausomas nuo muziejaus (užteko laiko įsitikinti, kad net Nacionalinė galerija neturėjo būti tik Dailės muziejaus filialas), priklausomybė senoms, kad ir tradicinėms, struktūroms nesuteikia galimybių laisvai ir savarankiškai veikti naujoms šuolaikiškai mąstančioms pajėgoms. Fotografijos centro problema mūsų visų rūpestis ir ilgametis nerimas. Gerai, kad parodos vyksta, kad laisvai galima bendrauti su visu pasauliu, išleidžiama kaip niekad daug ir įvairių autorinių bei teorinių fotografijos leidinių, ypač sėkminga Kauno galerijos veikla, kuri dabar faktiškai ir reprezentuoja mūsų fotografijos meną užsienyje. Tačiau kai atvyksta pas mus besidomintys lietuvių fotografija iš svetur net aukštos kvalifikacijos žinovai, mes neturime sukauptos sistemiškai paruoštos kolekcijos, įvairių mūsų kūrybos laikotarpių pavyzdžių vienoje vietoje. Tai, kas per dešimtmečius sukaupta Fotomenininkų sąjungoje, turiu omenyje didelę fotografinių leidinių iš viso pasaulio biblioteką ir, svarbiausia, unikalią, išsamią mūsų visų laikotarpių fotografinių autorinių atspaudų vintažų rinkinį, kurį kruopščiai ir tvarkingai prižiūri ilgametė tam atsidavusi Palmira Barkuvienė, tas visas paveldo fondas laikomas tam nepritaikytose ir visais atžvilgiais nesaugiose patalpose. Šis fondas privalo tapti fotografinės kūrybos paveldo ir tyrimo centro pagrindiniu fondu ir baze. Juo labiau kad kompetentingų ir intelektualių pajėgų jau yra pakankamai (penki fototyros ir fotomedijų daktarai) ir nemažai jaunų specialistų, baigusių fotomedijų studijas Vilniaus dailės akademijoje ir VDU.

- Girdėjau, kad 30 proc. visų fotografijų, eksponuotų pernai Nacionalinėje galerijoje vykusioje parodoje, ko gero, didžiausioje per visą jūsų karjerą, buvo paimta iš muziejų. Eidama nuo švarių elegiškų peizažų link grėsmingų gelžbetonio sanvartų tarsi mačiau dvasinio nuosmukio epochos iliustraciją...

- Ši mano retrospektyvinė paroda buvo lyg 50 metų kūrybos išklotinė. Man pasisekė, kad visą tą mano fotografinės kūrybos spektrą sėkmingai suvaldė ir išeksponavo architektas A.Novickas ir svarbiausia kuratorė Ieva Mozūraitė, atrinkusi darbus iš muziejų (Nacionalinio, Dailės, Šiaulių ir Fotomenininkų sąjungos rinkinių). Didžiąją dalį sudarė mano paties spausdinti autoriniai atspaudai. Naujausi 2015 metų miestovaizdžiai ir videoužrašai buvo išdidinti (juos atliko aukštos kvalifikacijos meistrai). Matydama mano „Reminiscencijų“ cikle Pašilaičių ir naujų kvartalų statybas, labiau primenančias griuvėsių sanvartas, jūs pajutote tai, ką aš fotografuodamas metaforiškai ženklinau to laikotarpio chaotiškose ir greitaeigėse statybose. PRADŽIA man tapatinosi su PABAIGA. Tuo labiau kad 1986 metų balandžio mėnesį, kai fotografavau, įvyko tragiškoji Černobylio katastrofa; tai ir buvo grėsminga aliuzija.

- Filosofo Arvydo Šliogerio nuomone, jūsų fotografija susijusi su tuo, kas šiandien yra. Negi labiau ne su tuo, kas buvo?..

- Matote, mano fotografijose yra daug natūros, gamtiškų motyvų: sodai, daržai, visokia augalija, medžiai, debesys, - visa tai yra mus supančioje dabartyje ir mūsų sąmonėje, kurioje atsispindi to amžinojo proceso - gamtos atsinaujinimo ciklų kosminė visatos paslaptis. Kai pereini pats vienas Paupio gatve, atrandi tokių natūralių žmogiškumo pasireiškimų, kaip, sakysim, ruošdamasis žiemai žmogus padaro savo ekspoziciją - išpuošia tarpurėmio palangę, kad jam pačiam būtų gražu, gera, jauku... Dabar, kada išdžiūsta balos, kada vėl ima kaltis daigai, netyčia pereinu senuoju savo maršrutu Užupio ar Paupio gatvelėmis, nesąmoningai kaip katinas kartodamas savo kelią, pasižiūriu: nebėra tų langų, kitur sudėti plastikiniai, jau nebe tas...

- Sustojęs prie švariausių debesų vaizdo parodoje sakėte, jog jie mums kažką neša... J.Brodskiui laikas asocijavosi su tekančiu vandeniu, jums - su plaukiančiu dangumi?

- Kai liepos ir rugpjūčio mėnesiais dangaus skliaute prasideda debesų eismas, visad pagalvoju, kad kažką menančio jie atneša ir nusineša... Mano užrašų knygelėje buvo visa litanija, kodėl apie debesis kalbu: todėl, kad jie niekam nepriklauso, kad atsiranda ir išnyksta, kad nuo tada, kai žmonės pradėjo vaizduoti savo aplinką, debesys ir šiandien yra tapatūs, jų pavidalai, matyt, vienodai visais laikais veikia žmogų. Gražiai Š.Bodlero yra pasakyta, ne sykį citavau: tai architektūra dangaus, kurią Dievas sutveria iš ūkų. Jie primena amžinąją atmintį ir asocijuojasi su amžinąja šviesa nuo vaikystės, nuo vargonų, kuriais grojo mano tėvas, nuo laidojimo giesmių, nors „Amžinoji šviesa mus telydi“ dar nebuvo įsitvirtinus atmintyje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (32)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018